"Nuvertėjo" paminklai ir skulptūros

Klaipėdos kontrolierė Daiva Čeporiūtė uostamiesčio savivaldybės finansų ir audito ataskaitoje pastebėjo keistą dalyką.

Pasirodo, savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto vertė netiksli, dalis turto staiga "susidėvėjo", taip pat – ir miestą puošiančios skulptūros "Undinėlė", "Kaminkrėtys" bei paminklas vieningai Lietuvai "Arka".

Statinių, turinčių kultūrinę ir visuomeninę reikšmę, bei kitų vertybių, tarp jų – ir šių skulptūrų bei paminklo, taip pat paveikslų, atminimo lentų ir kitų daiktų bendra įsigijimo vertė ne taip seniai siekė 579 tūkst. eurų.

Tačiau savivaldybės apskaitininkai šiam turtui apskaičiavo nusidėvėjimą, todėl jo likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. jau sudarė tik 222 tūkst. eurų. Išeitų, skulptūrų ir paminklo vertė sumenko daugiau nei per pusę.

Skulptorius liko be žado

K.Pūdymas, kurio daugybė darbų puošia miestą, buvo nustebęs, kai išgirdo, kad jo kūriniai staiga neteko vertės.

"Nelabai suprantu tuos biurokratinius raštus. Ką tai reiškia, ar kad skulptūras reikia restauruoti? Kaip gali nuvertėti skulptūra? Tokios kvailystės dar nesu girdėjęs. Meno prasme gera skulptūra, metams bėgant, įgyja tik dar didesnę vertę. Dar suprasčiau, kad kūriniui kas nors nutiko ir reikia jį restauruoti, bet dabar be jokios priežasties staiga ėmė ir nuvertėjo. Bronza ilgainiui tik dar labiau taurėja", – pabrėžė K.Pūdymas.

Anot skulptoriaus, pareiškę, kad dabar kokio nors Pablo Picasso skulptūra nusidėvėjo, tik apsijuoktume.

"Ta upės krantinė greičiau nusidėvės, bet ne skulptūra. Ji ir pagaminta iš rimtų medžiagų, todėl tiek ir kainuoja. Nuvertėjimo sąvoka tokiems kūriniams net negali būti taikoma. Tai gal tie sėdintys savivaldybėje asmenys irgi nusidėvi? Skulptūros ir paminklai – ne dėvėti rūbai ar baldai, net ne pastatai, kurie gali nusidėvėti. Todėl nereikia būti tokiems primityvams. Dar vakar buvau prie "Undinėlės", viskas – puiku", – tikino K.Pūdymas.

Skulptūros ir paminklai – ne dėvėti rūbai ar baldai, net ne pastatai, kurie gali nusidėvėti.

Skulptorius svarstė, gal tas biurokratinis skulptūrų vertės sumenkinimas yra siekis kam nors gauti pinigų?

Anot K.Pūdymo, "Kaminkrėčio" šepečio spygliukai išties nurūdijo ir nubyrėjo ir šio "veikėjo" darbo įrankį tikrai reikėtų pakeisti, tačiau esą nuo to jo vertė nesumenko.

Eilutėje – su šiukšliadėžėmis

Savivaldybės kontrolierė D.Čeporiūtė miesto skulptūrų ir paminklų popierinį susidėvėjimą vertina skeptiškai.

Jos įsitikinimu, minėti kūriniai kultūrinę ir visuomeninę reikšmę tikrai turi.

"Labai keista, bet tiek skulptūros, tiek paminklas, tiek atminimo lentos, taip pat paveikslai inventorizacijos ataskaitoje yra apskaityti kartu su miesto šiukšlių dėžėmis, suoliukais, kitais daiktais. Ir jiems visiems pagal įstatymą privaloma skaičiuoti nuvertėjimą. Visi tie daiktai surašyti į vieną eilutę, o to neturėtų būti", – mano D.Čeporiūtė.

Atlikdamos auditą, kontrolierės savo dokumentuose įrašė, kad "Undinėlė", "Kaminkrėtys" bei "Arka" mieste turi visuomeninę reikšmę.

Todėl šiems kūriniams nusidėvėjimas neturėtų būti taikomas.

