„Po viešos konsultacijos dabar diskutuojame su ESO, kad buitiniams vartotojams (permoka – BNS) grįžtų netgi per trumpiau nei dvejus metus, atsižvelgiant į Prezidentūros ir kai kurių vartotojų atstovų išsakytas pastabas. Tai tie terminai kažkiek dar į trumpesnę pusę koreguojasi“, – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) diskusijoje  trečiadienį sakė R. Pocius.

VERT anksčiau paskelbė, jog beveik 158 mln. eurų siekiantį bendrą permokos likutį buitiniams vartotojams ESO turėtų grąžinti per 2,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, o įmonėms – per 7,5 metų (pradedant nuo 2027-ųjų – per 5,5 metų). 

Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius pirmadienį siūlė ieškoti galimybių dar labiau sutrumpinti grafiką, pavyzdžiui, skolą dar greičiau grąžinti buitiniams vartotojams, be to, pradėti grąžinti nelaukiant kitų metų liepos.

ESO Finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas tuomet teigė, kad tai padaryti būtų įmanoma.

Po viešos konsultacijos dabar diskutuojame su ESO, kad buitiniams vartotojams (permoka – BNS) grįžtų netgi per trumpiau nei dvejus metus.

 

Permoką vartotojams planuojama grąžinti pritaikius šiuo metu svarstomą pagrindinę VERT siūlomą skolos grąžinimo alternatyvą, kai išlaikant tvarų ESO įsiskolinimą bei nemažinant 10 metų investicijų būtų įtraukta papildoma kainos dedamoji – iš jos per aštuonerius metus planuojama surinkti 96 mln. eurų.

Daliai vartotojų papildomos dedamosios įvedimą laikant mokesčiu už grąžinamą skolą, reguliuotojo pirmininkas sako, kad taip „vienu sprendimu VERT bando išspręsti keletą problemų“. Tuo metu, jo teigimu, antroji alternatyva ESO kainuotų 170 mln. eurų brangesnes paskolas.

„Dėl to mes ir pasiūlėme iš vienos pusės grąžinti pinigus, bet galbūt ilgalaikėje (ESO – BNS) investicijų programoje numatyti papildomą finansavimą“, – trečiadienį teigė R. Pocius.

Pasak jo, vykstant energetinei transformacijai visoje Europoje ateityje didės reguliuojama elektros kainos dalis.

„Reikalingos didžiulės investicijos, kad būtų įsisavinta mūsų atsinaujinanti generacija. Mes (Lietuva – BNS) juk 2030 metais pagal strategiją turime turėti tokius generacijos pajėgumus, kiek mes suvartojame elektros energijos“, – teigė R. Pocius.

„Įvertinus atsinaujinančios energetikos išteklių generavimo specifiką ir reikalingas investicijas tarifas auga“, – pridūrė jis.

VERT teigimu, ESO šiuo metu liko grąžinti apie 157,7 mln. eurų, iš jų apie 57 mln. eurų – gyventojams.

„Grynai finansine prasme ir iš finansų tvarumo pusės, tai taip. Jeigu trečiojoje (skolos grąžinimo – BNS) alternatyvoje liekame su ta formule ir kriterijais, kurie dabar yra ten apibrėžti, tai toks uždavinys turbūt yra įmanomas“, – pirmadienį vykusioje viešoje diskusijoje dėl ESO skolos kalbėjo bendrovės Finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas.

„Aišku, reikia skaičiuotis, padidėtų papildomos dedamosios spaudimas, tai čia faktas, labai panašia suma, kokia sutrumpėtų tas grąžinimas. Bet grynai, jeigu tai finansinis uždavinys, turbūt taip – tai išsprendžiama“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius pirmadienį siūlė ieškoti galimybių dar labiau sutrumpinti grafiką, pavyzdžiui, skolą dar greičiau grąžinti buitiniams vartotojams, be to, pradėti grąžinti nelaukiant kitų metų liepos.

„Keltume klausimą, ar tikrai reikia dirbtinai laukti to naujo periodo pradžios, jeigu sprendimai, kaip teigiama, bus padaryti dar šiais metais. (...) Kodėl to proceso nepradėti, nestartuoti su juo, tarkime, nuo vasario ar kovo mėnesio“, – diskusijoje kalbėjo T. Lukoševičius.

