Manoma, kad dėl streiko traukiniai priemiestiniais ir regioniniais maršrutais važinės rečiau.

Po dešimties dienų Prancūzijoje prasideda Europos futbolo čempionatas, o SNCF yra vienas iš oficialių šio renginio vežėjų.

Tuo tarpu profsąjungai SNPL priklausantys „Air France“ pilotai (beveik 70 proc. visų pilotų) pirmadienį pritarė pasiūlymui dėl vadovybės planuojamo jų darbo užmokesčio sumažinimo surengti ilgalaikį streiką. Kada bus pradėtas streikas, profsąjunga dar nenurodė, nes vis dar tęsiamos derybos su oro bendrovės vadovybe. Jeigu geležinkelininkų ir pilotų protestai vyks vienu metu, susisiekimo problemos Prancūzijoje, kuriai jau trūksta benzino, dar paūmės.

Be to, ketvirtadienį neterminuotą streiką ketina pradėti Paryžiaus metro darbuotojai. Prancūzijos skrydžių vadovai jau yra pareiškę, kad streikuoti ketina birželio 3–5 dienomis.

Prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) anksčiau yra pareiškęs, jog kovoje su profsąjungomis nusileisti neketina, praneša BBC. Jo neglumina net tai, kad jo asmeninis reitingas nusirito į rekordiškai žemą lygį.

„Laikysiuos savo pozicijos, nes esu tikras, kad šios reformos yra teisingos“, – pareiškė valstybės vadovas.

Pirmadienį šešios iš aštuonių Prancūzijos naftos perdirbimo gamyklų dėl streikų arba neveikė, arba veikė ne visu pajėgumu.

Visuotinę protesto akciją organizavo CGT, didžiausia nacionalinė Prancūzijos profsąjunga. Protesto akciją palaikė šešios kitos profsąjungos, įskaitant „Force ouvriere“ ir „Unef“. Tuo tarpu profsąjunga CDFT, kuri laikosi nuosaikesnės pozicijos, palaikė vyriausybės reformas.

Nors streikai kelia daug nepatogumų, 46 proc. prancūzų palaiko streikuotojus, parodė savaitraščio „Journal du Dimanche“ sekmadienį atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Profsąjungas piktina tai, kad darbo įstatymų reformas vyriausybė patvirtino pasitelkusi retai taikomą konstitucinį mechanizmą, dėl kurio žalia šviesa reformoms buvo uždegta be balsavimo parlamente. Streikų dalyvių nuomone, darbo reformos, dėl kurių darbuotojų padėtis gerokai pablogės, bus naudingos tik įmonėms, kurios dar praturtės, o nedarbo lygis, balandį siekęs 9,9 proc., tebebus aukštas.

Tuo tarpu Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad siūlomi pakeitimai padės atgaivinti ekonomiką ir darbo rinką.

Pagal reformas 35 valandų darbo savaitė galios ir toliau. Tačiau įmonės su vietos profsąjungomis galės tartis dėl galimybių prailginti darbo savaitę arba ją sutrumpinti. Bet kuriuo atveju darbo savaitė negalės būti ilgesnė negu 46 valandos.

Įstatyme taip pat supaprastinamos darbo užmokesčio sumažinimo ir atleidimų, kuriems Prancūzijoje taikomos griežtos taisyklės, procedūros. Vyriausybė tikisi, jog tai įmones paskatins samdyti daugiau žmonių, nes jos žinos, kad kilus ekonominei krizei, juos bus lengviau atleisti.

Darbdaviai galės patys tartis su darbuotojais dėl atostogų ir kitų išeiginių. Šiuo metu šiuos klausimus griežtai kontroliuoja centrinė vyriausybė.

Didžiosios Britanijos vyriausybė už 585,1 mln. svarų (apie 900 mln. JAV dolerių) pardavė turėtus 40 proc. geležinkelių susisiekimo tarp Londono ir Paryžiaus operatorės „Eurostar Group“ paprastųjų akcijų Didžiosios Britanijos ir Kanados konsorciumui.

