„Biudžeto projekte suma yra numatyta, tačiau nenoriu jos atskleisti, kol ji nėra patvirtinta, bet pagal mūsų konsultantų parengtą analizę yra dvylika strateginių naujų skrydžių krypčių, kurios galėtų būti finansuojamos pagal šį modelį, viena jų – tiesioginis skrydis į Paryžių“, – BNS sakė Julius Skačkauskas.

Pasak laikinojo Lietuvos oro uostų vadovo Aurimo Stikliūno, pagal rizikos su oro bendrove pasidalijimo modelį valstybė prisidėtų finansiškai prie jai reikalingų skrydžių krypčių atsiradimo.

„Modelio esmė – dalintis krypties operavimo rizika tarp oro uosto ir oro bendrovės, Lietuvai tiesiogiai investuojant į šaliai strategiškai svarbią skrydžių kryptį, atsižvelgiant į skrydžių dažnumą, tvarkaraštį, pasiūlytų vietų skaičių ir kitus elementus“, – BNS komentavo A. Stikliūnas.

A. Stikliūno teigimu, vienas esminių kriterijų šiam modeliui – investicija turi atsipirkti tiek oro uostui, tiek ir oro bendrovei per maksimalų 10 metų terminą.

Praėjusiais metais Lietuva tiesioginiais skrydžiais buvo pasiekiama iš 94 krypčių.

Susiekimo viceministras J. Skačkauskas teigia, kad modelis galėtų būti taikomas ne tik paremti naujas, bet užtikrinti jau esančių skrydžių kryptis, maksimaliai jas pritaikant verslo ir visuomenės poreikiams – „skrydžio dažnių, patogesnio tvarkaraščio prasme“.

Jis neatmetė galimybės, kad pavyzdžiui, laikinai iki vasaros sezono nutrauktą tiesioginį skrydį į Briuselį, blogiausiu atveju bus galima paremti pagal šį modelį. Tiesa, viceministras ne kartą pabrėžė, kad yra „99 proc. tikimybė“, jog to daryti neprireiks, nes „ši kryptis yra sena, atsiperkanti, o sustabdyta tik dėl techninių aplinkybių“.

„Taip, mums tai strategiškai svarbi kryptis ir galiu tik dar kartą apgailestauti, kad „Brussels airlines“ iki vasaros nutraukė skrydžius, bet tikrai kryptis nėra stabdoma visam laikui“, – sakė J. Skačkauskas. 

„Mūsų skaičiavimais, ši kryptis yra atsiperkanti, nes jos užpildomumas vidutiniškai siekdavo apie 75 proc., o stabdymo priežastis – dėl po pandemijos atsigaunančio aviacijos sektoriaus atsiradęs orlaivių detalių trūkumas – pastarųjų užsakymai yra suplanuoti keliems metams į priekį, nes gamintojai tiesiog nespėja jų pagaminti“, – pridūrė jis.

Pasak viceministro, blogiausiu atveju, jei „Brussels airlines“ vasarą, kaip žadėjo, neatnaujintų skrydžių, ši kryptis tikrai tuščia neliktų.

„Kitos kompanijos kol kas čia neina tik dėl to, kad „Brussels airlines“ yra nacionalinės Belgijos avialinijos, kurių bazė yra Briuselio oro uostas, todėl pastaroji kompanija čia „yra praktiškai be konkurencijos“, – sakė J. Skačkauskas.

„Neabejoju, nors asmeniškai netikiu, kad jei ši kompanija nuspręstų išeiti, į jos vietą tuoj pat ateitų kitos, tačiau esu įsitikinęs, kad „Brussels airlines“ sugrįš“, –  pridūrė viceministras.

A. Stikliūnas taip pat teigė, kad Lietuvos oro uostai yra gavę oficialų „Brussels airlines“ paaiškinimą ir planus, kad maršrutas turėtų būti pratęstas jau kitų metų vasaros sezone. Anot jos, galutinis sprendimas priklauso nuo pačios oro bendrovės apsisprendimo ir turimų planų.

Skrydžių strateginėmis Lietuvai kryptimis plėtros verslo planą rengė Jungtinės Karalystės įmonė „Informa Markets“.

Planas numato, kaip gerinti Lietuvos pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, kaip turėtų plėstis jų kryptys artimiausią dešimtmetį, skatinti susisiekimą oru su ekonomikai ir atvykstamajam turizmui svarbiomis šalimis.

