Kultūros istorijos vakare visuomenei bus pristatyta Klaipėdos piliavietės ateities vizija. Piliaviečių tvarkybos ir pritaikymo problema šiandien ypač aktuali, sulaukianti plačių diskusijų ir kontroversiškų nuomonių. 

Ketvirtadienį 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) archeologas Jonas Genys ir architektė Snieguolė Stripinienė skaitys paskaitą „Klaipėdos piliavietės ateities paieškos: nuo tyrimų iki projektų“.

Klaipėdos pilies ateitis aktuali keliais aspektais. Sugrąžinti piliavietę į miesto urbanistinę struktūrą – labai svarbus urbanistinis sprendimas Klaipėdos miestui. Valstybei ir Klaipėdos miestui prie Kruizinių laivų terminalo esančios piliavietės tvarkyba – įvaizdžio klausimas.

Klaipėdai, kuriai trūksta patrauklių objektų, sutvarkyta piliavietė taptų perspektyviu turizmo centru.

Svarstant Klaipėdos pilies, kaip ir bet kurio kito kultūros paveldo objekto, perspektyvą svarbu pabrėžti sukauptą gausią archeologinių, istorinių, kartografinių, ikonografinių  šaltinių (pvz., daugiau kaip šimtas XVI a. – XX a. pirmos pusės planų) duomenų bazę.

Istoriniai duomenys leidžia gana tiksliai rekonstruoti Klaipėdos pilies raidą, o ypač XVII–XVIII a. architektūrą, planinę struktūrą, gynybinius įtvirtinimus.

Vasario 20 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) archeologas Jonas Genys ir architektė Snieguolė Stripinienė skaitys paskaitą „Klaipėdos piliavietės ateities paieškos: nuo tyrimų iki projektų“.

Kultūros istorijos vakare visuomenei bus pristatyta Klaipėdos piliavietės ateities vizija. Piliaviečių tvarkybos ir pritaikymo problema šiandien ypač aktuali, sulaukianti plačių diskusijų ir kontroversiškų nuomonių.  Klaipėdos pilies ateitis aktuali keliais aspektais. Sugrąžinti piliavietę į miesto urbanistinę struktūrą – labai svarbus urbanistinis sprendimas Klaipėdos miestui.

Valstybei ir Klaipėdos  miestui  prie kruizinių laivų terminalo esančios piliavietės tvarkyba – įvaizdžio klausimas. Klaipėdai, kuriai trūksta patrauklių objektų, sutvarkyta piliavietė taptų perspektyviu turizmo centru. Svarstant Klaipėdos pilies, kaip ir bet kurio kito kultūros paveldo objekto, perspektyvą svarbu pabrėžti sukauptą gausią archeologinių, istorinių, kartografinių, ikonografinių  šaltinių (pvz.,  daugiau kaip šimtas  XVI a. – XX a. pirmos pusės planų) duomenų bazę. Istoriniai duomenys leidžia gana tiksliai rekonstruoti Klaipėdos pilies raidą, o ypač XVII–XVIII a. architektūrą, planinę struktūrą, gynybinius įtvirtinimus.