-
Trys sklandytojai susiruošė į žygį virš Baltijos šalių 1
Sklandymas – viena populiariausių aviacijos sričių Lietuvoje. Šis daug susitelkimo ir ryžto reikalaujantis sportas jungia gausią sklandytojų bendruomenę. Sklandytuvai ypatingi tuo, kad jie neturi variklio ir skrenda tik kylančių srovių pagalba. Ilgą laiką vyravo stereotipai, jog sklandytuvais galima nuskristi tik trumpas distancijas. Trijų pilotų komanda – Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis – yra pasiryžę šį mitą sugriauti.
Sklandymas Lietuvoje suklestėjo 1960 m. – visoje Lietuvoje ėmė steigtis sklandytojų klubai ir asociacijos, imti rengti sklandymo čempionatai. Dabar lietuviai sklandytojai jau dalyvauja tarptautinio lygio pasaulinėse varžybose ir demonstruoja puikius rezultatus. Šiuo metu net keturi Lietuvos sklandytojai patenka į Pasaulinės oro sporto federacijos (FAI) sudarytą geriausių pasaulio sklandytojų sąrašą. Taip pat Lietuvoje veikia vienintelė pasaulyje vaikų sklandymo mokykla, kurioje sklandymo paslapčių vaikai gali pradėti mokytis būdami vos 9 – 10 metų.
Istorijos ir draugystės paminėjimui
Skrydis „Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“ – pirmasis tokio pobūdžio skrydis istorijoje, kurio tikslas – ne vien parodyti sklandymo galimybes, grožį bei sunkumus, tačiau ir simboliškai paminėti bendrą Baltijos šalių politinę istoriją bei draugystę. Skrydžio idėjos autorius ir laikaski.lt projekto vadovas A. Šimoliūnas tikisi, kad šis skrydis sutvirtins Baltijos šalių sklandytojų draugystę, paskatins bendradarbiavimą ir padės suformuoti naujų tradicijų: „Seniai svajojau apie skrydį, kuris parodytų plačias sklandymo galimybes. Būtent todėl ir kilo mintis, kad geriausia pradžia tam – skrydis per Baltijos šalis. Juk mūsų kaimyninės šalys tokios artimos, bet per mažai pažintos, tad norisi užmegzti glaudžią aviacinę draugystę su jomis“.
Kitas skrydžio lietuvių komandos pilotas sklandytojas S. Uždavinys džiaugiasi, kad ši skrydžio per Baltijos šalis idėja, puikiai pabrėžia Baltijos šalių geografinį ir idėjinį vientisumą. „Mūsų šalių išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo prasidėjo kaip neįmanomas skrydis ir tęsis dar ne vienerius metus. Sklandytuvas aviacijoje ir yra tas neįmanomas skrydis, valdomas be variklio – vien tik Saulės energija“, – mintimis dalijosi jis.
Tikimasi, kad „Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“ skrydis ne tik parodys, jog oro erdvė suvienija, bet ir bus nauja pradžia kitiems, sudėtingesniems ir ilgesniems, tarptautiniams maršrutams.
Entuziastingi ir patyrę sklandytojai
Lietuvių pilotų komandą sudaro trys patyrę sklandytojai: skrydžio idėjos ir laikaski.lt projekto autorius, ilgametis sklandytojas A. Šimoliūnas, žymus aktorius, entuziastas S. Uždavinys, kuriam sklandymas – įgyvendinta vaikystės svajonė, ir jauniausias Lietuvos jaunimo sklandymo rinktinės narys I. Bitinaitis. Sklandytojų komandą lydi antžeminė komanda, kurios priešakyje – projekto autoriaus žmona ir projekto vadovė Ieva Šimoliūnienė. Kartu su ja keliaus ir mažametė dukra.
Lietuvių komandą sudaro skirtingo amžiaus ir skirtingą aviacinę patirtį turintys sklandytojai, tačiau juos vienija didelė aistra sklandymui, meilė Lietuvai ir nuotykio troškimas. Visi pilotai daugiausiai skraido įvairių varžybų metų, tad galimybė skristi su simbolišku tikslu jiems suteikia daug džiaugsmo. Sklandytojas A. Šimoliūnas teigia, jog nori pamatyti naujus kraštus iš oro, susipažinti su mūsų kaimynais. Tačiau kartu ir neramina kaip viskas seksis, bet tiki, kad komanda susidoros su iššūkiais. Pilotai nusiteikę rimtai ir sieks, kad pirmas istorijoje skrydis „Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“ taptų kasmetine tradicija ir pritrauktų vis didesnį ratą sklandytojų bei žiūrovų.
