„Prie bendro tikslo – diversifikuoti prekybą ir didinti ekonominį atsparumą – prisideda ir proaktyvi ekonominė diplomatija, diplomatinių atstovybių ir atstovų tinklo plėtra. Bendras lietuviškos kilmės eksportas į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių jau dabar daugiau kaip 4 kartus viršija eksporto į Kiniją apimtis per pirmąjį 2021 metų pusmetį ir yra geriausias to įrodymas“, – pranešime teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Statistikos departamento duomenimis, sausio-birželio mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas pasiekė išaugo 31,1 proc. iki 12,7 mlrd. eurų, o bendras šalies eksportas padidėjo 27,4 proc. iki 20 mlrd. eurų.

Bendras eksportas į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių (Australija, Japonija, Indija, Pietų Korėja, Singapūras, Indonezija, Taivanas, Vietnamas, Malaizija, Tailandas) pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pat laiku pernai, padidėjo 56,5 proc. iki 456,7 mln. eurų.

Tuo metu eksportas į Kiniją per pirmąjį pusmetį sumažėjo beveik 87 proc. iki 11,8 mln. eurų.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių pirmąjį pusmetį išaugo 60,4 proc. iki 400 mln. eurų ir daugiau kaip 4 kartus viršijo praėjusių metų pirmo pusmečio eksportą į Kiniją.

Lietuviškos kilmės prekes daugiausia importavo Singapūras (46 mln. eurų – 2,6 karto daugiau), Australija (79,7 mln. eurų, 2,1 karto), Pietų Korėja (55 mln. eurų, 48 proc.), Indonezija (8,7 mln. eurų, 84,2 proc.).

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną pirmąjį pusmetį augo 30 proc. iki 11,5 mln. eurų.

Skelbiama, kad Lietuva į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių kasmet eksportuoja bent 63 proc. daugiau nei į Kiniją, nors minėtų šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) kartu nesiekia Kinijos BVP.

„Smulkioji ne maisto prekyba nėra uždrausta. Internetu, telefonu, socialiniuose tinkluose žmonės ir toliau gali užsisakyti jiems reikiamas prekes, jeigu jos yra pristatomos į namus arba atsiėmimo punktuose. Tie atsiėmimo punktai gali nebūti labai sudėtingi – prie savo krautuvės durų galima įrengti bekontaktį atsiėmimo punktą. Prekyba nuotolinėmis, bekontaktėmis priemonėmis yra leidžiama Lietuvoje“, –  Seime per Vyriausybės valandą sakė A. Armonaitė, atsakydama į „valstietės“ Laimos Mogenienės klausimą.

Ministrė nurodė, kad ketvirtadienį apie tai kalbėsis su prekybininkais.

„Šiandien po pietų susitinku su prekybininkais – ir didžiausiais, ir mažaisiais – ieškosime sprendimo, kaip galima sumažinti žmonių kontaktus, bet ir toliau prekiauti tomis nuotolinėmis, bekontaktėmis priemonėmis“, – teigė A. Armonaitė.

Vyriausybės priimtu nutarimu nuo trečiadienio turgavietėse galima prekiauti tik maistu, tuo metu parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto prekyba, nedraudžiama prekiauti ir ne maisto prekėmis.

Nuo trečiadienio įsigaliojus griežtesniems karantino ribojimams, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai kritikuoja taisykles, ribojančias jų veiklą, ir sako, kad aiškinsis, ar taip nepažeidžiamas Konkurencijos įstatymas.

Vyriausybė sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 dienos, taip pat sugriežtino karantino priemones: apribojo judėjimą iš vienos savivaldybės į kitą, uždraudė veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, paliekant galimybę veikti maisto, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvėms, vaistinėms, veterinarijos paslaugas teikiančioms įstaigoms.