Jeigu Rusija patirtų panašią į buvusiąją 10-ojo dešimtmečio pabaigoje finansų krizę, dvylika Europos bankų galėtų prarasti iš viso 7,5 mlrd. eurų (9,3 mlrd. JAV dolerių), o jų kapitalo rezervai sumažėtų, prognozuoja Vokietijos banko „Deutsche Bank“ analitikai.

Tokiu atveju labiausiai nukentėtų „Raiffeisen Bank International“, „Societe Generale“ ir „UniCredit“ – kiekvienas iš šių bankų prarastų po daugiau kaip 1 mlrd. eurų, mano Davidas Lockas (Deividas Lokas) ir Omaras Keenanas (Omaras Kenanas).

„Dėl Rusijos greičiausiai bus pablogintos bendros bankų prognozės, kuriose bus atsižvelgta į galimus nuostolius dėl vertės sumažėjimo“, - rašoma „Deutsche Bank“ analitikų pranešime.

Dėl nuostolių iš paskolų, kurie būtų patirti, jeigu pasikartotų 10-ojo dešimtmečio pabaigos scenarijus, kiltų pavojus „Raiffeisen“ kapitalo pakankamumo rodikliams, o kiti bankai greičiausiai atlaikytų tokius praradimus.

Analitikų skaičiavimais, „Raiffeisen“ bendro pirmo lygio nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų maždaug 166 baziniais punktais. Atitinkamas „Societe Generale“ rodiklis smuktų maždaug 55 baziniais punktais, o „UniCredit“ rodiklis – 31 baziniu punktu.

„Deutsche Bank“ analitikai taip pat išnagrinėjo „kraštutinį scenarijų“, pagal kurį bankai visiškai nutrauktų veiklą Rusijoje. Tokiu atveju labiausiai nukentėtų „Raiffeisen“, „Aareal Bank“, „Commerzbank“ ir „Nordea Bank“. Vien „Raiffeisen“ bendro pirmo lygio nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis tokiu atveju sumažėtų 453 baziniais punktais.

Prancūzas Jerome'as Kervielis – įžymybė. Tiesa, ne dėl nuopelnų, o veikiau rekordinės kada nors vieno žmogaus ištaškytos pinigų sumos. Prieš penkerius metus vyras vos nenuvarė vieno didžiausių Prancūzijos bankų "Societe Generale" į bankrotą. Vis dėlto, kaip pats sako, buvo verčiamas banko vadovų krauti jiems milijonus, o ne veikė savo nuožiūra.

Nuotraukoje: J.Kervielis – vieniems auka, kitiems sukčius, vos nepražudęs vieno didžiausių Prancūzijos bankų "Societe Generale".

Lygtinis paleidimas

"Societe Generale" bankas, beje, vienas didžiausių ne tik Prancūzijoje, bet ir Europoje dėl J.Kervielio itin rizikingų sandorių patyrė maždaug 4,9 mlrd. eurų nuostolių.

Ši prarasta suma vos neprivedė finansinės institucijos prie bankroto. Žinoma, makleris po skandalo buvo patupdytas į cypę, bet šią savaitę išvydo laisvę – jam pavyko susitarti dėl lygtinio paleidimo.

37 metų J.Kervielis pagal savo paleidimo sąlygas visą laiką turės nešioti elektroninę sekimo apyrankę ir kiekvienos darbo dienos vakare būti namuose. Jam bent jau daugiau nereikės tūnoti Fleri Meroži kalėjimo, esančio į pietus nuo Paryžiaus, kameroje.

"Esu nepaprastai laimingas, kad išeinu. Noriu iš naujo susikurti gyvenimą. Noriu normaliai gyventi su tais, kuriuos myliu, pradėti šeimą ir galiausiai mėgautis gyvenimu", – prie kalėjimo vartų savo planus susirinkusiems žurnalistams atskleidė J.Kervielis.

Jo advokatas Davidas Koubbi teigė, kad jo ginamojo paleidimas – pergalė.

