Iš Vilniaus oro uosto reguliarūs skrydžiai vyks 51 kryptimi, iš Kauno – 28, o iš Palangos – 6, pranešė bendrovė.

„Bus daugiau skrydžių į Europos miestus, taip pat išsiplės atostogų krypčių žemėlapis į Graikija, Italiją, Ispaniją ir kitas šalis. Todėl kartu su partneriais rengiamės aktyviam vasaros sezonui ir skiriame didelį fokusą kokybiškam išaugsiančių keleivių srautų aptarnavimui“, – pranešime sakė Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

Vilniaus oro uoste sugrįžta ir anksčiau populiarūs vasaros maršrutai, ir atsiranda naujų, pavyzdžiui, į Krokuvą, Hamburgą ar Lisaboną. Balandį atnaujinami skrydžiai į Kretą, birželį – į Korfu. Kroatijos miestą Dubrovniką tiesiogiai iš Vilniaus bus galima pasiekti gegužę, o liepą – Splitą.

Per ateinančius mėnesius vėl vyks skrydžiai į Tel Avivą, Nicą, Maljorką, Varną, Frankfurtą, Lisaboną, Dubliną, Reikjaviką. Skrydžius į Islandijos sostinę nuo gegužės vykdys naujas vežėjas – islandų „PLAY airlines“. Kitas naujas šio sezono vežėjas – Graikijos „Aegean Airlines“ – skraidins į Atėnus. Be to, rudenį vyks tiesioginiai skrydžiai į Dubajų.

Vilnius išlaikys reguliarų susisiekimą su Londonu, Stambulu, Paryžiumi, Berlynu, Roma, Kopenhaga, Briuseliu ir kitais svarbiais Europos centrais.

Iš Kauno ir toliau bus galima pasiekti Skandinavijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos miestus, vyks skrydžiai į Ispanijos miestus Madridą, Malagą, Maljorkos Palmą ir Alikantę. Taip pat vyks skrydžiai į Italijos miestus – Barį, Riminį, Neapolį, Milaną ir Pizą. Nuo gegužės atnaujinami skrydžiai į Burgasą Bulgarijoje ir Rodo salą Graikijoje, Kiprą.

Iš Kauno vyks skrydžiai į Kelną, Stokholmą, Londoną ir Briuselį, kovo pradžioje – nauji skrydžiai į Berlyną ir Pizą, o nuo birželio – į Zadarą Kroatioje.

Palangoje prie keturių reguliarių krypčių bus dar dvi. Nuo kovo 20 dienos iš Palangos galima nuskristi į Dubliną, o nuo gegužės 29 dienos startuos skrydžiai į Amsterdamą. Ir toliau vyks skrydžiai į Kopenhagą, Londoną, Oslą ir Rygą.

Reguliarius skrydžius Lietuvos oro uostuose šiais metais vykdys 15 oro bendrovių.

Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad naujų tiesioginių skrydžių skaičiaus augimas yra ilgalaikis strateginis tikslas, kuris, be jokios abejonės, gerins ir Kauno regiono pasiekiamumą.

„Atsižvelgdami į keleivių poreikius, bendraujame su oro bendrovėmis ir stengiamės nuolat didinti skrydžių pasiūlą. Kaip žinoma, tarptautinis Helsinkio oro uostas yra labai svarbus gerinant visos Lietuvos pasiekiamumą, taip pat didinant atvykstamojo turizmo srautą iš Skandinavijos regiono. Helsinkis tapo trečiąja sostine Skandinavijos regione šalia Kopenhagos ir Stokholmo Arlandos oro uostų, į kurią bus vykdomi skrydžiai iš Kauno oro uosto. Tuo metu Malaga yra Pietų Europos kurortas, sulaukiantis didelio keliaujančiųjų susidomėjimo. Neabejojame, kad žiemą šis Ispanijos uostamiestis taps populiaria atostogų kryptimi. Mančesteris yra paklausi užsienyje dirbantiems lietuviams kryptis, kurią nuo rudens bus galima pasiekti iš Kauno oro uosto“, – sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.

Maršrutus pasiūlys oro linijų bendrovė „Ryanair“. Remiantis dabartiniais duomenimis, skrydžiai į Malagą nuo spalio 31 d. bus vykdomi du kartus per savaitę – ketvirtadienį ir sekmadienį. Bilietų kainos į vieną pusę prasideda nuo 45,99 euro.