„Panašų precedentą turėjome dar šiais metais, kuomet kovo 1 dieną buvo perskaičiuotas visuomeninis elektros tiekimas“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

VERT anksčiau paskelbė, jog 2018–2021 metais susidariusios permokos likutį buitiniams vartotojams ESO turėtų grąžinti per 2,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, o įmonėms – per 7,5 metų pradedant nuo 2027-ųjų.

ESO: grąžinant skolą skirstymo tarifas gyventojams kasmet mažėtų apie 0,6 cento už kWh

Bendrovei ESO beveik 158 mln. eurų permoką nuo kitų metų liepos vartotojams grąžinant per trumpesnį laiką nei anksčiau numatytą 15 metų terminą, skirstymo tarifas visiems vartotojams per metus mažėtų vidutiniškai 0,08 cento už kilovatvalandę (kWh), o vien buitiniams – 0,6 cento.

Skirstymo tarifas yra galutinės elektros kainos vartotojams sudedamoji dalis.

Tiek jis mažėtų pritaikius šiuo metu svarstomą pagrindinę Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) siūlomą skolos grąžinimo alternatyvą, kai išlaikant tvarų ESO įsiskolinimą bei nemažinant 10 metų investicijų būtų įtraukta papildoma kainos dedamoji.

Panašų precedentą turėjome dar šiais metais, kuomet kovo 1 dieną buvo perskaičiuotas visuomeninis elektros tiekimas.

 

Mažesni skirstymo tarifo dydžiai apskaičiuoti jau įtraukus papildomą dedamąją, iš kurios per aštuonerius metus planuojama surinkti 96 mln. eurų,

„Trečioji alternatyva – lyginant su antra – vartotojams sutaupome net 76 mln. eurų, nes išlaikomas tvarus įsiskolinimo lygis, dėl to išvengiame drastiško palūkanų brangimo ir todėl tarifas vartotojams vidutiniškai per metus mažėtų 0,08 cento“, – teigė ESO skolos kalbėjo bendrovės Finansų ir administravimo tarnybos vadovas A. Ruseckas.

„Kas buvo komunikuota, tas 0,6 cento – šitas dydis yra būtent, jeigu grąžinimas įsijungia gyventojams ir tarifas gyventojams mažėja. (...) Jeigu gyventojams nuo antrojo pusmečio, tai 0,6 cento mes kalbame (mažėtų skirstymo tarifas)“, – kalbėjo ESO atstovas.

ESO ir VERT teigia, kad taikant kitas dvi permokos grąžinimo alternatyvas per beveik aštuonerius metus nuo beveik 700 mln. iki 250 mln. eurų mažėtų ESO investicijos į tinklą arba bendrovei tektų skolintis už didesnę kainą, dėl ko vartotojams didėtų skirstymo tarifas ir galutinė elektros kaina.

ESO ir VERT atstovų teigimu, papildoma dedamoji, iš kurios per aštuonerius metus planuojama surinkti 96 mln. eurų, reikalinga tam, kad bendrovė išlaikytų suplanuotą investicijų lygį. Anot A. Rusecko, šis dydis kasmet būtų perskaičiuojamas.

„Jeigu įmonė (ESO – BNS) vėlgi dėl kažkokių priežasčių investicijų neįvykdytų, tai papildoma dedamoji irgi mažėtų“, – teigė ESO atstovas.

VERT pirmininkas Renatas Pocius tikino, kad papildomos dedamosios įvedimas nereiškia, jog vartotojams grąžinant skolą kartu jiems bus uždėtas ir papildomas mokestis. Jo teigimu, šis variantas vartotojams „galutiniame rezultate“ esą kainuotų pigiau nei kitos dvi skolos grąžinimo alternatyvos.

„Geriau pačiam vartotojui šiek tiek prisidėti po 12 mln. eurų (bendra visų vartotojų – buitinių ir komercinių – sumokama papildomos dedamosios suma per metus – BNS), tai yra pigiau galutiniame rezultate negu, kad įmonei skolintis ir sumokėti papildomai 170 mln. eurų finansinėms institucijoms. Tai kur kas brangiau atsieitų vartotojams“, – aiškino VERT primininkas.

