Visos ciklo parodos parengtos drauge su buvusių Kauno fabrikų bendruomenėmis ir menininkais, kurie sukurdavo kūrinius – įžvalgas parodų temoms: atminties, alternatyvios istorijos, išlikimo, tikėjimo ir darbo.
Anot vienos iš ciklo organizatorių Auksės Petrulienės, patyrinėti kintančias darbo ir gamybos sąvokas buvo labai įdomu su L. Garbštiene dėl jos performatyvių kūrinių – „Verpėjų orkestras“ (2018) ir „Ašmenys pamažu sinchronizuojasi“ (2019). „Sopulingoji ir Banga“ – instaliacija, kurioje yra minėtų L. Garbštienės kūrinių atšvaitų bei liekanų, tačiau joje autorė flirtuoja su „Didžiosios pramonės“ „Banga“. Perkurtoje šios parodos erdvėje menininkė išdėlioja savo pasakojimą, kupiną neįtikėtinų sutapimų ir ženklų.
„Čiurlionio muziejaus liaudies meno kolekcijoje ieškojau peilių, bet radau Mariją Sopulingąją. Jos kardai tapo septyniais dalgiais, išravėtais man kasinėjant aplink trobelę savo sodyboje. Daugybę metų negyventoje vietoje pušys drauge su slyvomis buvo užsiėmusios šilčiausias vietas miško proskynoje, suaugusios į brūzgyną lindo po namu. Taip pamažu būtų suėjusios į namą, ir augalija be gailesčio būtų nepalikusi jokio žmogaus darbo ir gyvenimo pėdsakų, – sako L. Garbštienė, kurios paroda Paveikslų galerijoje yra programos „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis.
Čiurlionio muziejaus liaudies meno kolekcijoje ieškojau peilių, bet radau Mariją Sopulingąją.
L. Garbštienė (g. 1973 m.) – tarpdisciplininio meno kūrėja. 2000-aisiais Vilniaus dailės akademijoje baigė tekstilės magistro studijas. 2017 metais L. Garbštienė Dzūkijoje įkūrė meno iniciatyvą „Verpėjos“, skirtą tyrinėti ir permąstyti tradicinės kaimiškos gyvensenos ir gamtos saugojimo temas, įgalinti diskursą apie procesus ir pokyčius tiek vietiniu, tiek globaliu mastu. Nuo 2019-ųjų „Verpėjos“ kuruoja Marcinkonių stoties galeriją, nuo 2020-ųjų – tarptautinės meno rezidencijos programą.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovės Vidos Labanauskienės teigimu, nemažai L. Garbštienės kūrinių šiandien priklauso įvairioms kolekcijoms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kaune eksponuojamos instaliacijos autorės kūryboje pastebima humoro nestokojanti institucinė kritika, ekologinių temų plėtotė bei kritiškas požiūris į vartotojiškumą. Jos kūriniai buvo pristatyti Šiuolaikinio meno centre, Nacionalinėje dailės galerijoje ir galerijoje „Vartai“ Vilniuje, „Rauma Biennale Balticum“ Suomijoje (2004 m.), Prahos bienalėje (2007 m.), Liverpulio bienalėje (2010 m.), Seulo fotografijos muziejuje (2021 m.). L. Garbštienės filmas apie nežinomą menininkę (2009 m.) pelnė specialų tarptautinės žiuri paminėjimą ir kritikų prizą (FIPRESCI prizą) tarptautiniame Oberhauzeno trumpo metražo filmų festivalyje.