"Savivaldybės atstovai labai sunkiai sutiko su mūsų rekomendacija. Iki naujųjų metų šis klausimas turėtų būti išspręstas. Tik svarstant tai, kilo abejonių, kas turėtų nustatyti šių skulptūrų ir paminklo vertę. Tačiau akivaizdu, kad kol kas minėti kūriniai ir šiukšliadėžės yra tas pats. O taip neturėtų būti", – pastebėjo D.Čeporiūtė.

Neturi kultūrinės vertės?

Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, skulptūros ir paminklas yra ilgalaikio turto objektai.

Jų niekas niekada nepripažino kultūros vertybėmis, kurios "nusipelnytų" atskiros eilutės inventorizacijos dokumentuose.

"Ar per tuos metus nusidėvėjo "Undinėlė"? Visas turtas nusidėvi. Tačiau, jei tai yra kultūros vertybė, nusidėvėjimo skaičiuoti nereikia, bet nei tos skulptūros senovinės, nei ką. Todėl nelabai norėtume sutikti su kontrolierės išvadomis. Niekas lig šiol nenustatė tų objektų kultūrinės ir visuomeninės reikšmės. Ir apskritai mes kalbame tik apie buhalterinį nusidėvėjimą", – savo nuostatų laikėsi E.Simokaitis.

Ką lemia buhalterinėje eilutėje atsiradęs nusidėvėjimo skaičius? Tokiu atveju tam turtui atnaujinti savivaldybės biudžete dažniausiai būna numatyti pinigai.

Vadinasi, skulptūros "nusidėvėjo" formaliai, tačiau faktiškai visai įmanoma, kad jų "tvarkymui" gali būti skirta pinigų.

Tą pripažino ir E.Simokaitis, esą, "jeigu reikės tvarkyti "Undinėlę", tam bus skirti pinigai".

"Dabar visi mato sumažėjusius skaičius buhalterinėje eilutėje ir mano, kad tai – blogai. Bet taip turi būti, amortizacija ir nusidėvėjimas skaičiuojamas visose įmonėse, savivaldybėje – taip pat. Ar mes vykdysime kontrolieriaus rekomendacijas? Nežinau. Kasmet savivaldybėje vyksta inventorizacija. Ir kiekvieno turto grupę inventorizuoja sudaryta komisija. Jeigu ta komisija pasakys, kad tai – visuomeninės reikšmės objektai, skulptūros ir paminklas bus perkelti į kitą apskaitos eilutę", – teigė E.Simokaitis.

Šios skulptūros ir paminklas pastatyti privačių ar juridinių asmenų lėšomis ir perduoti savivaldybei, todėl ji turi jais rūpintis.

"Reikia atskirti visuomeninę reikšmę nuo buhalterinės reikšmės. Mes nesakome, kad tuos kūrinius mes nukelsime, sunaikinsime ar jų neprižiūrėsime. Bet mus tikina, kad tuos kūrinius turime perkelti į kitą apskaitos eilutę. O kokiu pagrindu?" – klausė E.Simokaitis.`

Akylas klaipėdietis užfiksavo, kaip kylantis Danės vanduo grasino apsemti dešiniajame upės krante įkurdintą undinėlę. Pirmą kartą upė mėgino skalauti bronzinės skulptūros uodegą.

Vandens lygis Danėje buvo šoktelėjęs trečiadienį, kai pajūrį užklupo gana stiprus ciklonas. Vėjo greitis minėtą dieną siekė 28 m/s. Tačiau vakarų krypčių vėjas plakė jūros bangas uosto kanalo įplaukos link. Tą dieną smarkiai kilo ne tik marių vandens lygis, bet ir susidarė patvanka ties Danės žiotimis.

"Vanduo pakilo dėl vėjo. Beje, dar judėjo ir ledų sangrūdos. Danės upėje vandens lygis matuojamas šiek tiek aukščiau, nei įsikūrusi undinėlė. Matavimo stotis yra ties buvusia Kino studija, už Mažojo Kaimelio. Tokios stoties prireikė, kai naujakuriai ėmė statytis namus arti Danės. Vasarą kilus liūtims net buvo užlieti keli namai. Todėl nuspręsta nuolat fiksuoti vandens lygį", – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių grupės vyriausiasis specialistas Lionginas Pakštys.