Verslas: kai kurių įmonių permoka ESO siekia 400–700 tūkst. eurų

Mūsų manymu, tai yra nesąžininga ir tiesiog (vartotojai – BNS) turėtų būti vienodai traktuojami, neturėtų būti diskriminuojama nei viena, nei kita vartotojų grupė.

 

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovas Vilius Kriaučiūnas teigė, kad ESO ir VERT pasiūlymuose įmonės pasigenda skolos indeksavimo, taip pat verslo netenkina, kad grąžinant permoką teikiama pirmenybė buitiniams vartotojams. Manoma, jog dalis skolos galėtų būti grąžinta valstybės biudžeto ir „Ignitis grupės“ pelno sąskaita.

„Mūsų manymu, tai yra nesąžininga ir tiesiog (vartotojai – BNS) turėtų būti vienodai traktuojami, neturėtų būti diskriminuojama nei viena, nei kita vartotojų grupė“, – diskusijoje sakė V. Kriaučiūnas.

LVK atstovo teigimu, kai kurių įmonių permoka ESO siekia 400 tūkst. ar net 700 tūkst. eurų. 

„Mūsų siūlymas prioritetizuoti visuomenę (gyventojus – BNS) kaip socialiai jautresnę grupę ir jiems grąžinimo sumas išdėstyti per 2,5 metų. (...) Išskirti vieną iš dviejų asmenų grupių, manome, kad nėra laikytina diskriminacija“, – kalbėjo ESO atstovas A. Ruseckas.

VERT teigimu, ESO šiuo metu liko grąžinti apie 157,7 mln. eurų, iš jų apie 57 mln. eurų – gyventojams.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak R. Pociaus, 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika.

Pasak bendrovės, Valstybės kontrolės žinutė apie 88,8 euro kiekvieno vartotojo permoką suklaidino gyventojus ir sukėlė nepagrįstų lūkesčių.

Bendrovė taip pat prašo kontrolierių oficialiai patikslinti informaciją apie permokos grąžinimo būdą bei maksimalų  laiką.  

„Valstybės kontrolė, spalio 24 dieną išplatinusi viešą pareiškimą, kad vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo, suklaidino šalies gyventojus ir sukėlė nepagrįstus jų lūkesčius. Sulaukėme daugybės kreipimosi iš vartotojų, kurie mano, kad kiekvienas jų permokėjo tokią sumą ir todėl jiems į asmenines sąskaitas turėtų būt grąžinta po 88,8 euro“, – pranešime sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

„Ši informacija yra klaidinga, pateikta neįsigilinus į valstybės reguliavimo mechanizmą ir paslaugos paskirstymo tarifo skaičiavimo metodiką“, – pridūrė ji.

ESO rašte aiškina, kad 88,8 euro suma, tikėtina, buvo suskaičiuota nepagrįstai padalinus 160 mln. eurų sumą iš visų vartotojų skaičiaus, o tai padaryta neįvertinus skirstymo paslaugų kainodaros specifikos.

Ši informacija yra klaidinga, pateikta neįsigilinus į valstybės reguliavimo mechanizmą ir paslaugos paskirstymo tarifo skaičiavimo metodiką.

 

Pagal valstybės reguliavimą kiekvieno vartotojo mokama suma už skirstymo paslaugą tiesiogiai priklauso nuo per mėnesį suvartoto elektros kiekio.

ESO teigimu, paskelbta informacija daro žalą jos veiklai. Pavyzdžiui, trukdoma inžinieriams atlikti savo darbą – iš įmonės  darbuotojų reikalaujama grąžinti pinigus asmeniškai, trukdoma keisti elektros skaitiklius.

Bendrovė taip pat siekia, kad Valstybės kontrolė patikslintų ir grąžinimo terminą, nes esą sudarė įspūdį, kad „vartotojų permokėtos sumos grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikotarpiui“.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad vidutinė 88 eurus siekianti vartotojų permoka ESO Valstybės kontrolės buvo apskaičiuota ir paviešinta nekorektiškai.