"Šiandien mums nepaprasto džiaugsmo diena. Nepaprasto džiaugsmo", – tvirtino teisininkas. Anksčiau advokatas tvirtino, kad J.Kervielis yra susitaręs dėl darbo vienoje informacinių technologijų konsultacijų įmonėje ir tikisi pradėti "visiškai normalų gyvenimą".

Nuteistas makleris buvo už tai, kad piktnaudžiavo pasitikėjimu, klastojo ir neteisėtai suvedinėjo duomenis apie atliktus sandorius. Taip tvirtino prokurorai.

Banko vadovai, savo ruožtu, aiškino, kad nesankcionavo maklerio veiksmų.

J.Kervielis atrėžė, kad "Societe Generale" vadovai puikiai žinojo, kuo jis užsiima. Pasak jo, patys banko vadovai ragino jį ir jo kolegas vykdyti rizikingus sandorius, kad bankas uždirbtų kuo daugiau pinigų.

J.Kervielio pareiškimai, kuriuos parėmė kolegos, Prancūzijoje sukėlė daug triukšmo.

Maklerį net parėmė garsios kairiojo sparno ir Katalikų bažnyčios figūros, kurios mano, kad jis neteisingai buvo paverstas atpirkimo ožiu dėl visos bankininkystės sistemos bėdų. Neseniai J.Kervielis ėmė vaizduoti save paprastu žmogumi, įtrauktu į godumo orgiją, o dabar pripažinusiu, kad klydo.

"Visiems įgriso ši sistema, – prieš pat savo paleidimą pareiškė J.Kervielis. – Esu čia tam, kad pasmerkčiau sistemą, ir daug žmonių nori prie manęs šiuo klausimu prisidėti."
Jis net parašė memuarus apie darbą "Societe Generale", kuriame kritikavo laukinį kapitalizmą finansinėje sistemoje.

Sukčius genijus gedi sūnaus

Bernie Madoffas – didžiausios pasaulio istorijoje finansų piramidės kūrėjas – tuo metu gedi.

Šio mėnesio pradžioje nuo vėžio mirė jo 48 metų sūnus Andrew. 2010 m. iš gyvenimo pasitraukė jaunėlis sukčiaus sūnus Markas. Jis pasikorė netrukus, kai tėvas buvo nuteistas už didžiausią kada nors įvykdytą finansų aferą pasaulio istorijoje.

Tiesa, sūnūs Andrew ir Markas Madoffai niekuomet nebuvo oficialiai apkaltinti už tėvo padarytus nusikaltimus, nors abu dirbo tėvo 1960 m. įkurtoje korporacijoje "Investment Securities" LLC.

Tėvo afera sugriovė ne tik Andrew šeimą – jį paliko žmona, – bet jam teko atlaikyti didžiulę įtampą. Tūkstančiai žmonių jį kaltino už tėvo padarytus nusikaltimus, vyrui teko atsakinėti į begales žurnalistų klausimų. Andrew visuomet kartojo, kad neturi nieko bendro su finansų piramide, be to, sakė, kad su tėvu nutraukė ryšius.

"Aš jam (tėvui) niekuomet neatleisiu už tai, ką padarė, – yra sakęs viename interviu A.Madoffas. – Jis man yra miręs."

Nors, kaip sako JAV žiniasklaida, Andrew susitaikė su motina Ruth, kuriai taip pat buvo pateikti įtarimai žinojus apie įtartiną vyro veiklą, jis neatsakė į nė vieną tėvo jam iš kalėjimo rašytą laišką.

B.Madoffas buvo suimtas 2008 m. gruodžio 11 d. ir jam pateikti kaltinimai. 2009 m. teismas jam skyrė bausmę. Apie tai, kad sukūrė milžinišką finansų piramidę, tėvas sūnums atskleidė 2008 m. Kaip tuomet tvirtino JAV žiniasklaida, būtent sūnūs įdavė tėvą teisėsaugos pareigūnams.

2008 m. JAV kilo finansų krizė ir daugelis žmonių ėmė atsiiminėti pinigus iš piramidės. Taip finansų imperiją tapo sudėtinga išlaikyti.

A.Madoffo sukurta apgaulinga schema – gan paprasta. Dažniausiai vadinama "Ponzi" schema.

