Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, praėjusių metų rugsėjo mėnesį A. Paleckis vieno socialinio tinklo kanale, manoma, turėdamas tikslą paniekinti ir pažeminti Seimo narį, viešai išsakė apie jį melagingus, tikrovės neatitinkančius bei jį žeminančius teiginius.

Be to, pasak prokuratūros, pasisakydamas apie Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją, A. Paleckis pateikė ją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai ir tuo, kaip įtariama, menkino pokario ginkluotos rezidencijos dalyvius, priskirdamas jiems tik neigiamus kovos motyvus ir nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

„Tokiu savo užgauliu ir viešu pasisakymu kaltinamasis neigė ir šiurkščiai menkino SSRS atsakomybę už vykdyto genocido metu žmonių žūtis pokario ginkluotos rezistencijos Lietuvoje metu, perkeliant atsakomybę JAV ir nutylint SSRS vaidmenį ir menkino pokario ginkluotos rezistencijos Lietuvoje dalyvius“, – teigiama pranešime.

Baudžiamoji byla dėl šmeižimo bei viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo perduota Kauno apylinkės teismui.

Prokuratūros duomenimis, kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta.

A. Paleckio atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu.

Baudžiamajame kodekse griežčiausia už žmogaus šmeižimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki vienų metų, už tarptautinių nusikaltimų neigimą – iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Už šnipinėjimą A. Paleckis buvo nuteistas pusšeštų metų laisvės atėmimo.

Anot teismo, merą šmeižęs K. K. privalės sumokėti 1 tūkst. eurų R. M. Račkauskui, atlyginti 1,6 tūkst. eurų jo advokato išlaidų ir sumokėti 500 eurų į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

„Teismo posėdžio metu K. K. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo asmeniškai ir žadėjo atsiprašyti viešai, pasižadėjo atlyginti žalą“, – sakė bylą nagrinėjusi Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė.

Teisėja priėmė sprendimą vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui, nepaskiriant užstato.

Bylos duomenimis, K.K. savo feisbuko paskyroje parašė komentarus, kuriuose miesto merą įvardino komjaunimo nariu ir lyderiu.

„Taip jis paskleidė tikrovės neatitinkančią, savo turiniu ir kontekstu paniekinančią bei žeidžiančią informaciją, pažemino R. M. Račkausko garbę bei orumą, pakirto žmonių pasitikėjimą juo kaip asmeniu ir Panevėžio miesto meru“, –  rašoma teismo pranešime.

Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Įtartas šmeižimu

"Kauno diena" rašė, kad prieš kelis mėnesius K.Jukniui buvo pareikštas įtarimas dėl šmeižimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Imuniteto valdybą dėl esą tikrovės neatitinkančios ir ją žeminančios informacijos kreipėsi Kauno AVPK tyrėja Ž.Č.

Ši teigė, kad asmuo, susijęs su privačiu jos gyvenimu, gavo ne vieną elektroninį laišką apie ją, kuriuose ji apibūdinama kaip prasta pareigūnė, kurios ir asmeninis gyvenimas nekoks. Laiškai rašyti ir anglų, ir lietuvių kalba.

Nustačius, kad jie išsiųsti iš K.Juknio vadovaujamos "Sandraugos" kompiuterio, jos būstinėje atlikta krata. Po jos profsąjungos pirmininkui pareikštas įtarimas dėl šmeižimo, už kurį Baudžiamasis kodeksas numato visą bausmių spektrą – nuo baudos iki laisvės atėmimo iki vienų metų.

Dangstėsi nesutarimais

Pareiškus įtarimą, teisės bakalauro išsilavinimą turintis "Sandraugos" vadovas pasinaudojo įstatymų numatyta teise neduoti parodymų.

Kauno policijai išplatinus pranešimą apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, K.Juknis BNS šią situaciją komentavo teigdamas, kad dėl šmeižto kreipėsi ilgametė profsąjungos narė. Esą kažkas iš profsąjungos kompiuterio parašė šmeižiantį laišką anglų kalba jos draugui užsieniečiui.

K.Juknis akcentavo pats anglų kalbos nemokantis. Ir buvo linkęs pridėti, kad su šia profsąjungos nare buvo nesutarimų dėl darbo apmokėjimo. Ir ji esą yra vieno asmens, susijusio su ankstesniu skandalu, į kurį jis taip pat įveltas, giminaitė.

Nuomonę turėti nedraudžiama

Ikiteisminį tyrimą, kuriame K.Juknis įtartas šmeižimu, kuravo ne Kauno, tarp kurio teisėsaugininkų yra nemažai jo profsąjungos narių, bet Kauno apylinkės prokuratūros Kėdainių skyriaus prokuroras Nerijus Gružauskas.

Prieš kelias savaites įtariamasis pagaliau davė parodymus. Tačiau šie, anot Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Izabelės Bočkienės, buvo labai abstraktūs. K.Juknis savo kaltės nepripažino.

Prokuroras N.Gružauskas birželio 25-ąją priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Motyvuota tuo, kad laiškų, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, turinio negalima laikyti Ž.Č. šmeižiančiais faktais, nes pateikta informacija yra išplaukianti iš anksčiau buvusių jos bei K.Juknio tarpusavio santykių ir nėra konstatuojamojo pobūdžio. Ji vertintina kaip nuomonė, išsakyta nutrūkus jų darbiniams ir asmeniniams santykiams.

Skandalingas šleifas

Kaip jau rašyta, vasario pradžioje K.Juknis prie savo namų Marvelėje apšaudė jo namo fasadą atnaujinusį darbininką, atvykusį pasikalbėti dėl skolos.

Apšaudytojo teigimu, K.Juknis jam liko skolingas 300 eurų. "Sandraugos" vadovas šią skolą ignoravo, nes jie nebuvo sudarę sutarties. Vėliau paaiškėjo, kad K.Juknis šaudė šratasvydžio žaidimuose naudojamu pistoletu.

Kauno policija pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio incidento atsisakė, nors to prašė ir apšaudytasis, ir šį savavaldžiavimu bei šantažu kaltinęs pats šaulys.

Dėl apšaudytojo pareiškimo ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes esą nuosavo namo kiemas negali būti traktuojamas kaip vieša vieta, o K.Juknio panaudotas ginklas nebuvo kovinis, todėl jo grasinimas nebuvo realus.

Neįžvelgė policija nusikaltimo sudėties ir K.Juknio oponento veiksmuose, traktuodama juos kaip civilinius konfliktavusių pusių santykius.

Gresia nevienodos baudos

Prokurorams patvirtinus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, kovo pradžioje buvo pradėtos dvi administracinės bylos.

Pagal apšaudytojo pranešimą – dėl neteisėto šaudymo iš ginklo. Administracinių nusižengimų kodeksas už tai numato baudą iki 150 eurų.

Pagal priešpriešinį K.Juknio pareiškimą – dėl tyčinio turto sugadinimo ar sunaikinimo.  Už tai jo oponentui jau gresia šešis kartus didesnė bauda – iki 750 eurų.

Pasak Kauno AVPK Komunikacijos poskyrio specialistės Dovilės Bernotaitės, sprendimai šiose administracinėse bylose dar nepriimti.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad nuobauda už nustatytą nusižengimą gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo padarymo dienos.