„Pradinis būdas pažeidimo šalinimo būtų upės vagos atstatymas, kartu sutvarkant visus projektinius dokumentus. Jeigu tai nebus įvykdyta per 24 mėnesius, tada sekantis šešių mėnesių etapas yra nugriovimui arba statinių perstatymui, kad būtų užtikrintas 5 metrų apsaugos juostos egzistavimas“, – žurnalistams sakė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bartninkas.

Jeigu šie reikalavimai nebus įgyvendinti, tuomet galės būti atliekami priverstinio griovimo darbai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Pasak teisėjo, projektinėje dokumentacijoje nebuvo užfiksuota, ar būtino atstumo iki upės nebuvo laikomasi jau projektuojant, ar statiniai buvo projektuojami ne apsaugos zonoje, bet vėliau buvo pakeista pačios upės vaga.

„Pirmas tikslas yra įteisinti statinius, nes Aukščiausiojo Teismo nutartimi leidimai, projektinė dokumentacija yra panaikinti, tai statinių projektinę dokumentaciją susitvarkyti ir kartu parengti projektą, gauti pritarimus visų institucijų ir atstatyti upės vagą. Jeigu tai nepavyks, tada taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl griovimo“, – komentavo M. Bartninkas.

Taikos derybos tarp viešąjį interesą byloje gynusios prokuratūros bei R. Malinausko, Druskininkų savivaldybės ir kitų institucijų, byloje pripažintų atsakovėmis, užtruko apie metus.

Kauno apygardos teismas bylą dėl R. Malinausko sodybos namo dalies nugriovimo iš naujo nagrinėjo po to, kai ją apeliacinės instancijos teismui grąžino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jeigu tai nepavyks, tada taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl griovimo.

Kauno apygardos teismas buvo pripažinęs negaliojančiais atitinkamus Druskininkų savivaldybės administracijos išduotus dokumentus ir įpareigojo R. Malinauską nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, esančius Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje, ir sutvarkyti statybvietę.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti nutarties dalį, kuria R. Malinauskas įpareigotas nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, stoginę, lauko židinį, sutvarkyti statybvietę, taip pat dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Nutarties dalį dėl esančios tvoros dalies nugriovimo teismas paliko nepakeistą.

R. Malinausko iš mamos paveldėtas namas stovi prie Ratnyčios upės Latežerio kaime, Druskininkų savivaldybėje.

Kaip BNS pirmadienį informavo Kauno apygardos teismo atstovė Milda Bučnytė, R. Malinauskas teismą informavo sutinkantis padaryti tam tikras nuolaidas ir pateikė ieškovui – prokuratūrai – pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo.

Davus laiko bylos šalims susitarti ir bylą baigti taikiu būdu, pirmadienį teisme nagrinėtoje byloje paskelbta pertrauka iki spalio 29 dienos.

Kauno apygardos teismas bylą dėl R. Malinausko sodybos namo dalies nugriovimo nagrinėja iš naujo po to, kai ją apeliacinės instancijos teismui pernai grąžino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kauno apygardos teismas buvo pripažinęs negaliojančiais atitinkamus Druskininkų savivaldybės administracijos išduotus dokumentus ir įpareigojo R. Malinauską nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, esančius Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje, ir sutvarkyti statybvietę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti nutarties dalį, kuria R. Malinauskas įpareigotas nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, stoginę, lauko židinį, sutvarkyti statybvietę, taip pat dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ši bylos dalis iš naujo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

Nutarties dalį dėl esančios tvoros dalies nugriovimo paliko nepakeistą.

R. Malinausko iš mamos paveldėtas namas stovi prie Ratnyčios upės Latežerio kaime, Druskininkų savivaldybėje.