Vasarą skelbta, kad pasiūlytas skrydžių skatinimo modelis turės dešimtmetį užtikrint susisiekimą oru bent dešimt Lietuvai svarbių krypčių, tarp kurių tuomet minėtas Paryžius, Amsterdamas, Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Roma.

Praėjusiais metais Lietuva tiesioginiais skrydžiais buvo pasiekiama iš 94 krypčių. Susisiekimo ministro liepą patvirtintose Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030-ųjų, nurodoma, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva tiesioginiais skrydžiais turėtų būti pasiekiama iš bent 150 krypčių. 

Skrydžiai į Varšuvą bus vykdomi iš Kauno, o į Gdanską – iš Vilniaus oro uostų.

Pasak bendrovės, su šiais reisais, kuriuos planuojama pradėti vykdyti vasarą, bendras skrydžių iš trijų Lietuvos oro uostų skaičius pasieks 49 kryptis.

„Ryanair“ šią vasarą iš viso planuoja skraidinti per 2,4 tūkst. krypčių.

Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad, taikant patvirtintą diversifikuotą oro bendrovių skatinimo strategiją, 2021 metais bendras keleivių skaičius gali pasiekti 2,7 mln., o visuose trijuose oro uostuose būtų aptarnauta apie 30 tūkst. skrydžių. A. Stikliūno teigimu, tai sudaro apie 40–50 proc. viso 2019 m. lygio.

„Taip pat turime preliminarius planus iš oro bendrovių, ko galime tikėtis šį vasaros sezoną, kuris prasidės šį sekmadienį ir tęsis iki spalio pabaigos. Vien balandžio mėnesį oro bendrovės yra numačiusios atkurti dar papildomai septyniolika krypčių į skirtingus Europos oro uostus. Tad bendrai iš Lietuvos oro uostų gruodžio mėnesį planuojame turėti 38 maršrutus“, – žurnalistams trečiadienį teigė jis.

„Jei pandeminė situacija gerės ir visos taikomos priemonės (...) pasiteisins, aplinkybės bus tokios, jog tiek oro uostai, tiek oro bendrovės galės atkurti keleivių ir skrydžių srautus, vasarą planuojame pasiūlyti virš 80 krypčių“, – pridūrė A. Stikliūnas.

Visgi paklaustas apie galimybes įsigyti pigių skrydžių bilietus, LTOU atstovas teigė, jog tai priklausys nuo konkurencinės aviakompanijų aplinkos.

„Aviakompanijos viešai skelbia, kad jos pasiryžusios konkuruoti tarpusavyje bei eiti į tas rinkas, kuriose iki šiol nebuvo, ir užimti kitų aviakompanijų vietą. (...) Tad bendros tendencijos tokios, kad, jei bus palankios aplinkybės konkurencinei aplinkai, tikrai galima tikėtis ir pigių kelionių, tačiau neverta tikėtis, kad visos jos bus pigios. Nes kai kur tikrai egzistuoja paklausa ir dabar, ir skrydžių užimtumas yra nemažas“, – akcentavo jis, pridurdamas, kad tikėtis bilietų kainų kritimo populiariausiomis emigracinėmis kryptimis neverta.

Anot A. Stikliūno, 2021 metais planuojamos bendros investicijos oro bendrovių vykdomiems skrydžiams skatinti turėtų didėti ir sudaryti apie 10,6 mln. eurų, kai 2020 metais jos sudarė apie 8 mln. eurų.

Jo teigimu, siekiant kuo spartesnio ir efektyvesnio aviacijos sektoriaus atsigavimo, šiais metais bendrosios investicijos skrydžiams skatinti perkopė 10,6 mln. eurų. Kiek daugiau nei pusę šios sumos (5,8 mln. eurų) sudaro Lietuvos oro uostų investicijos bei planuojamos nuolaidos, kitą dalį skiria LTOU partneriai per įvairias programas: Susisiekimo ministerija skyrė 1 mln. eurų skrydžių skatinimui pagal De Minimis priemonę, Ekonomikos ir inovacijų ministerija numačiusi skirti 3,8 mln. eurų pagal viešosios paslaugos įsipareigojimo priemonę.

