„Atskirties mažinimas man yra toks pat svarbus uždavinys, kaip ir valstybės stiprinimas, kadangi tai yra valstybės stiprinimas ne iš išorės, o iš vidaus, siekiant didesnio solidarumo, siekiant pajusti tą greta esančio žmogaus petį ir siekiant, kad šitoje valstybėje visi gyventų patogiai, gerai ir neskurstų“, – trečiadienį metinėje kalboje sakė G. Nausėda.

G. Nausėda teigė manantis, kad makroekonominiu požiūriu šalis puikiai atsilaikė prieš pandemiją, tačiau siekiant tvaraus augimo reikia mažinti socialinę atskirtį, imtis esminių pokyčių energetikoje, žaliojoje ekonomikoje, skaitmenizacijoje.

„Tai nereiškia, kad paprasti Lietuvos žmonės pusbadžiu lauks, kol kepsime didesnį pyragą. Šitą diskusiją apie pyragą – ar vis dar reikia kepti, ar jau galima dalinti, – aš girdžiu nuo nepriklausomybės atkūrimo (...) Visgi gal vieną kartą pradėkime kalbėti apie tai, ar teisingai tą pyragą daliname“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Būkime atviri: šiuo metu mes jį daliname neteisingai, leidžiame tarpti šešėliui, nepašaliname nepagrįstų lengvatų ir išimčių“, – konstatavo prezidentas.

Jo teigimu, pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui, Lietuva jau praktiškai pralenkė Portugaliją ir beveik pavijo Ispaniją bei kitas seniau Europos Sąjungoje esančias valstybes.

Siūloma nustatyti, kad ŠPB dydis negali būti mažesnis kaip 56 procentai praėjusių metų MVPD. Priėmus įstatymo projektą, nuo 2020 m. ŠPB padidėtų iki 140 eurų.

Padidėjus ŠPB dydžiui, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 4 (šalpos našlaičių pensija) iki 18 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų).

Kartu po pateikimo pritarta ir Šalpos pensijų įstatymo pataisų projektui, kurio tikslas – mažinti neįgaliųjų ir senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų skurdą, didinant pačias mažiausias šalpos neįgalumo pensijas ir nustatant didesnę ribą, kuri būtų taikoma nustatant mažiausių socialinio draudimo pensijų gavėjų teisę gauti pensijos priemoką.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti šalpos neįgalumo pensijų „grindis“ – 1 ŠPB; nustatyti didesnę ribą (100 proc. MVPD vietoj 95 proc. MVPD), taikytiną asmens gaunamų pensijų sumai, nustatant jo teisę gauti pensijos priemoką.

„Pasirinkta eiti visų skurde esančių pensininkų skurdo problemos sprendimo link nediferencijuojant pagal pobūdį, pagal gyvenimo būdą ir pagal namų ūkį, nes visi, kurie gyvena ir gauna mažesnę pensiją negu absoliutaus skurdo riba, yra žemiau pajamų, kurios leidžia išgyventi, pragyventi. Buvo pasirinktas šis kelias. Juo einame. Norime pasiekti tokį standartą, kad pensininkai, kurie dirbo, uždirbo ir turi būtinąjį stažą, gautų ne mažesnę pensiją negu absoliuti skurdo riba. Tai reiškia, tos minimalios lėšos pragyvenimui, išgyvenimui šioje šalyje“, – pristatydamas projektą, sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Kaip rašoma teisės aktų aiškinamajame rašte, įgyvendinus siūlomus pakeitimus, neliks mažesnių nei 1 ŠPB dydžio šalpos neįgalumo pensijų. Pensijos didės: neįgaliesiems (pripažintiems tokiais iki 24 metų), netekusiems 45 arba 50 proc. darbingumo, – atitinkamai nuo 0,75 iki 1 ŠPB ir nuo 0,98 iki 1 ŠPB); neįgaliesiems (pripažintiems tokiais po 24 metų), netekusiems 60 proc. darbingumo, – nuo 0,9 iki 1 ŠPB, netekusiems 65 proc. darbingumo, – nuo 0,91 iki 1 ŠPB, netekusiems 70 proc. darbingumo, – nuo 0,93 iki 1 ŠPB, netekusiems 75 proc. darbingumo, – nuo 0,94 iki 1 ŠPB, netekusiems 80 proc. darbingumo, – nuo 0,95 iki 1 ŠPB, netekusiems 85 proc. darbingumo, – nuo 0,96 iki 1 ŠPB, netekusiems 90 proc. darbingumo, – nuo 0,98 iki 1 ŠPB, netekusiems 95 proc. darbingumo, – nuo 0,99 iki 1 ŠPB.

Teisę gauti pensijos priemoką įgis asmenys, kurių gaunamų socialinio draudimo pensijų ir kitų pensinio pobūdžio išmokų suma per mėnesį nesiekia 100 proc. MVPD.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Seimo posėdyje projektą numatoma svarstyti lapkričio 21 d.