„Padarysime viską, kad 30 metų apleistas pastatų kompleksas ypatingoje Vilniaus vietoje kaip įmanoma greičiau taptų vilniečių ir miesto svečių mėgstama ir dažnai lankoma vieta“, – kalbėjo Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.

Muziejui labai reikia naujų patalpų: kol kas jis neturi erdvių nuolatinei miesto pažinimo ekspozicijai, edukacijoms, rinkinių saugojimui ir laikinai veikia Vokiečių gatvės gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Renginiai dabar organizuojami tik nedidelėje ekspozicijos erdvėje ir tai gerokai riboja dalyvių skaičių bei renginių formatą.

Nepaisant to, Vilniaus muziejus labai populiarus. Per beveik dvejus veiklos metus parodas jau aplankė beveik 25 tūkst. žmonių. Muziejus nuo pat atidarymo bendradarbiauja su daugiau kaip 60 kitų Lietuvos ir užsienio institucijų bei privačių kolekcininkų ir pristato jų rinkiniuose esančius eksponatus muziejaus parodose.

Rudenį buvo paskelbtas architektūrinis konkursas istorinių Kirdiejų rūmų komplekso pertvarkymui. Sulaukta penkių pasiūlymų. Jau kitą savaitę ekspertų komisija įvertins juos ir išrinks nugalėtoją.

Muziejus užims 1244 kv. m. Pirmajame pagrindinių rūmų aukšte galėtų įsikurti lankytojų centras, edukacijų erdvė, skaitykla, suvenyrų parduotuvė ir knygynas. Antrajame aukšte galėtų veikti nuolatinė Vilniaus pažinimo ekspozicija. Trečiajame (palėpėje) – laikinosios parodos. Buvusioje rūmų oficinoje (anksčiau buvusios dirbtuvės, pagalbinės patalpos), paskelbus viešąjį nuomos konkursą, galima įrengti kavinę. Buvusioje vežiminėje galėtų atsirasti konferencijų erdvė, muziejaus administracija ir eksponatų saugykla. Kirdiejų rūmų kieme būtų galima eksponuoti didesnio formato, lauko sąlygoms tinkančius, su Vilniaus istorija susijusius objektus, o šiltuoju metų laiku vyktų renginiai, svečių lauktų lauko kavinė.

Galutinį sprendimą miesto Tarybos nariai planuoja priimti kovo 29 dieną. Vilniaus miesto muziejus Kirdiejų rūmuose galėtų pradėti veikti 2026 metais.

Keičiasi stovėjimo tvarka prie valstybinių institucijų. Nustatyti kriterijai, pagal kuriuos išskiriamas rezervuotų vietų skaičius. Dalis kelio ženklų „Rezervuota“ bus pakeisti į trumpalaikiam stovėjimui skirtų vietų ženklus. Bendrojo naudojimo vietomis 2 valandas nemokamai galės naudotis gyventojai ar svečiai, atvykstantys į institucijas, kurių nemažai veikia būtent centrinėje miesto dalyje.

Įvedamas stovėjimo vietų ribojimas prie užsienio ambasadų: nuo šiol vietos bus skiriamos pariteto principu, bet ne daugiau kaip penkios.

Atsižvelgus į gyventojų prašymus, koreguojamos vietinės rinkliavos esamų zonų ribos ten, kur susijungia aukštesnio ir žemesnio įkainio rinkliavos zonos, taip suteikiant daugiau laisvų vietų gyventojams.

Į geltonąją rinkliavos zoną bus įtrauktos šios vietos: Rasų kolonijos teritorija, Šnipiškių teritorija. O į žaliąją rinkliavos zoną įtraukiamos atskiros gatvės: Antakalnio, Žirmūnų, Minties, S. Žukausko, J. Kubiliaus, Žygio, Lakūnų, Pelesos.

Taip pat bus koreguojamos kelios rinkliavos zonos:

iš žaliosios į geltonąją rinkliavos zoną keičiamos šios vietos: A. Vivulskio g., (teritorijoje, apribotoje Savanorių pr., Kedrų, T. Ševčenkos g.), Vingio parko teritorija, Rinktinės g., Šeimyniškių ir Sporto g.;

iš žaliosios į raudonąją rinkliavos zoną: prie V. Kudirkos g., Malonioji g., Pušų g.;

iš geltonosios į raudonąją rinkliavos zoną: Krokuvos g. (tarp Kalvarijų g. ir Rinktinės g., prie Registrų centro);

iš geltonosios į mėlynąją rinkliavos zoną: Subačiaus, A. Strazdelio g., Šv. Dvasios.

Į centrinę miesto dalį skatiname atvykti darniomis transporto priemonėmis – viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar tiesiog pėsčiomis.

Šie pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Gyventojams, turintiems galiojančius gyventojų leidimus, leidimai galios iki jų galiojimo pabaigos, atskirai kreiptis dėl leidimo galiojimo nereikės.

Motociklų savininkai Vilniuje nuo šiol galės įsigyti metinį motociklo stovėjimo leidimą.