Pasak finansų ministerijos, gauta suma „gerokai viršijo lūkesčius“.

„Eurostar“ akcijų paketą įsigijusį investuotojų konsorciumą sudaro „Caisse de depot et placement du Quebec“ (CDPQ) ir „Hermes Infrastructure“.

Be to, „Eurostar“ sutiko išpirkti iš Didžiosios Britanijos vyriausybės savo privilegijuotųjų akcijų už dar 172 mln. svarų.

CDPQ investuoja pagrindinėse pasaulio finansų rinkose, taip pat investuoja į nekilnojamąjį turtą ir atlieka tiesiogines investicijas. Fondas „Hermes Infrastructure“ priklauso grupei „Hermes Investment Management“ ir valdo maždaug 3 mlrd. svarų vertės klientų turtą.

Didžiausia „Eurostar“ akcininkė yra Prancūzijos valstybinė geležinkelių įmonė SNCF, valdanti 55 proc. „Eurostar“ akcijų. Likusius 5 proc. valdo Belgijos SNCB.
2014 metais „Eurostar“ keleivių srautas padidėjo 3 proc. iki rekordinių 10,4 mln. žmonių.

Įplaukos iš bilietų pardavimo paūgėjo 1 proc. iki 867 mln. svarų, o veiklos pelnas ūgtelėjo 2 proc. iki 55 mln. svarų.

Prancūzijoje ilgiausias per pastaruosius kelis metus geležinkelininkų streikas antradienį įžengė į antrąją savaitę, įstatymų leidėjams ruošiantis svarstyti to sektoriaus skolas turinčią sumažinti reformą, kuriai priešinasi profsąjungos.

Protestai, vykstantys artėjant turistinio sezono įkarščiui, tapo dideliu iššūkiu spaudžiamai socialistų vyriausybei, kuri tvirtino nekeliaklupsčiausianti prieš streikininkus.

Valstybinė geležinkelių įmonė SNCF pranešė, kad antradienį važinės daugiau traukinių, ir pasiuntė apie 10 tūkst. darbuotojų pasirūpinti transporto paralyžiaus paveiktais keleiviais.

Šalyje, kurioje streikai dažnai rengiami, ši akcija provokuoja gyventojų pasipiktinimą: antradienį dienraščio „Le Parisien“ paskelbta apklausa rodo, kad 76 respondentų nusistatę prieš geležinkelininkų protestą, padariusį jau bent 80 mln. eurų (276 mln. litų nuostolių.

Antradienį pagrindiniais maršrutais, įskaitant greitojo geležinkelio TGV linijomis, turėtų važinėti vidutiniškai 60 proc. traukinių. Į Italiją ir Šveicariją kursuos apie pusė, o į Ispaniją – trečdalis reisų. Susisiekimas su Vokietija ir Didžiąja Britanija išliks nesutrikęs.

SNCF ėmėsi brangių papildomų priemonių: nusamdė tūkstančius papildomų darbininkų ir pasirūpino, kad prioritetas būtų skiriamas vidurinių mokyklų moksleiviams, kurie šią savaitę laikys baigiamuosius egzaminus.

Bendrovė pridūrė, kad antradienį numatomas paslaugų „žymus pagerėjimas“.

Debatai parlamente tikriausiai vyks iki ketvirtadienio.

Šį streiką išprovokavo planuojama reforma, turinti sumažinti geležinkelio sektoriaus įsiskolinimus, kurie šiuo metu yra didesni negu 40 mlrd. eurų (138 mlrd. litų) ir iki 2025 metų tikriausiai pasiektų 80 mlrd. eurų, jeigu nebūtų imtasi skubių priemonių juos mažinti.

Numatoma sumažinti išlaidas, suvienijant SNCF ir geležinkelių tinklą RFF, taip pat galiausiai įvedant konkurenciją dalyje geležinkelių sektoriaus.

Kai kurios profsąjungos pritarė reformoms, užsitikrinusios pažadų iš vyriausybės.