„Tos dešimtys eurų, kurios nuskambėjo ir žmonėms galbūt pasirodė kaip labai įspūdingos sumos, bet iš tikrųjų, jeigu mes grįžtame prie tų vartotojų, kurie yra realūs – maži buitiniai vartotojai (...), tai ta susidariusi permokos suma tikrai yra kartais mažesnė skaičiuojant pagal tą elektros skaičių, kurį jie realiai suvartoja“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

ESO ir VERT skaičiuoja, jog mažiau elektros suvartojantys buitiniai vartotojai vidutiniškai per metus permokėjo po 3–7,42 euro. Be to, pasak rinkos reguliuotojo pirmininko Renato Pociaus, šiuo metu ESO vartotojams liko grąžinti 156 mln. eurų, kurioje buitinių vartotojų dalis yra 51 mln. eurų.

„Kaip jau buvo minėta, problema susiformavo 2016–2021 metais, todėl turbūt atsakomybę turėtų prisiimti ir buvusi Vyriausybė“, – ketvirtadienį Seime teigė G. Skaistė, atsakydama į „darbiečio“ Valentino Bukausko klausimą.

2016–2020 metais dirbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedamos valdančiosios daugumos suformuota Vyriausybė, kuriai vadovavo Saulius Skvernelis.

Tiek G. Skaistė, tiek premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl permokos grąžinimo termino spręs Vyriausybei nepavaldi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

„Klausimą dėl to, kaip ją (permoką – BNS) grąžinti vartotojams sprendžia reguliatorius (VERT – BNS), kuris Vyriausybei yra nei pavaldus, nei Vyriausybės nurodymų klauso, nei kažkaip į Vyriausybės nuomonę atsižvelgia“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo I. Šimonytė.

Kaip jau buvo minėta, problema susiformavo 2016–2021 metais, todėl turbūt atsakomybę turėtų prisiimti ir buvusi Vyriausybė.

 

Premjerė taip pat teigė, kad 2018–2021 metais susidariusi vidutinė 88 eurus siekianti vartotojų permoka ESO Valstybės kontrolės buvo apskaičiuota ir paviešinta nekorektiškai.

„Tos dešimtys eurų, kurios nuskambėjo ir žmonėms galbūt pasirodė kaip labai įspūdingos sumos, bet iš tikrųjų, jeigu mes grįžtame prie tų vartotojų, kurie yra realūs – maži buitiniai vartotojai (...), tai ta susidariusi permokos suma tikrai yra kartais mažesnė skaičiuojant pagal tą elektros skaičių, kurį jie realiai suvartoja“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

ESO ir VERT skaičiuoja, jog mažiau elektros suvartojantys buitiniai vartotojai vidutiniškai per metus permokėjo po 3–7,42 euro. Be to, pasak rinkos reguliuotojo pirmininko Renato Pociaus, šiuo metu ESO vartotojams liko grąžinti 156 mln. eurų, kurioje buitinių vartotojų dalis yra 51 mln. eurų.

R. Pocius trečiadienį teigė, kad naujas permokos grąžinimo grafikas numatant trumpesnį nei 15 metų terminą turėtų būti patvirtintas iki metų pabaigos. Jis kartojo, kad reguliuotojas ESO įpareigojo nuolat ieškoti galimybių vartotojams greičiau sugrąžinti permoką.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, kad būtina rasti sprendimus, jog ESO permoką vartotojams grąžintų kuo greičiau.

Šalies vadovo patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) anksčiau pareiškė, kad skolą vartotojams ESO turėtų grąžinti per vienerius, o ne per 15 metų, kaip anksčiau bendrovė buvo sutarusi su rinkos reguliuotoju. Savo ruožtu, energetikos ministras Dainius Kreivys sakė taip pat norintis, kad tai būtų padaryta anksčiau.

Tiek ESO, tiek VERT anksčiau teigė, jog skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas buvo taikomas 2021 metais atnaujintas LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) modelis. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak R. Pociaus, 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika

ESO vadovas R. Radvila anksčiau teigė, jog dėl tokių pakeitimų ESO tuo metu kreipėsi į teismą, tačiau su VERT suderinus permokos grąžinimo laiką bendrovė ieškinį atsiėmė.