„Į centrinę miesto dalį, kuri patenka į mėlynąją rinkliavos zoną, skatiname atvykti darniomis transporto priemonėmis – viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar tiesiog pėsčiomis, o kitose rinkliavos zonose siūlytume įsigyti metinį motociklo stovėjimo leidimą“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintaras Macijauskas.

Tikimasi, kad tai paskatins naudotis ir motociklais, mažės spūstys. Šis metinis leidimas galios tik raudonojoje, geltonojoje ir žaliojoje rinkliavos zonose, jo kaina – 30 eurų. Išlieka trumpalaikio galiojimo rinkliavos galimybės (taikomas toks pats tarifas, koks ir automobiliams).

Sostinės taryba klausimą ketino priimti trečiadienį, tačiau nukėlė iki kito posėdžio, nes išsiskyrė valdančiųjų nuomonės dėl to, nuo kada tvarka įsigaliotų ir kam tiksliai ji būtų taikoma.

Projekte buvo numatyta, kad kompensaciją galėtų gauti nuo 2 iki 6 metų vaikai, kurie vietos darželyje savivaldybės eilėje laukia mažiausiai metus ir nelanko privačios įstaigos. Projekto galutiniame variante siūlyta, kad tokia tvarka įsigaliotų nuo 2017-ųjų rugsėjo - anksčiau buvo svarstoma, jog tai galėtų įsigalioti jau nuo sausio. Be to, net keli pataisas svarstę komitetai ragino atsisakyti nuostatos, jog vaiką prižiūrint močiutėms ir kitiems giminaičiams, jie turėtų išsiimti tokią veiklą leidžiančius verslo liudijimus.

Opozicija bei socialdemokratai ragino atsisakyti nuostatos, jog norintieji gauti kompensaciją turėtų bent metus laukti eilėje. Anot socialdemokratų frakcijos seniūno Mariaus Skarupsko, priėmus tokią tvarką būtų dalis vilniečių vistiek būtų diskriminuojami, nes norėdami skirti pinigus auklei turėtų laukti metus ir samdyti auklę be kompensacijos, tuo metu gavę valstybinį darželį vaiką į jį leistų iškart ir taip turėtų pranašumą.

Projekto rengėjai argumentuoja, kad vienų metų laukimo eilėje terminas nustatytas, nes „yra tikimybė, jog vaikas gaus darželį per jau pirmus metus nuo prašymo pateikimo datos“. Be to, savivaldybėje taip pat suteikta teisė registruoti vaiką tik jam gimus, o savivaldybės darželiuose nėra grupių, kuriose vaikai ugdomi nuo gimimo iki 1 metų.

Už švietimą atsakingo vicemero konservatoriaus Valdo Benkunsko skaičiavimais, jei būtų pritarta, jog vaikai turėtų laukti darželio bent metus, kompensacijoms iš biudžeto reikėtų papildomai skirti 780 tūkst. eurų, jei tokios nuostatos būtų atsisakyta, tai pareikalautų bent dvigubai daugiau lėšų.

„Žinant, kad eilėje yra 3,8 tūkst. vaikų, tai visi yra potencialūs paramos gavėjai“, - dėstė V.Benkunskas, paklaustas, kiek vaikų tuomet gautų paramą.

Projekte taip pat numatyta įdiegti saugiklius, kad nebūtų registruojamasi tik į itin populiarius darželius, kuriuose yra didžiulės eilės ir tikimybė patekti net ir po kelių metų yra minimali. Meras Remigijus Šimašius prieš posėdį žurnalistams pažymėjo, jog į norimą darželį sostinėje nepatekusio vaiko tėvams bus siūlomas ir kitas, jo gyvenamojoje ar greta esančioje seniūnijoje įkurtas darželis.

„Jei žmogus atsisako šito darželio, jis tuo pačiu atsisako ir 100 eurų kompensacijos. Jei nėra tokio darželio pasiūlyta, žmogus gauna ir 100 eurų“, - aiškino R.Šimašius.

Iki kito posėdžio atidėtos ir pataisos, kurios aktualios lankantiems privačius darželius vaikams ir jau dabar gaunantiems 100 eurų paramą. Sprendime numatyta sutrumpinti paramos skyrimą nuo 12 iki 11 mėnesių per metus.

V.Benkunskas sako, kad paramos skyrimas būtų trumpinamas pagal analogiją su savivaldybės darželiais, o sutaupyti pinigai būtų skiriami kompensacijoms visiems į savivaldybės įstaigas nepatenkantiems darželinukams.

Šiuo metu Vilniuje 100 eurų mėnesinio mokesčio kompensacijos mokamos tik privačius darželius lankantiems vaikams. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šią tvarką yra pripažinusi diskriminacine.

„Tikrai nemanau, kad jos buvo pagrįstos ir logiškos“, - žurnalistams prieš posėdį tvirtino meras.

Pasak jo, nauji pasiūlymai teikiami „norint užtikrinti visiems vilniečiams jų interesų atstovavimą“.