Teigiama, kad bendruose projektuose sprendimų skrydžių skatinimui ieškoma taip pat ir su „Go Vilnius“, „Keliauk Lietuvoje“, „Kaunas IN“, asociacija „Klaipėdos regionas”, „Investuok Lietuvoje“ atstovais.

A. Stikliūno teigimu, bendros skiriamos investicijos, jų tęstinumas bus esminis faktorius, lemsiantis Lietuvos oro uostų konkurencingumą visame regione.

„Dėl oro bendrovių pritraukimo Lietuvos oro uostams tenka konkuruoti su kitais panašaus rinkos dydžio Europos oro uostais. (...) Čia svarbus vaidmuo tenka ir bendram valstybės paramos paketui, turizmo skatinimo organizacijoms, nes bendrovės renkasi ne oro uostą, o šalį, į kurią vykdys skrydžius“, – teigė LTOU atstovas.

Skaičiuojama, kad 2020 m. keleivių skaičius Europos oro uostuose krito vidutiniškai 66 proc., o nuostoliai siekė apie 118 milijardų dolerių. COVID-19 pandemija reikšmingai paveikė ir Lietuvos oro uostų aviacijos rezultatus. Palyginti su 2019 m., keleivių skaičius pernai smuko 72 proc., o skrydžių mažėjo perpus.

Vieninteliai rodikliai, kurie pagerėjo, – pervežtų krovinių skaičius, augęs 16 proc., ir nepakitęs veikusių oro bendrovių skaičius.

Nepaisant aviacijos industrijai milžiniškų iššūkių sukėlusių 2020-ųjų, A. Stikliūno teigimu, šių metų pabaigoje planuojama pasiekti daugiau nei 50 proc. įprasto mėnesinio keleivių srauto (2019 metų laikotarpio), o mėnesinis skrydžių skaičius metų gale, prognozuojama, gali siekti 70 proc. 2019 metų vidutinio mėnesinio srauto.

Poilsines kryptis iš trijų Lietuvos oro uostų pastarąją žiemą rinkęsi keleiviai gausiausiai skraidė į Italijos, Ispanijos ir Egipto miestus bei kitas saulėtas šalis, tokias kaip Malta ar Izraelis.

Milanas, Hurgada ir Barselona – toks yra daugiausiai keleivių iš Lietuvos oro uostų nuo 2017 m. gruodžio iki šių metų vasario pabaigos sulaukusių poilsinių skrydžių krypčių trejetas. Vien tik į Milano Bergamo oro uostą minėtu laikotarpiu keliavo beveik 43 tūkst., į Hurgados kurortą – 23 tūkst., o į Barseloną – dar beveik 19 tūkst. keleivių.

„Šaltasis sezonas vis dažniau tampa lietuvių pamėgtu atostogų metu, per kurį atgauti jėgų skrendama tiek į šiltuosius kraštus, tiek į slidinėjimo kurortus. Šios tendencijos pastebimos ir šių metų poilsinių skrydžių krypčių iš Lietuvos geografijoje.

Čia matome ypač didelį Milano, iš kurio dalis keliautojų vyksta Alpių slidinėjimo kurortų link, populiarumą, taip pat vasariškais orais žiemą lepinančius Egipto kurortus Hurgadą ir Šarm aš Šeichą, atitinkamai esančius antroje ir ketvirtoje populiariausių krypčių vietose. Na, o po jų rikiuojasi kitos pietų kryptys – Roma, Madridas ir Tel Avivas“, – populiariausius poilsiautojų pasirinkimus pastarąją žiemą komentavo Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Nuo 7 iki daugiau nei 9 tūkst. keliautojų iš Lietuvos per tris žiemos mėnesius pritraukė ir skrydžiai į Larnaką, Maltą, Ovdą, Barį, Nicą bei į naująsias šio žiemos sezono kryptis – Alikantę ir Neapolį.

Tačiau vien tik kelionėmis į nemažai daliai poilsiautojų iš Lietuvos jau įprastais tapusius kraštus šią žiemą neapsiribota. Dalis populiariausių žiemos atostogų skrydžių turi ryškų egzotikos atspalvį.

Minėtu laikotarpiu iš Lietuvos oro uostų į Dubajų ir antrą pagal dydį Gruzijos miestą Kutaisį pakilo daugiau nei po 6 tūkst. keleivių, o į dar vieną naują šio žiemos sezono kryptį – Maroko kurortą Agadirą – beveik 3,5 tūkst. keliautojų.