Iš šalies, kuri kažkada buvo geopolitinis tiltas tarp Maskvos ir Vakarų, dabar kyla didelė ir pavojinga nesantaika.
Trečiadienio renginiai vyksta aidint abipusiams kaltinimams, po praėjusią savaitę prezidento Petro Porošenkos pareikštų perspėjimų, kad šalis gali susidurti su „visapusiška“ Rusijos invazija.
Per vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų kovas Rytų Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 9,5 tūkst. žmonių, o maždaug 2 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Pietuose Ukraina prarado strateginę reikšmę turintį Juodosios jūros pusiasalį Krymą, kurį Rusija aneksavo įsakius prezidentui Vladimirui Putinui.
Šie įtampos taškai yra palikimas 2014 metų liaudies sukilimo, per kurį buvo nušalintas Maskvos remtas Ukrainos lyderis, o V. Putinas įsiuto netekęs šalies, kurią norėjo matyti Kremliaus vadovaujamame bloke.
Rusijos atsakomosios priemonės paskatino Ukrainą priimti dekomunizavimo įstatymą, kuriuo buvo uždrausti sovietiniai simboliai ir pasmerkti „totalitariniai režimai“. Tuo įstatymu buvo siekiama pagerinti Ukrainos provakarietišką įvaizdį ir simboliškai smogti Maskvai.
Ukrainos nacionalinio atminimo instituto vadovas Volodymyras Viatrovyčius sakė, kad šį trečiadienį švenčiama Nepriklausomybės diena bus paminėtas daugumos žmonių troškimas „atsikratyti totalitarinės praeities.“
Piktinamasi Rusija
Apklausos rodo, kad bendras pasipiktinimas Rusija auga.
Kijeve įsikūręs institutas „Demokratinių iniciatyvų fondas“ paskelbė duomenis, rodančius, jog 61 proc. ukrainiečių galvoja, kad „šaliai reikia sveiko nacionalizmo“. Tuo tarpu 1991 metais, kai iširo Sovietų Sąjunga, taip galvojančių ukrainiečių buvo 48 procentai.
Tik 11 proc. vis dar galvoja, kad negali išgyventi be Rusijos. Šis skaičius yra smarkiai sumažėjęs nuo 40 proc., užregistruotų 2011 metais, kai valdžioje buvo Maskvos remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Tačiau permainas daug sunkiau priimti žmonėms rytiniuose Ukrainos regionuose, kur simpatijos Maskvai yra didesnės ir labai senos, palyginti su proeuropietiška ir labiau nacionalistiška Vakarų Ukraina.
Daugelį šalies rytuose trikdo tai, kad miestai ir gatvės neteko savo rusiškų pavadinimų ir paminklų kažkada garbintiems sovietų lyderiams.
Bachmuto miestas, esantis rytiniame Donecko regione arti fronto linijos, daugiau kaip 90 metų buvo vadinamas Artemivskas. Jis buvo pavadintas pagal komunistų revoliucionierių, kuris turėjo pravardę „Artiomas“ ir kurio statula stovėjo jo centrinėje aikštėje iki 2015 metų liepos, kai buvo nuversta. Miesto pavadinimas buvo pakeistas šiais metais.
„Žmonės labai nepatenkinti“, – AFP sakė Bachmuto miesto tarybos narys Arturas Radkovskis.
„Jei tik paminklų nuvertimas kaip nors pagerintų gyvenimą. Bet jie (vyriausybė) tik sudarkė miestą“, – sakė jis.
24 metų teisininkė, kuri sutiko skelbti tik savo vardą „Marija“, sakė, jog Kijevui „reikėjo paaiškinti, kas buvo tie žmonės, kurių garbei buvo pavadintos gatvės, ir ką jie padarė ne taip.“
„Žmonės rytuose galvoja, kad jų pasaulis griūva, o paminklų nuvertimas didina šį baimės ir nestabilumo jausmą“, – sakė kultūros ekspertė Olesia Ostrovska, vadovaujanti „Meno arsenalui“ - Kijeve įsikūrusiam nacionaliniam moderniojo meno muziejui.