Skrydis jau startavo
Sklandytojai sėkmingai startavo vakar 12:15 val. Pociūnų aerodrome. Pirmą dieną į dangų kilo A. Šimoliūnas ir S. Uždavinys. Trečiasis sklandytojas dėl asmeninių priežasčių prie skrydžio prisijungs Panevėžio aerodrome.
Įveikta 170 km. Finišas pasiektas nelengvai, bet sėkmingai 14:55 val. Panevėžio aerodrome. Skriejimo sąlygos buvo gana sudėtingos, nes protarpiais lijo.
Pirmadienį (rugpjūčio 1 d.) skristi neplanuojama dėl nepalankių oro sąlygų, o antradienį, atsižvelgiant į oro sąlygas, sklandytojai planuoja pasiekti Latviją – Cesio arba Jakapilio aerodromą, o galbūt net finišuoti Estijos Ridali aerodrome.
Numatomas bendras skrydžio „Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“ atstumas – daugiau nei 700 km (su planuojamais dviem - trimis nusileidimais). Skrydžio vietos: Pociūnų Aerodromas (LT) - Panevėžio aeroklubas (LT) – Cesis/ Jakapilis (LV) - Ridali (EST).
-
Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių
Lietuvos, Latvijos ir Estijos sklandytojai sujungs savo jėgas tam, kad įveiktų 700 km. atstumą virš Baltijos šalių ir paneigtų egzistuojantį stereotipą, jog sklandytuvais negalima įveikti ilgų atstumų.
Skrydžio iniciatorius ir sklandytojas bei LaikasKi.lt projekto idėjinis vadovas Algirdas Šimoliūnas apie skrydį sako: „Tikimės, jog šis iššūkis suvienys Baltijos šalių sklandytojus, kadangi turėsime įveikti didelį atstumą per miškingas mūsų šalių vietoves. Sklandytuvas skrenda tik kylančių srovių pagalba, tad laukia iššūkių kupinas skrydis.“ Skrydžio akimirkas bus galima sekti LaikasKi.lt „Facebook“ paskyroje.
Sklandymas Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengė dar 1910 m., tačiau pirmoji sklandymo mokykla Kaune atidaryta tik 1932 m. Po metų ji perkelta į Nidą, kur mokykla veikė iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Nidos sklandymo mokyklos veikimo metais paruoštas gausus būrys sklandytojų, pastatyta daug naujų sklandytuvų bei pasiektas ne vienas Lietuvos sklandymo rekordas. Nida – Lietuvos sklandymo lopšys, kuriame ir dabar stūkso sklandytojų kopa.
Sklandymai Lietuvoje vyko ir Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau suklestėjo apie 1960 m.: visoje Lietuvoje kūrėsi sklandymo klubai, pradėti rengti čempionatai, Lietuvos sklandytojai demonstravo puikius rezultatus Tarybų Sąjungos čempionatuose, išaugo naujų sklandytojų karta.
Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos sklandytojai pradėjo aktyviai dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose. 2001 m. Pociūnuose buvo surengtas pirmasis pasaulio moterų sklandymo čempionatas. Lietuviai pasaulinio lygio varžybose demonstravo ir iki šiol demonstruoja puikius rezultatus. Mūsų šalyje veikia vienintelė pasaulyje vaikų sklandymo mokykla, kurioje sklandymo subtilybių vaikai gali pradėti mokytis būdami vos 9-10 metų.
Lyginant sklandymą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje – situacija yra kur kas liūdnesnė. Pasaulinės oro sporto federacijos (FAI) sudarytame geriausių pasaulio sklandytojų sąraše net keturi Lietuvos sklandytojai patenka į pirmąjį 200-uką, Latvijos ir Estijos sklandytojų tarp jų nėra. Sklandymas šiose šalyse yra priblėsęs. Tiesa, taip buvo ne visada.
1975 m. įvyko pirmasis Pabaltijo sklandymo čempionatas, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos pilotai. Nuo tada varžybos rengtos bene kasmet skirtingose Baltijos valstybėse iki pat 1992-ųjų metų. Baltijos šalių sklandymo varžybos buvo tapusios tarptautinio lygio sklandymo renginiu.
Lietuvos sklandytojai į orą kils liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje iš Pociūnų aerodromo Kauno r. Pasiekus Latviją prie jų ketina prisijungti ir Latvijos bei Estijos sklandytojai.
„Kiek truks kelionė sklandytuvais virš Baltijos šalių, pasakyti sunku, kadangi, viską lems oro sąlygos ir mūsų sklandytojų meistriškumas. Tikiu, jog drauge mes galime daugiau negu po vieną“, – sakė A. Šimoliūnas.