Tačiau streikus palaikančios dvi profesinės sąjungos – CGT ir „Sud-Rail“ – atmetė tą susitarimą ir tvirtina, kad numatoma pertvarka sumažins darbo vietų, tačiau skolų nesumažins.

SNCF vadovybė pirmadienį susitiko su streikuojančiomis profsąjungomis, tačiau derybose nebuvo pasiekta jokios pažangos, protestams antradienį tęsiantis septintą dieną iš eilės.

SNCF sakė, kad per tas derybas buvo tariamasi dėl įvairių klausimų, įskaitant atlyginimus, darbo valandas ir samdymo sąlygas, tačiau nebuvo kalbamasi dėl planuojamų reformų.

Prancūzijoje keleiviai trečiadienį susidūrė su transporto chaosu, kai geležinkelių darbuotojų profsąjungos paskelbė nacionalinį streiką, protestuodamos prieš siūlomas šio sektoriaus reformas, turinčias sumažinti jo didžiulius įsiskolinimus.

Parą truksiantis streikas prasidėjo antradienio vakarą, bet labiausiai jis bus jaučiamas trečiadienį, kai bus sustabdyti į kitas šalis važinėjantys traukiniai, nurodė valstybinė geležinkelių valdyba SNCF.

Per streiką važiuos tik kas antras arba kas trečias greitasis traukinys TGV, taip pat bus paveiktas susisiekimas priemiestiniais traukiniais, ypač judriame Paryžiaus regione.

Traukiniai „Eurostar“, važinėjantys į Londoną ir atgal, kursuos įprastu grafiku, taip pat kursuos trys ketvirtadaliai traukinių „Thalys“, vežančių į Briuselį ir Amsterdamą.

Streikas nepaveiks susisiekimo su Vokietija, bet bus sutrikdytas susisiekimas su Ispanija.

Valstybinė geležinkelių įmonė patarė atidėti keliones, jeigu tai įmanoma, o važiuojantiems automobiliais – atsižvelgti į galinčias susidaryti spūstis.

Antradienio vakarą eismas Paryžiaus gatvėmis jau buvo pastebimai intensyvesnis negu įprasta.

Susisiekimo ministras Fredericas Cuvillier (Frederikas Kiuviljė) antradienį sakė, kad geležinkelio sektoriaus įsiskolinimai šiuo metu yra didesni negu 40 mlrd. eurų (138 mlrd. litų) ir iki 2025 metų tikriausiai pasiektų 80 mlrd. eurų, jeigu nebūtų imtasi skubių priemonių juos mažinti.

Tačiau streiką paskelbusios profsąjungos teigia, kad planuojamos reformos nepadės suvaldyti skolų.

Transporto chaosą Prancūzijos sostinėje trečiadienį dar labiau didins taksi vairuotojų streikas, paskelbtas didžiosiose Europos sostinėse, įskaitant Paryžių, Londoną, Romą, Berlyną ir Milaną.

Taksistai protestuoja prieš esą nesąžiningą ir neteisėtą konkurenciją su išmaniųjų telefonų programėles naudojančiomis automobilių nuomos ir keleivių vežimo sistemomis, tokiomis kaip „Uber“, sukrėtusiomis taksi verslą ir smarkiai sumažinusiomis jų klientų bazę.

Kalifornijoje įsikūrusi „Uber“ kelia didžiausią apmaudą taksistams, tačiau ji tėra viena iš daugelio naujų, su išmaniųjų telefonų naudojimu susietų vežimo paslaugų, apeinančių griežtus suvaržymus, taikomus taksi licencijas išsipirkusiems vairuotojams.

Tokios netradicinės taksi paslaugų bendrovės Prancūzijoje šiuo metu naudoja apie 10 tūkst. automobilių ir motociklų.

Jų vairuotojai keleivius gali paimti tik pagal išankstinį iškvietimą, o ne laukti jų gatvėje. Tačiau svarbiausia, kad tokios bendrovės neturi išleisti apie 240 tūkst. eurų (829 tūkst. litų) licencijai, kurią privalo išsipirkti oficialių taksi savininkai.