Žadėdamas pelningas 10–12 proc. palūkanas, A.Madoffas pasiimdavo investuotojų pinigus, bet jų niekada neinvestuodavo, o tiesiog pervesdavo juos į bendrovės sąskaitą ir ten palikdavo.

Kai klientas norėdavo atsiimti pinigus, jis atiduodavo jiems arba jų pačių, arba kitų klientų pinigus. Schema būtų veikusi, jei ne finansų krizė.

B.Madoffas teismo metu tikino, kad šią apgaulės schemą pradėjo 1990 m. pradžioje, tačiau tyrėjai bei kai kurie klientai įsitikinę, kad apgavystė prasidėjo dar 1970 m.
B.Madoffo aukomis tapo ir žinomi asmenys, tarp jų garsus Holivudo režisierius Stevenas Spielbergas ir Nobelio premijos laureatas Elie Wieselis, taip pat autoritetingos pasaulinės finansų struktūros ir labdaros fondai.

Žlugus B.Madoffo finansų verslo imperijai, tūkstančiai jo klientų neteko milijardų JAV dolerių. B.Madoffas niekuomet nekaltino savo sūnų prisidėjus prie finansinių machinacijų.

Jis teismui aiškino, kad visada veikė vienas, o sūnūs vadovavo tai jo korporacijos daliai, kuri nevykdė nusikalstamos veikos.

B.Madoffui teismas skyrė 150 metų kalėjimo bausmę – maksimalią įmanomą, nors teismo metu jam buvo 70 metų.

Taip pat finansinėmis machinacijomis buvo apkaltintas jo brolis Peteris, kuriam buvo skirta dešimt metų kalėjimo bausmė, ir dar tuzinas B.Madoffo bendrovės darbuotojų.
Šiuo metu, pasak A.Madoffo imperiją administruojančių pareigūnų, dalis indėlininkų atgauna savo lėšas. Tiesa, atgauti tikimasi vos menką dalį iš 65 mlrd. JAV dolerių – būtent tokio dydžio buvo finansų piramidė.

Rusijos MMM piramidė

B.Madoffo "kolega" Rusijoje Sergejus Mavrodis 2007 m. išėjo į laisvę. Kalėjime šis veikėjas prabuvo vos ketverius metus.

Finansinę aferą – MMM piramidę – jis sukūrė netrukus po SSRS griūties Rusijoje. Po ketverių metų garsiąją MMM pabandyta atkurti.

MMM veikla – panaši į B.Madoffo "Investment Securities" LLC. 1989 m. įkurta įmonė, 1994 m. tapo viena didžiausių investicinių bendrovių Rusijoje.

Joje santaupas laikė nuo 10 iki 15 mln. žmonių. Pinigus žmonės nešė dėl to, kad tikėjo žadamomis didelėmis palūkanomis. Šios siekė įspūdingus 20 ir net 30 proc. Joks kitas Rusijos bankas ar finansinė institucija tokių palūkanų nežadėjo.

Realiai MMM niekur neinvestavo ir nieko iš suneštų pinigų neuždirbo. Už tai naujiems klientams pritraukti organizavo įvairias agresyvias reklamos kampanijas – pavyzdžiui, finansavo sporto ir kultūros renginius, įvairias viešas akcijas. Taip MMM pavyko pritraukti milijardus rublių.

1994 m. liepos 22 d. valdžia uždarė MMM dėl nemokamų mokesčių. Pagrindinis įmonės vadovas S.Mavrodis buvo sulaikytas, tiesa, neilgam.

1997 m. MMM buvo paskelbtas bankrotas, o S.Mavrodis 2003 m. buvo vėl sulaikytas.

2011 m. S.Mavrodis paskelbė apie naujos bendrovės "MMM-2011" įkūrimą. Buvo pažadėta paprastiems indėlininkams po 20 proc. mėnesinių palūkanų, o pensininkams ir neįgaliesiems – po 30 proc.

Teigiama, kad ant naujos finansų piramidės kabliuko vėl užkibo dešimtys tūkstančių naivių Rusijos, Kazachstano ir kitų šalių gyventojų.