Antradienį ir trečiadienį minėtoje vietoje Danės vandens lygis buvo šoktelėjęs iki 2 m 10 cm ribos. Nors paprastai čia laikosi apie 60–80 cm.

Koks vandens lygis buvo ties Biržos tiltu, niekas nematavo, tačiau išskirtinį vaizdą užfiksavo žinomas klaipėdietis Gintaras Grajauskas.

"Undinėlė nėrė ten, kur jai ir vieta. Trečiadienį buvo labai smarkus vėjas. Ėjau tiltu ir pamačiau, kad undinėlei vanduo uodegą skalauja", – prisiminė G.Grajauskas.

Danės krantinėje pastatyta undinėlės skulptūra tebekelia aistras tarp klaipėdiečių. Jau aptartas jos grožis, figūra, nuogumas. Dabar susirūpinta ir pačios skulptūros, ir jos stebėtojų saugumu.

Įspūdinga bronzinė undinėlės skulptūra iš karto sulaukė didelio miestiečių dėmesio.

Moterys pradėjo aptarinėti jos figūrą. Kai kurioms pasirodė, kad "Undinėlė" yra per liesa, o jos krūtys – per didelės, atrodo tarsi dirbtinės. Jos pabrėžė, kad apvalesnių formų moterims ši skulptūra gali sukelti neigiamų emocijų. Kitos tvirtino, kad "Undinėlė" yra labai graži, o jos figūra – ideali.

"Kabinėtis gali tik tos, kurios neprižiūri savo kūno", – antrino kitos moterys.

Atsirado ir tokių, kuriuos papiktino "Undinėlės" nuogumas.

"Danės krantinėje pastatyta "Undinėlė" galėtų būti bent truputį pridengta. Kur miesto valdžia žiūrėjo, leisdama tokią skulptūrą statyti miesto centre? Ji labiau tiktų privačioje valdoje ar striptizo klube. "Undinėlės" krūtys per daug išryškintos. Vaikus, paauglius gėda atsivesti prie skulptūros. Nėra kur akių dėti. Vulgaru", – dėstė viena dienraščio "Klaipėda" skaitytoja.

Susirūpinta, kad skulptūros atėję pažiūrėti neatsargūs klaipėdiečiai ir miesto svečiai neįkristų į Danę.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad kilo panašus ažiotažas, kai buvo baigtos atnaujinti krantinės. Tada klaipėdiečiai taip pat baiminosi, kad kas nors neįkristų į upę.

"Nežinau, ar žmonės gali įkristi, bet dėl to nuogąstaujama. Galvojame pakabinti gelbėjimosi ratą ant sienelės priešais "Undinėlę" Biržos tilto pusėje. Jei ištiktų nelaimė, žmonės galėtų pasinaudoti", – tvirtino direktorius.

L.Dūda prisiminė, kad ant Danės krantinių jau buvo pakabinti gelbėjimosi ratai, tačiau jie kažkur dingo.

"Svarstysime, ką daryti. Gal vėl juos pakabinsime. Iki vasaros sezono dar yra laiko", – tvirtino vadovas.

Miestiečiai nerimauja ir dėl pačios "Undinėlės" saugumo. Baiminamasi, kad ją gali suniokoti vandalai. Bus tariamasi, kaip apsaugoti skulptūrą.

Skulptūra "Undinėlė" – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dovana miestui. Ją sukūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas. Skulptūros plotis – 1,2, aukštis – beveik 1,5 metro, svoris – 140 kilogramų.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje oficialiai pristatyta Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dėka į Danę „atplaukusi“ undinėlė.

Pastatė prie Biržos tilto

140 kilogramų sveriančią bronzinę skulptūrą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prašymu sukūrė klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas.

Dviejų metrų ilgio undinėlė pastatyta prie Biržos tilto Karališkosios krantinės ant Danės upėje esančios aikštelės. Ji po atidengimo perduota Klaipėdos miestui. Undinėlių skulptūros paprastai tampa populiariomis, traukia praeivių dėmesį.

Lietuvos undinėlės

Klaipėda įsiliejo į Baltijos jūros miestų gretas, kur pastatytos undinėlės. Pasaulyje netgi yra savotiškas undinėlių kultas. Veikia jūros undinių gerbėjų internetinis puslapis mermaidsofearth.com. Jis skelbia, kad pasaulyje yra per 160 undinių statulų. Iš jų Europoje – 82 undinių statulos.

