Iš tiesų policininkai dėjo itin daug pastangų, veiksmai buvo profesionalūs, todėl viską vainikavo sėkmė. Dėkui pareigūnams, mergaitė rasta. Dabar, tikėtina, net kas nors bus apdovanotas už rezultatyvią operaciją.

Tačiau dar taip neseniai dėmesio centre buvo ir kita, ne tokių pozityvių atsiliepimų cunamio sulaukusi operacija, kai pareigūnas, gindamas greitosios pagalbos medikus, nušovė duonriekiu juos atakavusią moterį. Kiek tada pagiežos buvo prilaistyta, kiek patyčių dreifavo pareigūnų kryptimi? „Mentai“, „jie tik su bobomis moka kariauti“, „negali vienos moters sutvarkyti“ – pagiežos fronto kariūnai rungėsi, kas šlykščiau apdergs Lietuvos policiją. Ir niekas per daug į reikalo esmę nesigilino – pasmerkė, ir tiek žinių.

Dar taip neseniai dėmesio centre buvo ir kita, ne tokių pozityvių atsiliepimų cunamio sulaukusi operacija.

Tai, kad grėsmė galėjo būti tikrai rimta, ėmė aiškėti po to, kai viena šios istorijos medikė papasakojo, kas iš tiesų dėjosi tądien. Prieš tragediją neadekvačiai besielgusi pacientė jau buvo apdaužiusi greitosios pagalbos automobilį. Medikė liudijo, jog moteris taip rėžė kastuvu į mašinos langą, kad „smūgis galbūt pusę galvos būtų nunešęs“. Be to, esą tuo pačiu įnagiu taikėsi smogti parkritusiam ant žemės paramedikui į krūtinę, o prieš tai, kaip liudijo medikė, peiliu kėsinosi durti ir jai pačiai: „Mane būtų persmeigusi kiaurai.“

Šiaip ar taip, galima konstatuoti, kad policininkas stengėsi profesionaliai atlikti savo pareigą, ir įvyko taip, kaip įvyko. Pareigūnui ne tik niekas nedėkojo, bet jį iškart imtasi skandinti feisbukinėse epitetų kloakose. Ir apdovanoti niekas nepasiūlė, nors akivaizdu, kad šiuo atveju taip pat buvo gelbėjamos žmonių gyvybės.

P. S. Kada bus atšaukti gėdą Lietuvai darantys sekmadieniniai prekybos ribojimai? Kadencija jau baigiasi, gerb. Seimo nariai.

Dokumentą pasirašė 97 įmonės, kurios šiame procese veikia kaip nepriklausomos šalys. Tarp šių įmonių taip pat yra „Intel“, „Netflix“, „Levi Strauss“, „Uber“ ir Lyft“.

Šiuo imigracijos draudimu „daroma didelė žala Amerikos verslui, inovacijoms ir augimui“, nurodoma dokumente, kurio kopiją pirmadienį paskelbė įvairios JAV žiniasklaidos priemonės.

„Šiuo įsaku pastebimai nukrypstama nuo sąžiningumo ir nuspėjamumo principų, kurie JAV imigracijos sistemai buvo būdingi daugiau kaip 50 metų“, – pažymima dokumente.

Pasak įmonių, dėl naujų imigracijos taisyklių joms yra sunkiau įdarbinti ir išlaikyti dalį darbuotojų ir trukdoma vykdyti veiklą. Taigi dėl tokios Baltųjų rūmų politikos joms gali tekti iškeldinti darbo procesus iš Jungtinių Valstijų.

Tuo tarpu leidinys „Politico“ atkreipė dėmesį į tai, kad dokumento nepasirašė IBM ir „Tesla“ – šių įmonių vadovai dirba D. Trumpo patarėjų taryboje.

Sausio 27 dieną D. Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo visa šalies pabėgėlių perkėlimo programa stabdoma mažiausiai 120 dienų, pabėgėliams iš Sirijos bus draudžiama patekti į JAV neribotą laiką, o septynių musulmoniškų šalių (Irano, Irako, Libijos, Somalio, Sudano, Sirijos ir Jemeno) piliečiams į šalį nebus leidžiama atvykti 90 dienų.

JAV federalinis apeliacinis teismas sekmadienį atmetė Teisingumo departamento prašymą nedelsiant atstatyti prezidento D. Trumpo įsaką, draudžiantį kai kurių šalių piliečiams atvykti į JAV.