Būta ketinimų MMM veiklą plėtoti Baltijos šalyse, tačiau šie sumanymai buvo teisiškai apriboti. MMM finansų piramidės įkūrėjas taip ir liko skolingas žmonėms milijardus.

"Lehman" bosas nesigaili

Daugelis buvusių Volstrito ryklių po finansų sektoriaus griūties pasitraukė į šešėlį. Kadaise mėgavęsi prabanga ir vadinti žiniasklaidos pažibomis, dalis pasirinko ramų ir atokų gyvenimą, tiesa, jie toli gražu neskursta, kaip nemaža dalis nuo jų aferų nukentėjusiųjų.

Gavę solidžias išeitines kompensacijas, maža to, susikrovę milijonus, o gal net milijardus, vadovaudami jau bankrutavusioms finansų institucijoms, šie rykliai dėl nieko nesigaili.

Štai Richardas Fuldas, paskutinis bankrutavusio JAV banko "Lehman Brothers" vadovas, sugebėjo sužlugdyti 158 metus sulaukusią vieną didžiausių Amerikos finansinių institucijų. Šiuo metu gyvenimu R.Fuldas, pasak JAV žiniasklaidos, nesiskundžia.

Konektikuto valstijoje vyras tebeturi rančą, vertą keliolikos milijonų dolerių, taip pat mėgaujasi solidžiais apartamentais Floridos valstijoje.

Tiesa, R.Fuldo nebematysi Niujorko centre Manhatane, nes čia savo namus, vertus maždaug 25,7 mln. JAV dolerių, Volstrito gorila vadintas R.Fuldas pardavė dar 2009 m.
Daugelio jo darbuotojų, taip pat žmonių, kurie nukentėjo nuo finansų krizės, gyvenimas toli gražu ne toks rožėmis klotas.

"Lehman Brothers" bankrutavus 2008 m. rugsėjo 15 d., R.Fuldas iš tiesų prarado nemažai. Pasak ekonomistų ir finansininkų, jo turėtos banko akcijos, vertintos 900 mln. JAV dolerių, tapo bevertės.

Vis dėlto R.Fuldas ir kiti Volstrito vilkai niekuomet nedėjo visų kiaušinių į vieną pintinę.

Skaičiuojama, kad 2000–2007 m. būdamas "Lehman Brothers" vadovu, R.Fuldas užsidirbo daugiau kaip 500 mln. JAV dolerių. Į šią sumą įėjo atlyginimai už darbą, įvairios milijoninės premijos, taip pat prekyba akcijomis.

Praėjus penkeriems metams po banko katastrofos, R.Fuldas atsiribojo nuo viešumos. Jis retai duoda interviu ar skaito viešas paskaitas.

Vis dėlto, ko iš jo tikisi daugelis amerikiečių, ypač nukentėjusių nuo krizės, jis niekuomet neatsiprašė už "Lehman Brothers" bankrotą.

Kodėl R.Fuldas kaip B.Madoffas nesėdi kalėjime? Todėl, kad aplaidus darbas, pasirodo, nelaikomas nusikaltimu.

Jerome'as Kervielis (Žeromas Kervjelis), dėl kurio itin rizikingų sandėrių prie bankroto ribos buvo atsidūręs vienas didžiausių Europos bankų, pirmadienį išėjo iš kalėjimo, sugebėjęs susitarti dėl lygtinio paleidimo.

37 metų J.Kervielis pagal savo paleidimo sąlygas visą laiką turės nešioti elektroninę sekimo apyrankę ir kiekvienos darbo dienos vakare būti namuose.

Buvęs makleris išėjo iš Fleri Meroži kalėjimo, esančio į pietus nuo Paryžiaus, praėjus mažiau kaip penkiems mėnesiams po jo nuteisimo dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu, klastojimo ir netikrų duomenų suvedimo ryšium su nesankcionuotais sandėriais.

„Esu nepaprastai laimingas, kad išeinu ... Noriu iš naujo sukurti savo gyvenimą. Noriu normaliai gyventi su tais, kuriuos myliu, pradėti šeimą ir galiausiai galėti mėgautis gyvenimu“, - žurnalistams prie kalėjimo sakė J.Kervielis.

