Tai trečiadienį pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis ir „Air Baltic“ tinklo plėtros viceprezidentas Mantas Vrubliauskas.
„Jau nuo gegužės mėnesio pradžios Vilnių su Lisabona ir Hamburgu sujungs „Air Baltic“. (...) Tai vieni didžiausių Europos miestų, taip pat vienas svarbiausių Vokietijos miestų, vienas svarbiausių uostamiesčių“, – žurnalistams Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.
M. Vrubliauskas teigė, kad skrydžiai vyks du kartus per savaitę visus metus.
„Lisabona yra labai svarbi tuo, kad ji siūlo jungtis į tiek Pietų Ameriką, tiek Afriką, tiek ir Europos valstybių, ko Lietuvoje apskritai nėra buvę – skrydžių į Lisaboną, o Hamburgas, be abejo, yra vienas svarbiausių Vokietijos ekonomikos centrų, labai didelis uostas ir mes matome labai didelį susidomėjimą“, – žurnalistams sakė M. Vrubliauskas.
Lietuvos oro uostai (LTOU) su Latvijos bendrove, laimėjusia dviejų reguliarių skrydžių operatoriaus atranką, pasirašė investicinio modelio sutartį – pagal ją šioms kryptims esant nepelningoms LTOU bendrovei kompensuos nuostolius, kol skrydžiai bus pelningi, o tuomet „Air Baltic“ pinigus grąžins.
Lisabona yra labai svarbi tuo, kad ji siūlo jungtis į tiek Pietų Ameriką, tiek Afriką, tiek ir Europos valstybių, ko Lietuvoje apskritai nėra buvę.
„Šitie skrydžiai ir šitos kryptys išsiskiria tuo, kad jos patvirtina mūsų ilgai apgalvoto rizikos pasidalijimo modelio efektyvumą, šiandien startuojame naujomis kryptimis, kurios bus ilgalaikės, ne vienerių metų, ne kelerių metų, bet iš esmės – ilgalaikės“, – sakė ministras M. Skuodis.
Pasak LTOU pranešimo, tarp atrankos kriterijų buvo globali bilietų įsigijimo sistema, vietų skaičius orlaivyje, skrydžių dažnis, jungiamųjų skrydžių galimybės ir kiti patogiam susisiekimui reikalingi faktoriai.
M. Skuodžio teigimu, „Air Baltic“ yra Portugalijos oro bendrovės TAP jungiamųjų skrydžių partnerė, todėl keliautojai galės per Lisaboną tęsti kelionę visame TAP skrydžių tinkle, įskaitant Afrikos ir Pietų Amerikos šalis.
M. Vrubliauskas teigė, kad „Air Baltic“ šiuo metu vertina ir kitų naujų krypčių iš Lietuvos galimybes.
„Negaliu atskleisti (ar šiam sezonui tai paskutinė „Air Baltic“ naujiena – BNS), dar gali visko būti, bet mes visą laiką vertiname daug krypčių ir manau, kad šiais metais dar kažkas naujo turėtų būti“, – sakė jis.
LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus teigė, kad Lisabona ir Hamburgas buvo tos kryptys, į kurias iš Lietuvos su persėdimais buvo keliaujama itin dažnai.
„Abi šios kryptys patenka į dešimtuką tų krypčių, kur keleiviai dažniausiai skrenda su persėdimais ir jeigu iki šiol keleiviams į Lisaboną teko skristi per Varšuvą, Frankfurtą, Amsterdamą, bet kokį kitą Europos web'ą, tai nuo šiol iš Vilniaus galima tiesiogiai nuskristi šiomis kryptimis“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
S. Bartkaus teigimu, investicinio modelio sutartimis šiais metais tikimasi pasiūlyti ir daugiau naujų krypčių.
„Planuose yra, kad dar šiais metais daugiau krypčių pasiūlyta būtent šito modelio pagalba“, – sakė LTOU vadovas.
„Vienas iš tolimesnių plėtros prioritetų šiais metais yra skrydžių į Vokietiją plėtra, poreikis savotiškas atsiranda būsimam karių dislokavimui Lietuvoje“, – pridūrė S. Bartkus.
Abi šios kryptys patenka į dešimtuką tų krypčių, kur keleiviai dažniausiai skrenda su persėdimais.
Skrydžiai startuos gegužės pradžioje
Skrydžiai iš Vilniaus į Lisaboną bus pradėti nuo gegužės 4 dienos antradieniais ir šeštadieniais, o į Hamburgą – gegužės 2 dieną ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Jie vyks ištisus metus – tiek vasaros, tiek žiemos aviacijos sezonu – su galimybe daryti kelių mėnesių pertrauką sutartu metu.
M. Vrubliauskas pranešė, kad skrydį į Hamburgą dabar galima įsigyti už 50 eurų, į Lisaboną – už 150 eurų.
Pagal 2023 metais pradėtą naują skrydžių skatinimo modelį jau vyksta skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio – nuo pernai spalio juos atlieka Lenkijos bendrovė LOT.
„Air Baltic“ pernai rudenį taip pat pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Dubajų. Su naujomis kryptimis, bendrovė iš Lietuvos vykdys 18 tiesioginių skrydžių.
„Air Baltic“ yra trečias pagal dydį oro vežėjas Lietuvoje, Vilniuje šiuo metu nuolat bazuojami du bendrovės orlaiviai.
