„Norime, kad žmonės turėtų kuo didesnes galimybes kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes puikiai suprantame, kad kai kurių žmonių pajamos gali vos viršyti ribą, kuria garantuojama valstybės teisinė pagalba, tačiau vis tiek tos pajamos nėra pakankamos, kad galėtų pasisamdyti advokatą, ypač konstitucinės justicijos bylai“, – BNS sakė TTK pirmininkė Agnė Širinskienė.

„Visi puikiai suprantame, kad tai bus didžiulės išlaidos, kurios daliai piliečių, nepatenkančių į garantuojamos pagalbos apimtį, bus didžiulė našta“, – pridūrė ji.

Antradienį Seimui teikiamose priimti Konstitucinio Teismo (KT) įstatymo pataisose nurodyta, kad individualų prašymą KT pasirašo jį teikiantis asmuo arba jo atstovas.

Ankstesniame projekto variante teigta, kad „prašymą surašo advokatas“, dabar ši norma tiesiog išbraukti.

Seimo TTK vicepirmininkas, buvęs KT teisėjas ir buvęs advokatas Stasys Šedbaras palaiko būtent pastarąjį variantą.

„Jeigu rašyti skundus KT leisime bet kam, – žinoma, tegu rašo, dirbs Konstitucinis Teismas tuščiai, – bet šiuo atveju, ar nenusivils žmonės? Jeigu žmogus neturi pinigų, valstybės garantuojama teisinė pagalba jam gali padėti. Bet jeigu pats parašys, kaip jam išeina, galvos, kad čia dar viena instancija, kad čia galima skųstis dėl visko, o KT priims tik dėl galimo Konstitucijos pažeidimo, žmonės gali skaudžiai nusivilti. Ir pats Konstitucinis Teismas gali sumažinti autoritetą“, – teigė S. Šedbaras.

A. Širinskienė savo ruožtu tvirtino, kad pakeisdamas poziciją komitetas atsižvelgė ir į tai, kad piliečiui leidžiama pačiam rašyti skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui.

Jeigu rašyti skundus KT leisime bet kam, – žinoma, tegu rašo, dirbs Konstitucinis Teismas tuščiai, – bet šiuo atveju, ar nenusivils žmonės?

„Be to, ne per seniausiai KT baigta spręsti viena byla, kurioje pasakyta, kad sudaryti sąlygas tik advokatams kreiptis į teismą, prieštarauja Konstitucijai. Visos tos aplinkybės ir lėmė komiteto sprendimą“, – BNS sakė komiteto pirmininkė.

Jos manymu, nedaugelis ryšis patys rašyti kreipimąsi į KT, nes jau bus susidūrę su teismų sistema.

„Nepamirškime, kad KT byla yra tam tikra super kasacija, tai yra ji bus įmanoma tik po kasacinio teismo sprendimo. Žmogus jau bus praėjęs gana ilgą bylinėjimo kelią ir jis puikiai suvoks, ką reiškia turėti advokatą. Tikėtina, kad asmenų, kurie kreipsis į teismą savarankiškai, be advokato pagalbos tikrai nebus labai daug“, – sakė A. Širinskienė.

Ankstesnį projekto variantą dėl galimybės advokatams rašyti kreipimusis į KT yra sukritikavęs ir šio teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

„Manau, pirmiausias argumentas, kad žmogui šita priemonė (individualus skundas – BNS) būtų prieinama. Kiekvienas monopolis nėra šiaip iš principo sveikintinas ir geras, jei valstybė yra nepajėgi suteikti visais atvejais pagalbą tada, kada ji reikalinga“, – kalbėjo D. Žalimas.

Konstitucinio Teismo įstatymas keičiamas, nes Seimas kovą priėmė Konstitucijos pataisas, kurios gyventojams nuo šių metų rugsėjo leis pateikti individualų konstitucinį skundą dėl teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jų konstitucines teises ar laisves.

Prieš kreipdamiesi į KT piliečiai turės būti išnaudoję visas teisinės gynybos priemones. Nuo paskutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos negalės būti praėję daugiau kaip keturi mėnesiai.

Pagal kitas įstatymo pataisas numatyta, kad bylos KT bus nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nebent pats teismas nuspręstų kitaip.

„Siekiama pervesti į rašytinį procesą, nes jis yra greitesnis“, – sakė A. Širinskienė.

Taip pat projekte nurodyta, kad pats pilietis privalės surinkti ir pateikti KT visą papildomą medžiagą, pagrindžiančią jo skundą.

Be to, skundo pateikimas KT nesustabdys bendros kompetencijos teismo sprendimo vykdymo. Tik išimtiniu atveju Konstitucinis Teismus galės sustabdyti teismo sprendimo vykdymą.