„Šiandien mums nepaprasto džiaugsmo diena. Nepaprasto džiaugsmo“, - buvusiam makleriui antrino jo advokatas Davidas Koubbi (Davidas Kubi).

2008 metais dėl šio buvusio maklerio finansinių machinacijų bankas „Societe Generale“ patyrė 4,9 mlrd. eurų nuostolių ir vos per plauką nežlugo.

J.Kervielis Prancūzijoje sukėlė daug triukšmo, jį parėmė garsios kairiojo sparno ir Katalikų Bažnyčios figūros, kurios mano, kad jis neteisingai buvo paverstas atpirkimo ožiu dėl visos bankininkystės sistemos bėdų.

Neseniai J.Kervielis ėmė vaizduoti save paprastu žmogumi, įtrauktu į godumo orgiją, o dabar pripažinusiu, kad klydo.

„Visiems įgriso ši sistema, – savaitgalį sakė jis. – Esu čia tam, kad pasmerkčiau sistemą ir ... daug žmonių nori prie manęs šiuo klausimu prisidėti“.

J.Kervielis sekimo apyrankę turės nešioti iki kitų metų birželio 26 dienos, o jo judėjimo laisvė bus suvaržyta. Namuose jis turės būti nuo pirmadienio iki penktadienio tarp 20 val. 30 min. vakaro ir 7 val. ryto.

Anksčiau jo advokatas yra sakęs, kad J.Kervielis yra susitaręs dėl darbo vienoje IT konsultacinėje firmoje ir tikisi pradėti „visiškai normalų gyvenimą.“

Potencialus Latvijos valstybinio banko „Citadele“ pirkėjas pateikė įpareigojantį pasiūlymą įsigyti banką, pranešė Latvijos privatizavimo agentūros atstovas.

„Baigiantis investuotojo paieškos procesui, vyriausybė sutiko tęsti derybas su vienu potencialiu investuotoju, kuris geriausiai atitinka kriterijus ir tikslą surasti patikimą investuotoją, galintį užtikrinti tolesnį sėkmingą banko augimą“, - BNS sakė Guntis Karklinis.

Rugsėjo 5-oji buvo paskutinė diena pateikti įpareigojantį pasiūlymą. Anot G.Karklinio, bankas „Societe Generale“, kuris padės Latvijos vyriausybei peržiūrėti pasiūlymą, ataskaitą paskelbs po kelių savaičių.

Neoficialiais duomenimis, Latvijos vyriausybė pasiūlė JAV fondui „Ripplewood Holdings“ įsigyti „Citadele“ už 113 mln. eurų.

Latvija pagal 2008 metų susitarimą dėl tarptautinės finansinės pagalbos yra įsipareigojusi Europos Komisijai iki 2014 metų pabaigos privatizuoti „Citadele“ banką, kuris perėmė tuomet žlugusio ir valstybės išgelbėto „Parex“ banko likvidžius aktyvus.

75 proc. minus vieną „Citadele banka“ akciją valdo valstybė, 25 proc. plius vieną – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Praėjus šešeriems metams po savo pirmojo arešto Jerome'as Kervielis (Žeromas Kervjelis), dėl kurio finansinių machinacijų kone žlugo bankas „Societe Generale“, pirmadienį pradėjo jam skirtą trejų metų kalėjimo bausmę.

Po savaitgalio dramos, kai 37 metų J.Kervielis grasino likti Italijoje, bandydamas išprovokuoti prezidentą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą) įsikišti į jo bylą, jis vidurnaktį pagaliau pasidavė prancūzų policijai, kirtęs sieną ties Žydrojo Kranto miestu Mantonu.

Praleidęs naktį Mantono policijos nuovadoje, pirmadienį ryte jis buvo pervežtas į kalėjimą netoliese esančioje Nicoje.

Šis buvęs makleris 2008 metais itin rizikingais sandėriais, kurie nulėmė 4,9 mlrd. eurų nuostolius, prie bankroto ribos privedė vieną didžiausių Europos bankų.