Šalyse aplink Baltijos jūrą nurodyta 15 undinėlių skulptūrų. Tačiau realiai šis undinėlių puslapis viso to, kas yra Baltijos jūros šalyse, neaprėpia.

Lietuva apskritai nėra įtraukta į undinėlių šalių sąrašą. Tačiau dabar, kai į Danę „atplaukė“ undinėlė, jų Lietuvoje yra mažiausiai trys. Dar tarybiniais laikais viename Palangos parkų buvo undinės skulptūra. Apie tai liudija išlikusi sena nuotrauka.

Be klaipėdietės dar viena undinė yra Vilniuje Užupyje prie tilto.

Išsiskiria Kopenhaga ir Varšuva

Iš visų Baltijos jūros šalių miestų daugiausiai undinių turi Danijos sostinė Kopenhaga. Joje ne tik žymioji undinėlė netoli uosto vartų, ją žino visas pasaulis.

Kopenhagoje yra ir beveik tiksli tik mažesnė jos kopija Tivoli parke. Taip pat Kopenhagoje yra ir dar mažiausiai dvi kitokios undinėlės, visiškai nepanašios į tą garsiąją.

Undinių miestas yra ir Lenkijos sostinė Varšuva. Pagal legendą yra laikoma, kad Varšuvoje apsigyveno Kopenhagos undinėlės sesuo. Ji neva sumaniusi pakeliauti po Europą ir netyčia patekusi į Vyslą.

Varšuvos rajone išgirdęs jos gražų balsą vienas pirklys sumojęs, kad iš to galima uždirbti – sugavo ir įkalino undinę. Varšuvos gyventojai ją išlaisvinę. Ši pažadėjusi ginti miestą nuo negandų.

Mieste pastatytos trys undinių skulptūros – dvi su kardais ir skydais, viena pučianti ragą (kriauklę). Undinė pavaizduota ir Varšuvos herbe. Ji puikuojasi taip pat ir Lenkijos Bialobrzegi miesto herbe.

Nemažai undinių yra ir Vokietijos miestų herbuose: Bachnitco, Vesterdeichstricho, Iseno, Merscho, Rapelsdo, Vangerlando.

„Rusalkų“ kaimynystė

Populiarios undinės ir Rusijos Kaliningrado srityje. Dvi undinės, tiesa, su kojomis yra Svetlogorske. Jos čia vadinamos „rusalkomis“.

Savo „rusalką“ turi ir Talinas. Piritoje dar 1902 m. pastatytas paminklas – mergina su sparnais ir kryžiumi rankoje. Jis skirtas nuskendusiam carinės Rusijos šarvuotlaiviui „Rusalka“ atminti. Laivas Suomijos įlankoje nuskendo 1893 metais, žuvo 178 žmonės.

Peterhofo rūmuose, netoli Sankt Peterburgo, garsiojo fontano kompozicijoje yra dvi auksu žibančios undinės, o gal veikiau „rusalkos“ – vyresnė (stambi) pučianti ragą – su kūdikiu, ir jaunesnė – klasikinių veido bruožų skulptūra.

Baltijos jūroje be undinių ir „rusalkų“ buvo dar viena vandens mergelių rūšis, vadinamosios deltinyčios. Tai moterų pavidalo nepaprasto grožio būtybės, apsirengusios drabužiais, panašiais į žuvų žvynus, pasidabinusios perlais ir gintaro karūna. Bet tokių skulptūrų nepavyko aptikti.

Uostamiestyje toliau tęsiasi Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos skirti renginiai. Ketvirtadienio popietę Danės krantinėje atidengta skulptūra „Undinėlė“. Pasveikinti jūrinį miestą simbolizuojančios skulptūros susirinko būrys klaipėdiečių. Undinėlę, kurios uodega papuošta litų monetomis sukūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas.

Ketvirtadienį šalia Biržos tilto atidengta skulptūra „Undinėlė“, ją miestui padovanojo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

Naujoji miesto puošmena simbolizuoja jūrinį miestą bei valstybę ir jos gyventojus, šeimas.