D.Trumpo administracija Devintosios apygardos apeliaciniam teismui buvo pateikusi prašymą dėl žemesnio teismo sprendimo laikinai suspenduoti prezidento draudimą įsileisti į šalį septynių musulmoniškų valstybių piliečius.

Manoma, kad pirmadienį šio apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija priims galutinį sprendimą dėl šio prašymo. Po to teisminė kova greičiausiai persikels į Aukščiausiąjį Teismą.

Europos ir Jungtinių Valstijų laikraščiai ketvirtadienį smerkė Egipte vykstantį susidorojimą su nuverstojo islamiškų pažiūrų prezidento Mohamedo Mursi šalininkais ir ragino Vašingtoną imtis veiksmų, kurie pastūmėtų abi konflikto puses susitaikymo link.

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Times“ trečiadienį Kaire surengtą saugumo pajėgų operaciją, per kurią žuvo per 400 žmonių, vadino žudynėmis ir perspėjo, kad Egipto laikinojo režimo legitimumas „kabo ant plauko“.

„Tai buvo žudynės. (Musulmonų) brolija nebuvo be nuodėmės verdančios anarchijos laikotarpiu, kai buvo pašalinta iš valdžios, bet vakarykštė operacija buvo neproporcinga bet kokioms provokacijoms, – rašoma laikraščio vedamajame. – Ji neabejotinai pasirodys esanti pačių nulemtas pralaimėjimas.“

Laikraštis „The Times“ ragino Vašingtoną imtis veiksmų, siūlydamas atidėti naikintuvų F-16 pristatymą Egipto kariškiams ir įšaldyti pernai pažadėtą papildomą finansinę paramą civilinėms reikmėms, sakydamas, kad „tylus nuolaidžiavimas bus interpretuotas musulmonų pasaulyje kaip nebylus palaikymas“.

JAV dienraštis „The New York Times“ žengė dar toliau, ragindamas prezidentą Baracką Obamą įšaldyti kasmet Jungtinių Valstijų skiriamą Egipto kariškiams 1,3 mlrd. dolerių (3,39 mlrd. litų) pagalbą, sakydamas, kad naujausias kraujo praliejimas Kaire gali įžiebti pilietinį karą.

„Egipto valdantieji generolai nepalikdami jokių abejonių pademonstravo, kad jie neturi gebėjimų vesti savo šalį atgal į demokratiją ir akivaizdžiai mažai tėra tuo suinteresuoti“, – rašoma laikraščio vedamajame.

„Vašingtono įtaka Egipto visuomenės nuomonei apskritai yra ribota“, – pastebėjo „The New York Times“, atkreipdamas dėmesį, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečius nekritikuodamos palaikė buvusio autoritarinio prezidento Hosni Mubarako režimą.

„Jau pats laikas ponui Obamai pradėti taisyti šį disbalansą. Pagalbos antidemokratiškai Egipto kariuomenei įšaldymas būtų gera pradžia“, – teigia laikraštis.

Tuo tarpu dienraštis „Financial Times“ (FT) savo vedamajame „Egipto demokratija žuvo smurtine mirtimi“ taip pat rašo praradęs tikėjimą kariškių palaikomos vyriausybės ryžtu ir gebėjimu vesti šalį į visas politines jėgas įtraukiančius rinkimus.

Vašingtonas turėtų įšaldyti pagalbą, „kol bus sustabdytas smurtas ir visos šalys sutiks dalyvauti derybose. Turi būti svarstoma galimybė paleisti poną Mursi“, rašo FT.

Tačiau dienraštis taip pat kaltina Musulmonų broliją, kuri „atmetė bet kurį pasiūlymą surengti derybas“, ir ragina Turkiją bei Katarą labiau spausti šį judėjimą ieškoti politinio krizės sprendinio.

Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ rašo, kad susidorojimas su M.Mursi šalininkais ir nepaprastosios padėties paskelbimas buvo „siaubingas žingsnis atgal“.

„Jis atmeta viską, kas buvo pasiekta nuo 2011-ųjų sausio revoliucijos“, kai buvo nuverstas ilgametis lyderis H. Mubarakas, pažymėjo laikraštis.

Žurnalas „The Economist“ pridūrė: „Neramumų mastas ir šalies žaizdų gylis yra niūrus pranašingas ženklas ateičiai.“