Tą pačią dieną pradedami skrydžiai į Helsinkį. Jie bus vykdomi trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais, bilietų kainos prasideda nuo 17,59 euro.

Nuo lapkričio 1 d. iš Kauno oro uosto du kartus per savaitę – antradieniais ir šeštadieniais – bus galima nuskristi į Mančesterį. Bilietų kaina vienam asmeniui prasideda nuo 19,99 euro.

– Koks bus šis vasaros aviacinis sezonas Kauno oro uoste?

– Vasara pas mus prasideda kovo 31 d., anksčiau nei kalendorinė. Vasara bus intensyvi, ko gero, bus viena intensyviausių Kauno oro uosto istorijoje. Yra smagių pokyčių, kurie laukia keleivių. Iki praėjusių metų Kaune skraidė mažų sąnaudų oro linijų bendrovės "Ryanair" ir "Wizz Air", nuo gegužės mėnesio atsirado LOT maršrutai į Varšuvą. O šiais metais užpildomas dar vienas segmentas – užsakomieji skrydžiai. Lenkų bendrovė "Itaka" iš Kauno skrydžius vykdys trimis kryptimis ir tokiu būdu išnaudos visas įmanomas mūsų keleivių vežimo galimybes. Dabar turime visus segmentus, apimančius tiek turistus, emigrantus ir verslo atstovus.

– Kokios bus šio sezono skrydžių kryptys?

– Lenkijos kompanija "Itaka" pradeda organizuoti naujus užsakomuosius skrydžius į Bulgarijos uostamiestį Varną, lietuvių pamėgtą Antaliją Turkijoje ir dar mažai atrastą Graikijos salą Zakintą. Šie skrydžiai vyks nuo balandžio iki spalio.

Toliau išlieka tie patys skrydžiai, kurie vyko ir pernai. "Ryanair" aviakompanija toliau vykdys skrydžius į Edinburgą, Maljorkos Palmą, Kopenhagą, Riminį, Rodą ir Žironą. Matome, kad labai pasiteisino ir Lenkijos aviakompanijos LOT skrydžiai į Varšuvą. Iš Kauno taip pat su "Wizz Air" kompanija bus galima pasiekti tris Norvergijos miestus, Suomijos Turku miestą, Nyderlanduose esantį Eindhoveną ir Londoną.

– Kaip ruošiatės šiam sezonui?

– Dauguma darbų vyko įprastai, tačiau yra vienas kitoks elementas. Kadangi esame mažas oro uostas, tvarkaraščiai derinami su didesniais oro uostais. Jie yra nustatę, kiek per valandą gali atvykti orlaivių, tad mes turime prie to prisiderinti. Kaune taip nutiko, kad antradieniais nuo 9 iki 11 val. turėsime didesnį nei įprasta keleivių srautą, tad mums reikės papildomo planavimo ir žmogiškųjų resursų bei partnerių įsitraukimo. Čia bus toks pagrindinis iššūkis, kaip suvaldyti visas operacijas ore per tas piko valandas, tačiau mes to nebijome ir tikime, kad puikiai susitvarkysime.

– Kokių šiemet keleivių srautų tikitės?

– Kelerius metus iš eilės Kauno oro uoste keleivių srautas vis auga. Praėjusiais metais aptarnavome 1 mln. keleivių. Tai buvo pirmas kartas Kauno oro uosto istorijoje, neskaitant to laiko, kai buvo perkeltas Vilniaus oro uostas, kai surinkome tikrąjį milijoną. Šiais metais bus arti 1,2 mln. keleivių, tad bus beveik 20 proc. augimas.

– Kas lemia keleivių srautų didėjimą – naujos kryptys? O gal Kauną keleiviai patys vis labiau atranda?

– Praėjusių metų rudenį atidarius naujas papildomas kryptis, padidėjo keleivių srautas. Taip pat prie kai kurių jau vykdomų krypčių buvo pridėti papildomi skrydžiai. Viena džiugiausių žinių – "Ryanair" pridėtas papildomas skrydis į Kopenhagą.