2010 metais J.Kervielis buvo nuteistas už piktnaudžiavimą pasitikėjimu, klastojimą ir netikrų duomenų suvedimą ryšium su nesankcionuotais sandėriais.

Jo nuosprendis ir trejų metų kalėjimo bausmė kovo mėnesį buvo palikti galioti, bet apeliacinis teismas panaikino nurodymą jam sumokėti kompensaciją, prilygstančią banko patirtiems nuostoliams.

Nicos prokuroras Ericas Bedos (Erikas Bedo) AFP sakė, kad J.Kervielis „laikomas kalėjime Nicoje iki atskiro pranešimo“.

J.Kervielis Prancūzijoje sukėlė daug triukšmo, jį parėmė garsios kairiojo sparno ir Katalikų Bažnyčios figūros, kurios mano, kad jis neteisingai buvo paverstas atpirkimo ožiu dėl visos bankininkystės sistemos bėdų.

Neseniai J.Kervielis ėmė vaizduoti save paprastu žmogumi, įtrauktu į godumo orgiją, o dabar pripažinusiu, kad klydo.

„Visiems įgriso ši sistema, – savaitgalį sakė jis. – Esu čia tam, kad pasmerkčiau sistemą ir ... daug žmonių nori prie manęs šiuo klausimu prisidėti“.

J.Kervieliui buvo nurodyta iki sekmadienio prisistatyti į kurią nors Prancūzijos policijos nuovadą ir pradėti savo laisvės atėmimo bausmę.

Galiausiai jis pakluso šiam įsakymui, nors savaitgalį sakė, kad liks Italijoje, kol gaus prezidento F.Hollande'o atsakymą į jo prašymą įsikišti.

Europos Komisija nubaudė šešis bankus, kurie sudarė kartelį, kad galėtų manipuliuoti EURIBOR ir Japonijos jenos TIBOR palūkanų normomis.

Jiems skirtos beveik dviejų milijardų eurų baudos. Didžiausia, daugiau nei 700 milijonų eurų, bauda skirta Vokietijos „Deutsche“ bankui, kuris manipuliavo abejomis palūkanų normomis. Tarp nubaustųjų daug kitų žinomų Europos bankų – Prancūzijos „Societe Generale“, Škotijos „RBS“ bankas ir kiti.

Pasak Europos Komisijos nario Joaquino Almunia, stebina tai, jog bankai, kurie turėtų konkuruoti, bendrininkavo.

Prancūzija ketvirtadienį paskelbė, kad įtariamasis, kuris buvo suimtas dėl šią savaitę vykusių šaudynių Paryžiuje, anksčiau buvo nuteistas dėl savo vaidmens vienoje žmogžudystėje ir paliko nerišlių laiškų, kuriuose smerkiami sąmokslai ir esą žiniasklaidos vykdomas manipuliavimas.

48 metų Abdelhakimas Dekharas (Abdelhakimas Decharas) trečiadienį buvo suimtas per didelio masto gaudynes, kurios, buvo surengtos po šaudynių kairiosios pakraipos dienraščio „Liberation“ redakcijoje, per kurias buvo sunkiai sužeistas vienas fotografo asistentas, taip pat po atskiro incidento, per kurį buvo šaudoma prie banko „Societe Generale“ būstinės.

A.Dekharas buvo rastas apdujęs viename automobilyje požeminėje stovėjimo aikštelėje Paryžiaus šiaurės vakariniame priemiestyje Bua Kolombe, kai veikiausiai mėgino nusižudyti.

Jis buvo išvežtas į vieną policijos areštinę Paryžiuje, kur pareigūnam buvo leista jį laikyti dar parą, kol bus atliekami tolesni tyrimai dėl pasikėsinimo nužudyti ir pagrobimo.

A.Dekharo advokatas sakė naujienų agentūrai AFP, kad jo klientas šiuo metu neatsakinės į jokius klausimus.

„Negalėdamas susipažinti su savo byla, mano klientas kol kas naudojasi teise tylėti“, – nurodė teisininkas Remi Lorrainas (Remi Lorenas).

