„Nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia tiek vyrai, tiek moterys, tiek vaikai, tačiau statistika rodo, kad 80 procentų nukentėjusių yra moterys. Ir prieš moteris yra smurtaujama ne todėl, kad jos yra biologiškai moterys, bet todėl, kad visuomenė moterims priskiria tam tikrus lūkesčius. Įvedus smurto lyties pagrindu sąvoką į įstatymą, tiesiog bus galima prevenciškai nusitaikyti į esmines smurto artimoje aplinkoje priežastis. Ir oponentai kalba kažkokias ideologines implikacijas, marksistinę leninistinę pasaulėžiūrą, bet tokį pasiūlymą visiškai vienareikšmiškai sąlygoja tik statistika“, – trečiadienį LRT radijui teigė V. T. Raskevičius.

V. Abramikienė su V. T. Raskevičiaus pozicija nesutinka. Anot jos, smurtas prieš moteris atsiranda ne dėl lyties, tačiau smurtaujama prieš fiziškai silpnesnius asmenis.

„Ta sąvoką, kurią siūlo ponas Raskevičius ir jo bendraminčiai, ji paimta iš Stambulo konvencijos, ypač jos preambulėje ryškiai yra parodyta, kuo laikomas smurtas. Smurtas prieš moteris yra istoriškai susiklosčiusių nelygių vyrų ir moterų galios santykių išraiška ir kitame punkte rašoma, kad, struktūriniu požiūriu, smurtas prieš moteris yra smurtas dėl lyties. (...) Tos sąvokos nereikia, juk iš tikrųjų smurtas atsiranda tada, kai fiziškai stipresnis smurtauja prieš silpnesnį“, – savo poziciją LRT radijui išsakė V. Abramikienė.

T. V. Raskevičius pritaria, kad smurtaujama ne tik lyties pagrindu, tačiau, anot jo, lytis yra pagrindinė smurto artimoje aplinkoje priežastis.

„Ne visas smurtas artimoje aplinkoje yra lyties pagrindu. Dėl smurto artimoje aplinkoje gali nukentėti ir vyrai, ir vaikai, bet didžioji dalis smurto yra lyties pagrindu. (...) Kai mane, būnant nepriklausomoje Lietuvoje gimusiu ir užaugusiu politiką, atstovaujantį liberaliai politinei jėgai, kaltina marksistine ideologija, man atrodo, kad tikrai mūsų tas diskursas ir diskusija pereina į labai keistą lygmenį“, – teigė V. T. Raskevičius kartu pridurdamas, kad už siūlymas į įstatymą įtraukti sąvoką pasisako ir kitos organizacijos, kurios į įstatymą žvelgia ne iš ideologinės perspektyvos.

„Dėl šios sąvokos įtraukimo į įstatymo projektą labai nuosekliai pasisako nevyriausybinės organizacijos ir, visų svarbiausia, su nukentėjusiomis moterimis dirbantys specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Tai būtent tie subjektai, kurie susiduria su realiomis smurto artimoje aplinkoje aukomis ir į šią problemą žiūri ne iš ideologinės, o iš praktinės pusės“, – pridūrė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

V. Abramikienė šiai pozicijai nepritaria ir laikosi nuomonės, kad tai yra ideologinė sąvoka, kuri neprisideda prie siekio užtikrinti apsaugą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto.

„Tai absoliučiai ne dalykinė, o ideologinė sąvoka. (...) Ši sąvoka remiasi klaidingomis metodologinėmis priemonėmis, o iš klaidingos prielaidos niekada negali atsirasti teisingų išvadų. (...) Jei yra smurto reiškinys, mes turime su juo kovoti ne vėliavomis ar lozungais, o realiais veiksmais“, – teigė konservatorė.

T. V. Raskevičius tikisi, kad visgi pavyks rasti racionalų politinį sutarimą ir įstatymą priimti.

„Yra skirtingų politikų, kurie išreiškia skirtingus požiūrius į tam tikrus skaudulius mūsų visuomenėje ir labai gerai, kad ponia Vilija ir kiti Seimo nariai dalyvauja šioje diskusijoje, nes diskusijoje gimsta tiesa (...). Man atrodo, kad mums tikrai pavyks kompromisą surasti tiek ketvirtadienio balsavimo metu, tiek priimant šį įstatymą“, – teigė T. V. Raskevičius.

ELTA primena, kad antradienį Seime po ilgų diskusijų svarstytą naują Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakciją po diskusijų nuspręsta atidėti ketvirtadienio posėdžiui. Projektu numatoma užfiksuoti smurto lyties pagrindu sąvoką ir įtvirtinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.