Anksčiau iš Kauno buvo galima skristi į šį miestą šešias dienas per savaitę, dabar prisidėjo ir sekmadienis, tad Kopenhaga dar labiau įsitvirtins tiek kaip verslo sritis darbo dienomis, tiek kaip turistinė kryptis savaitgaliais. Dabar tam yra idealus tvarkaraštis. Atsirado papildomas skrydis į Stanstedo oro uostą Londone. Tai yra viena pagrindinių krypčių.

– Ar yra numatyta Kauno oro uosto plėtra?

– Kadangi keleivių srautas auga, matome, kad mums būtina plėsti oro uosto infrastruktūrą. Šiuo metu su kolegomis dėliojame būsimus plėtros sprendimus. Matome, kad apie 30 proc. turėtų padidėti terminalo plotas, tokiu būdu užtikrinant didesnius pajėgumus aptarnaujant klientus, įrengiant daugiau patikros punktų ir skrydžių vartų. Patogiau bus keliauti neįgaliesiems ir tėvams su mažais vaikais. Atsiras ir daugiau maitinimo įstaigų bei parduotuvių.

– Ar planuojama plėsti pačių orlaivių aptarnavimo, remonto paslaugų spektrą?

– Kauno oro uoste orlaivių remonto veikla vystoma, toliau dirbame šioje srityje. Siekiame pritraukti naujų orlaivių remonto įmonių. Tikiuosi, kad šiemet turėsime žinių apie į Kauno oro uostą ateinančias naujas kompanijas.

Apie 80 proc. keleivių iš Kauno oro uosto persėda Varšuvoje ir toliau keliauja į kitus miestus.

– Ar Kauno oro uostas populiarus krovinių gabenimo srityje? Galbūt ir šioje srityje planuojama vykdyti daugiau skrydžių?

– Kol kas krovinių gabenimo tempai išlieka stabilūs. Šiuo metu du kartus per dieną vykdomi krovinių gabenimo skrydžiai į Europos paskirstymo centrus. Pastebime, kad lėktuvai po truputį pilnėja, krovinių šiek tiek daugėja, bet dar kol kas nepasiekta riba, kad atsirastų naujų skrydžių. Vis dėlto, žiūrint į priekį, šioje srityje nuotaikos yra optimistinės, nes Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje didėja pramonės objektų, kuriančių aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus, tad tikime, kad tai paskatins ir didesnį krovinių srautą iš Kauno oro uosto.

– Kauno oro uosto paslaugomis naudojasi ir kariuomenė.

– Tai yra labai svarbi tema Kauno oro uostui. Jei neklystu, šiais metais planuojama, kad į Kauną atvyks 80 karinių orlaivių. Šie skrydžiai unikalūs, nes dažniausiai kariuomenė vyksta gerokai didesniais orlaiviais, nei vyksta įprasti komerciniai skrydžiai. Pavyzdžiui, jei "Ryanair" kompanija skraido 189 vietų orlaiviais, kareiviai dažnai atvyksta su 300–400 vietų. Oro uostui yra iššūkis priimti tokio dydžio orlaivius, tačiau mums malonu, kad kariuomenė mus renkasi. Džiaugiamės pas save matydami Didžiosios Britanijos, Vokietijos, JAV kariuomenės orlaivius.

– Apibendrinkite, kokie 2018-ieji buvo Kauno oro uostui?

– Praėjusių metų esminis momentas yra tas, kad Kaunas perlipo į šešių nulių zoną ir tapo milijoniniu oro uostu. Tai buvo labai svarbi psichologinė riba visai komandai. Tai buvo viena didžiausių siekiamybių nuo to laiko, kai Kauno oro uoste atsirado "Ryanair" aviakompanija.

Kitas svarbus dalykas buvo sukurti jungtis su kitais oro uostais ir sukurti sklandžias verslo keliones. Tai būtent LOT kompanijos skrydžiu į Varšuvą galime tikrai pasidžiaugti, nes per Varšuvą galima pasiūlyti labai daug krypčių į visą Europą. Pagal statistiką matome, kad tai yra labai sėkminga kryptis, nes apie 80 proc. LOT keleivių iš Kauno oro uosto persėda Varšuvoje ir toliau keliauja į kitus miestus. Dėl to jausmas labai geras, nes keleiviams labai išsiplėtė kelionių geografija.