32 metų vyras, kurio namuose gyveno A.Dekharas, padėjo tyrėjams surasti bėglį ir tvirtino, kad įtariamasis jam sakė padaręs „kvailą klaidą“ tą pačią dieną, kai įvyko šaudynės „Liberation“ biure, vienas tyrimui artimas šaltinis sakė AFP.

Abu vyrai susipažino prieš 13 metų Londone, kur A.Dekharas gyveno kelerius metus ir dirbo viename restorane, Paryžiaus prokuroras Fredericas Molins (Frederikas Molenas) sakė per spaudos konferenciją.

Didžiosios Britanijos laikraščiai penktadienį pranešė, kad A.Dekharas šioje šalyje gyveno iš viso 13 metų ir susituokė joje po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo, atlikęs bausmę už savo ryšį su keliomis žmogžudystėmis, įvykdytomis Prancūzijoje praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.

Jis iš pradžių gyveno Londono rytiniame Ilfordo rajone, nurodė dienraštis „The Times“, neįvardydamas savo šaltinių.

2000 metų vasarį A.Dekharas vedė vieną turkę studentę Londono šiaurės rytiniame Redbridžo rajone, pranešė „The Times“ ir dienraštis „London Evening Standard“.

A.Dekharo sesuo Farida Dekhar-Powell (Farida Dechar-Pauel) gyvena pietryčių Anglijos Esekso grafystės miestelyje Šenfilde ir dirba prancūzų kalbos mokytoja, rašo „Evening Standard“.

„Lioviausi su juo kalbėtis prieš 20 metų. Jis nėra mano gyvenimo dalis ir taip bus toliau“, – moteris sakė laikraščiui.

A.Dekharas atvyko į Prancūziją šių metų liepą, ketindamas pabūti ten mėnesį, tačiau į Londoną nebegrįžo.

Tyrėjai rado jo laiškų be nurodytos datos, kurių tekstai yra nerišlūs ir kuriuose A.Dekharas mėgina paaiškinti savo veiksmus.

Juose smerkiama kapitalizmas ir kalbama apie „sąmokslą, kuriuo siekiama grąžinti fašizmą į žiniasklaidą, bankus ir priemiesčių policiją“, aiškino F.Molins.

A.Dekharas taip pat kaltina žurnalistus, kad jie „gauna pinigus už tai, kad maitintų melu piliečius“, ir piktinasi priemiesčių gyventojų „nužmogėjimu“.

Pasak F.Molinso, tuos laiškus verta „parodyti psichiatrui“.

Viename laiške minima Libija, Sirija ir padėtis arabų pasaulyje, pranešė naujienų televizija BFMTV.

Šaudynės prasidėjo pirmadienio rytą, kai 12 kalibro lygiavamzdžiu šautuvu ginkluotas užpuolikas įžengė į „Liberation“ redakciją ir pašovė 23 metų fotografo padėjėją, tuomet dar kartą šovė į lubas ir paspruko.

Vėliau jis nuvyko į verslo rajoną Defansą vakariniame Paryžiaus pakraštyje, kur kelis kartus iššovė prie „Societe Generale“ pagrindinės būstinės, tačiau nieko nesužeidė.

Galiausiai užpuolikas užgrobė vieną automobilį ir grasindamas ginklu privertė jo vairuotoją nuvežti į Prancūzijos sostinės centrinį rajoną, kuriame dingo iš akiračio.

Prancūzijos prokurorai paneigė laikraščio „Le Parisien“ antradienio numeryje paskelbtą pranešimą, kad policija suėmė vyriškį, kuris šaudė kairiosios pakraipos laikraščio redakcijoje bei stambaus banko padalinyje Paryžiuje.

Pirmadienį redakcijoje ginkluotas įsibrovėlis sunkiai sužeidė laikraščio „Liberation“ fotografo padėjėją, o vėliau pasiekęs banko „Societe Generale“ būstinę, esančią maždaug už 10 km į vakarus nuo miesto centro esančiame verslo centre „La Defense“, jos vestibiulyje paleido mažiausiai tris šūvius.