Skulptūros pasveikinti susirinkę klaipėdiečiai nekantriai laukė jos atidengimo momento, mat dažnam magėjo palyginti klaipėdietiškąją undinėlę su jos bendravarde Kopenhagoje. Vis dėlto atidengus skulptūrą paaiškėjo, jog uostamiesčio puošmena – išskirtinė ir savaip ypatinga. Undinėlės uodegą puošia šiandien kadenciją baigiančios litų monetos.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius prof. Viktoras Senčila dėkojo miesto vadovams bei miesto įvaizdžio kūrėjams, kurie netik geranoriškai priėmė idėją Danės pakrantėje įkurdinti skulptūrą „Undinėlė“, bet nestokojo ir vertingų patarimų.

Skulptūrą sukūrė Klaudijus Pūdymas.

„Tai yra vyras, kuris žino daugiausiai undinėlės paslapčių, nes praleido su ja nevieną bemiegę naktį“, – šmaikštavo mokyklos direktorius.

Kapitonas Sigitas Šileris taip pat neslėpė džiaugsmo dėl Danės pakrantėje įsikūrusios skulptūros. Jo teigimu, „Undinėlė“ simbolizuoja ne tik jūrinį miestą, tačiau ir stiprią, darnią jūrinę bendruomenę bei jūriškos šeimos darną.

„Undinėlės ateina tik ten, kur yra gerų vyrų. Jos nelaukia ištižusių vyrų. Jos laukia tokių, kurie išėjo ir sugrįžo“, – užtikrino S.Šileris.

Tikimasi, kad ši skulptūra bus mėgstama ne tik jaunavedžių, kurie vis dažniau užsuka prie greta stovinčio „Meilės medžio“, bet ir jaunų porų, kurios čia ateis ištarti „aš tave myliu“ prieš išsiskirdamos, kuomet jaunuolis išplaukia į jūrą.

Ketvirtadienį uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dieną. Diena tradiciškai prasidėjo nuo kovojusiųjų už krašto prijungimą pagerbimo. Prie žuvusiųjų padėtos gėlės, jie pagerbti šūvių salvėmis. Klaipėdiečiai prisiminė istorinius įvykius ir jų reikšmę nūdienai.

Klaipėdos minima Sausio 15-oji. Nors šiemet istorinę datą nuspręsta paminėti netradiciškai – mieste netrūks pozityviai nuteikiančių renginių, tačiau rytas prasidėjo, kaip įprasta, žuvusiųjų už Klaipėdos krašto lietuvybę atminimo pagerbimu.

Ketvirtadienio rytą tautinių organizacijų nariai bei krašto istorijai neabejingi klaipėdiečiai aplankė Lėbartų kapinėse Sausio 15-osios sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapą.

Joniškės senosiose kapinėse buvo aplankytas ir Tilžės akto signataro Jurgio Lėbarto kapas.

Ant minėtų istorinių įvykių veikėjų amžinojo poilsio vietų padėtos gėlės bei uždegtos atminimo žvakutės. Vėliau prisiminti kovojusiųjų klaipėdiečiai, uostamiesčio valdžios atstovai bei kiti garbūs miesto svečiai rinkosi Skulptūrų parke.

Čia prie 1923 metų sukilime žuvusiems kariams skirto paminklo buvo surengta tradicinė minėjimo ceremonija. Susirinkusieji neabejojo, kad Sausio 15-osios įvykiai vienodai svarbūs kaip ir Kovo 11-osios ar Vasario 16-osios.

Prie padėjus gėles žuvusiųjų atminimui nuaidėjo šūviai bei pagarbą atidavė kariškiai. Kiek vėliau miestą užtvindė Klaipėdos kariliono varpų gaidos.

Ketvirtadienį mieste vyks ir daugiau renginių. Tiesa, šiemet nuspręsta į kraujo pareikalavusius įvykius pažvelgti pozityviau, mat būtent ši diena Klaipėdai padovanojo uostą bei teritorinį vientisumą.

Temstant miestą nušvies šviesių projekcijos, bus atidengta skulptūra „Undinėlė“, sušvis žvakučių jūra, o renginius vainikuos šventinis fejerverkas, kurį gyventojai kviečiami stebėti iš Meridiano aikštės bei paminklo vieningai Lietuvai arba Biržos tilto.