-
Nutukimui gydyti – efektyvus chirurginis būdas
„Chirurginis antsvorio gydymas pirmiausia padeda spręsti sveikatos ir tik paskui – estetines problemas“, – sako „Gijos Klinikų“ abdominalinės ir bariatrinės chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras Donatas Danys, šių metų pradžioje pirmasis Europoje atlikęs estetinę (bikini linijos) skrandžio mažinimo operaciją.
– Kokios nutukimo gydymo operacijos atliekamos dažniausiai?
– Šiuo metu populiariausios – skrandžio rezekcija (įprasta ir estetinė) bei skrandžio apylanka. Skandinavijoje populiaresnė skrandžio apylanka, o Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vis daugiau rezekcinio tipo skrandžio mažinimo operacijų. Jos atliekamos JAV pavyzdžiu: manoma, kad amerikiečiai kolegos labiausiai pažengę šiuo klausimu, nes JAV viena pirmųjų pasaulyje susidūrė su nutukimo problema.
– Kuriais atvejais rekomenduojamas chirurginis nutukimo gydymas?
– PSO duomenimis, nutukusiu laikomas žmogus, kurio masės indeksas viršija 30. Chirurginis nutukimo gydymas taikomas, kai yra trečio laipsnio nutukimas (KMI>40) arba yra antro laipsnio nutukimas (KMI>35), turint ir gretutinę patologiją (cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, miego apnėja, astma ir kt.). Prieš kreipiantis dėl chirurginio antsvorio gydymo, pacientas turi būti išbandęs konservatyvius gydymo metodus – dietas, fizinį aktyvumą bei konsultavęsis su gydytoju dietologu.
Mane labai motyvuoja teigiami pacientų gyvenimo pokyčiai.
– Kaip nusprendžiama, kuri operacija – tinkamiausia?
– Operacijos metodika ir technika aptariama su kiekvienu pacientu individualiai, būtina įvertinti gretutinius susirgimus, atlikti pilvo organų echoskopiją bei gastroskopiją. Jei vienam pacientui atliekama skrandžio rezekcija, kuri šiaip yra dažniausiai pirmo pasirinkimo operacija, tai nebūtinai ji tiks kaimynui ar draugui, turinčiam problemų su gastroezofaginiu refliuksu ar išreikštą metabolinį sindromą – tokiu atveju jam bus rekomenduojama apylankos operacija.
– Ką reikėtų žinoti apie pooperacinį laikotarpį?
– Klaidinga manyti, kad operacija ims ir stebuklingai ištirpdys svorį. Prireiks ir paties žmogaus pastangų. Po bariatrinės (nutukimo) operacijos būtina atsakingai laikytis mitybos plano: pirmąją savaitę – vien tik skysčiai, antrąją savaitę – trintas maistas ir t.t. Apie mėnesį reikia vengti fizinio krūvio, po to – pamažu pratintis sportuoti, pradedant nuo vaikščiojimo, pereinant ir prie stipresnės mankštos. Tuo metu jau galima grįžti ir prie kieto maisto, prie įprastesnio mitybos plano, laikantis tam tikrų reikalavimų. Pacientas turi suprasti, kad pasikeitęs mitybos ir fizinio aktyvumo režimas turi tapti nuolatiniu gyvenimo būdu. Krentantis svoris, besikeičianti būsena ir gerėjanti savijauta motyvuoja, todėl su kiekvienu mėnesiu lengviau eiti „lengvesnio“ gyvenimo keliu. Be to, prie kitokių mitybos įpročių paprasčiau pereiti dar ir todėl, kad valgyti savaime nesinori – atliekant skrandžio mažinimą, kartu tarsi „išpjaunamas“ alkio hormonas.
Medicinos mokslų daktaras Donatas Danys.
– Ką patartumėte žmonėms, svarstantiems apie operaciją?
– Siūlyčiau apsilankyti konsultacijoje pas dietologą ar pilvo chirurgą ir pasitarti, koks gydymas yra labiausiai tinkamas konkrečiu atveju, nes ne visais atvejais gali būti atliekama operacija.
– Ko gero, apsispręsti trukdo gajūs visuomenėje mitai apie chirurgines nutukimo mažinimo operacijas. Ar teko su tuo susidurti?
– Žinoma, teko. Dažnai pacientai galvoja, kad skrandžio mažinimo operacijos labai lengvos. Deja, taip nėra. Tai vienos sudėtingiausių pilvo chirurgijos operacijų, reikalaujančios didelio tikslumo ir patirties laparoskopinėje chirurgijoje.
Kitas mitas, kad po tokių operacijų tenka ilgai atsigauti. Jei palygintume, kas buvo prieš 20-30 metų, po tokių operacijų pacientai savaitę ir daugiau praleisdavo ligoninėje, pirmomis dienomis iš viso nebuvo galima gerti ir valgyti. Šiais laikais dėl minimalios invazinės intervencijos galime žymiai sutrumpinti atsigavimo laikotarpį, ligonis tą pačią dieną pradeda vaikščioti ir gali gerti skysčius, namo išleidžiamas po dviejų parų, į darbą grįžta maždaug po savaitės, jeigu tai nėra fizinis darbas.
Na, o dar vienas iš mitų, kad po operacijos nepavyks prisitaikyti prie pakitusio gyvenimo ritmo. Pasitaiko, kai pacientams trūksta motyvacijos, jie tikisi, kad viskas įvyks savaime, be jų pastangų. Keista stebėti tokius atvejus, nes juk sveikata – brangiausias turtas, o be paties paciento nusiteikimo ir pastangų nepadės jokia operacija. Operacija – tik pusė darbo, paskui viskas – paties paciento rankose. Dažniausiai tvirtai pasiryžę pacientai tarsi nejučiomis pakeičia savo gyvenimo ritmą, tampa aktyvesni ir energingesni. Pastebimai greitai krentantis svoris puikiai motyvuoja.
– Kodėl jūs pasirinkote būtent šią medicinos sritį?
– Nors nuo mažens labai bijojau baltų chalatų ir ligoninių, baigdamas mokyklą pasiryžau medicinos studijoms. Žinojau, kad tai ilgas ir sunkus kelias, bet silpniems čia ne vieta. Studijuodamas labai greitai apsisprendžiau ateitį susieti su chirurgija. Kodėl? Paprastas atsakymas – nes operaciniu būdu dažniausiai ir kartu greičiausiai išsprendi problemą, dėl kurios pacientas kreipėsi į gydytojus.
Chirurgija – tai menas. Ji labai dažnai pakeičia pacientų gyvenimus. Tai neturėtų stebinti, kai per 9 savaites po operacijos žmogus netenka, pavyzdžiui, 17 kg, o per 18 savaičių – 26 kg svorio. Visuomet prisimenu pacientą, kuris per 8 mėnesius atsisveikino su 75 kg.
Mane labai motyvuoja teigiami pacientų gyvenimo pokyčiai. Vieniems operacija suteikia daugiau pasitikėjimo, kitiems – energijos, kai kurie pacientai pakeičia darbą į mielesnį širdžiai, kiti susiranda antrą pusę. Turbūt 99 proc. pacientų, praėjus kuriam laikui po operacijos ir pastebint rezultatus, užduoda tą patį klausimą – kodėl aš to nepadariau anksčiau?