„Kol kas šiandien dar nesame konkrečiai sutarę dėl pačio grąžinimo grafiko, tą planuojame atlikti ir turėti sprendimą iki metų pabaigos“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį teigė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

„Bet dėl pačio principo, dėl ko mes sutariame, kad tikrai matome galimybių ir potencialo šitą sumą išdėstyti per trumpesnį laiką“, – pridūrė jis.

Pasak VERT pirmininko, Valstybės kontrolei rekomendavus taryba dar turi patvirtinti kriterijus, pagal kuriuos bus grąžinama vartotojams 2018–2021 metais susidariusi skola.

R. Pocius pakartojo, kad reguliuotojas ESO įpareigojo nuolat ieškoti galimybių vartotojams greičiau sugrąžinti permoką.

„Visiems turbūt aišku, kad tie penkiolikos metų terminai yra tikrai labai labai ilgi ir turbūt nesutiksime mes su tuo, bet reikės ieškoti optimaliausio varianto, atitinkančio ekonominį tvarumą“, – teigė komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.

Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas siūlė parengti VERT metodiką, pagal kurią būtų persvarstytas ESO skolos grąžinimo vartotojams laikas.

VERT pirmininkas Renatas Pocius anksčiau teigė, kad 160 mln. eurų siekianti vartotojų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų įmonės investicijų – įmonė esą nepakankamai investavo į infrastruktūrą, daugiau lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai. Jo teigimu, šiuo metu ESO vartotojams liko grąžinti kiek daugiau 156 mln. eurų,

Savo ruožtu R. Radvila anksčiau tvirtino, kad minėtą skirtumą lėmė rinkos reguliuotojo 2021 metais pakeistas ir atgaline data pritaikytas turto bazės skaičiavimas. Jis taip pat teigė, kad vartotojams ilgiausiai per 15 metų grąžintina suma su palūkanomis sieks 200 mln. eurų, o ją numatoma grąžinti iš bendrovės pelno. 

Generalinė prokuratūra pranešė vertinsianti Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.

Pasak Renaldo Radvilos, vartotojams planuojama ilgiausiai per 15 metų grąžinti suma su palūkanomis sieks 200 mln. eurų. ESO vadovo teigimu, visą šią sumą numatoma grąžinti iš bendrovės pelno. 

„160 mln. eurų skirtumas, kuris minimas (Valstybės kontrolės – BNS) ataskaitoje, yra atsiradęs 2021 metais, kuomet po reguliacinio laikotarpio nuo 2016 iki 2021 metų atgaline data buvo priimtas metodikos pakeitimas ir buvo priimtas sprendimas, kad turi būti kitaip skaičiuojama turto bazė“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.

„Nuo 2016 metų vykdant veiklą ir investuojant į tinklą, buvo vadovaujamasi viena metodika apskaičiuojant turtą, o 2021 metais buvo priimtas sprendimas, kad bus imama kita turto bazė“, – kalbėjo jis.

R. Radvilos teigimu, dėl tokių pakeitimų ESO tuo metu kreipėsi į teismą, tačiau su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderinus permokos grąžinimo laiką bendrovė ieškinį atsiėmė.

Vartotojams su palūkanomis planuoja grąžinti 200 mln. eurų 

ESO vadovas tikino, kad bendrovė per mažesnį skirstymo tarifą grąžins vartotojams susidariusią 160 mln. eurų permoką, kuri su palūkanomis sieks 200 mln. eurų. 

Įmonės įsiskolinimo santykis yra pakankamai didelis ir išėmus šituos pinigus vienu ypu per vienerius ar du metus labai stipriai būtų apribota galimybė investuoti.

 

Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

„Reguliuotojo sprendime yra numatyta, kad (permokos – BNS) grąžinimo terminas gali būti ir trumpesnis (nei 15 metų – BNS), jeigu tai leis įmonės finansinė padėtis“, – sakė R. Radvila.

„Įmonės įsiskolinimo santykis yra pakankamai didelis ir išėmus šituos pinigus vienu ypu per vienerius ar du metus labai stipriai būtų apribota galimybė investuoti“, – pridūrė jis. 

ESO vadovas teigė, kad dalis Valstybės kontrolės audito išvadose pateiktos informacijos yra klaidinanti, o 160 mln. eurų suma 2016–2021 metais buvo investuota į įmonės veiklą, tinklus bei naujų vartotojų prijungimą.

„Mes niekam kitam tų pinigų, be investicijų į tinklą, negalėjome panaudoti. Kad jie buvo panaudoti ne ten ar kažkokiam ne tam tikslui – tikrai ne. Visos investicijos yra skirtos į naujų vartotojų prijungimą arba tinklo rekonstrukciją“, – kalbėjo ESO vadovas.

100 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį suvartojantis klientas 2016–2021 metais vidutiniškai permokėjo 19 eurų.

 

Per 5 metus – 258 mln. eurų dividendų, didžioji dalis – valstybei

Pasak R. Radvilos, 2016–2021 metais bendrovė akcininkams išmokėjo 258 mln. eurų dividendų – tuo metu daugiau nei 90 proc. jos akcijų priklausė valstybei.

„Kadangi akcininkas virš 90 proc. yra valstybė, pinigai sugrįžo į biudžetą“, – kalbėjo R. Radvila.

ESO vadovo teigimu, 100 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį suvartojantis klientas 2016–2021 metais vidutiniškai permokėjo 19 eurų.

Valstybės kontrolė konstatavo, jog 2018–2021 metais vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo.

Anot R. Radvilos, permoka turėtų būti skaičiuojama ne pagal vartotojų skaičių, o pagal jų suvartotą elektros kiekį.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad vertins Valstybės kontrolės audito išvadas, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų.

Pasak prokuratūros, įvertinus bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.

Iš pradžių ketinta sprendimą priimti dar praėjusią savaitę, tačiau dėl papildomos medžiagos klausimas buvo atidėtas iki šio ketvirtadienio posėdžio. Jame diskusijoms užsitęsus iki vakaro, posėdis nukeltas į penktadienį.

Komisija atliko 2010-2011 metų ir 2015 metų šilumos kainų perskaičiavimą, po kurio, anot jos, paaiškėjo, kad „Vilniaus energija“ gavo 3 mln. eurų nepagrįstų pajamų.

Kainas komisija perskaičiavo po to, kai tai padaryti ją 2015 metų pabaigoje įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kainų komisija užtrukusį kainų perskaičiavimą grindė tuo, kad „Vilniaus energija“ neteikė visos reikiamos informacijos.

Jau anksčiau komisija buvo nustačiusi, kad už 2012-2014 metus „Vilniaus energija“ turi grąžinti 24,3 mln. eurų, iš kurių per sumažintą kainą vartotojams buvo grąžinta apie 6 mln. eurų.

Lėšas susigrąžinti turėtų dabar šilumos ūkį valdantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ir, jas atgavę iš „Vilniaus energijos“, per sumažintą šilumos kainą grąžinti vartotojams.

Kaip anksčiau Eltai teigė Vilniaus šilumos tinklų atstovė Edita Sirutienė, maždaug 18 mln. eurų bendrovė iš „Vilniaus energijos“ bando išsireikalauti bendrame 350 mln. eurų ieškinyje Stokholmo arbitražui. Ar dėl papildomų 3 mln. eurų ieškinys būtų tikslinamas, ji sakė negalinti atsakyti.

Pernai pavasarį pasibaigus nuomos sutarčiai, „Vilniaus energija“ sostinei grąžino šilumos ūkį. Tačiau 2016 metais įmonė kreipėsi į Stokholmo arbitražą, prašydama paskirti nepriklausomą vertintoją. Vėliau susigrąžinusi ūkį savivaldybė ir VŠT pateikė preliminariai 200 mln. eurų vertės ieškinį dėl padarytos žalos šilumos ūkiui, kurį šiemet patikslino ir reikalavimą padidino iki 350 mln. eurų.

Į tai pernai spalį „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ sureagavo priešieškiniu. Įmonės neatskleidžia jo vertės, bet neoficialiai jis siekia 100 mln. eurų.

„Veolia“ su Lietuva ginčijasi ir Vašingtono arbitraže, kur prašo atlyginti maždaug 120 mln. eurų žalą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio. Energetikos ministerija į tai sureagavo 130 mln. eurų priešieškiniu.