„Ši vizualinių nuorodų netektis gali sukelti daug papildomo streso, daug daugiau skausmo“, – pridūrė ji.
Perėjimas prie ukrainiečių kalbos
Populiarus šalies pramogų verslo atstovas Antinas Mucharskis yra vienas iš tų, kurie vadina save patriotais ir kurie kažkada kalbėjo rusiškai, bet perėjo prie ukrainiečių kalbos, kad atsiribotų nuo sovietinės praeities.
Jis kritikuoja sovietinį mentalitetą reiškiantį kolokvializmą „sovokas“ – kaip įsišaknijusį refleksą, kurio reikia nusikratyti.
„Pakeisti „sovoką“ tai kaip išrauti dantį, – sakė jis. – Yra žingsnių, kurių šalis turi imtis, kad išgyventų – tiesiog kad išgyventų.“
Tačiau O. Ostrovska palaiko laipsniškesnį kurso keitimą, kuriuo būtų įtraukta daugiau žmonių.
„Tai vienintelis būdas, kuriuo galėsime išgyventi permainas ir jas priimti. Spartus procesas gali turėti atvirkštinį poveikį“, – perspėjo ji.
Nepraleido progos įgelti
Tūkstančiai karių atidavė pagarbą prezidentui Petro Porošenkai toje pačioje aikštėje, kurioje 2014 metais per proeuropietiškų jėgų sukilimą buvo nuverstas Maskvos palaikomas lyderis. Dėl šio revoliucijos įtūžusi Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių.
P. Porošenka trečiadienį nepraleido progos priminti Rusijos prezidento Vladimiro Putino minties, kad Sovietų Sąjungos žlugimas 1991-aisiais buvo „didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa“.
„Mes buvome tie, kurie sukūrė tai, ką Putinas vėliau pavadino didžiausia geopolitine katastrofa“, – P. Porošenka pareiškė kreipdamasis į tautą, kai drėgnas vėjas aikštėje plaikstė šimtus Ukrainos geltonai žydrų vėliavų.
„Žvelgdami atgal į daugiau negu dvejus karo metus, galima užtikrintai sakyti, kad mūsų priešui nepavyko pasiekti nei vieno tikslo – jis nesugebėjo parklupdyti Ukrainos“, – pridūrė prezidentas.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) savo pranešime rašo: „Nepaisydami Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje ir jos įvykdytos neteisėtos Krymo okupacijos, jūs nuosekliai dirbote, kad sukurtumėte stipresnes ir veiksmingesnes politines, ekonomikos ir kultūros institucijas.“
„Šios pastangos reikalavo atkaklumo ir pasiaukojimo – dėl to jus giriu“, – pridūrė diplomatijos vadovas.
Vis dėlto padėtį Ukrainoje tebetemdo korupcija, dėl kurios stringa Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skirtų pagalbos lėšų pervedimas.
Be to, šalyje išlieka aštri vidinė politinė priešprieša, panaši į nulėmusią provakarietiškos vyriausybės griūtį po 2004-2005 metų Oranžinės revoliucijos.
Sovietų Sąjunga subyrėjo po 1991 metų rugpjūtį surengto nesėkmingo griežtosios linijos komunistų pučo. Perversmininkai tikėjosi sustabdyti Sovietų Sąjungos skilimo procesą, kurio pradžią žymėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 metų kovą.
Žlugus 1991-ųjų rugpjūčio 19 dieną prasidėjusiam pučui, Estija paskelbė nepriklausomybę rugpjūčio 20-ąją, Latvija – rugpjūčio 21-ąją. Kitos respublikos pasekė jų pavyzdžiu – Ukraina atsiskyrė rugpjūčio 24-ąją, o Baltarusija ir Moldova – rugpjūčio 27-ąją.
Maskva atskirai mini Rusijos dieną, žyminčią 1990 metų birželio 12-ąją paskelbtą respublikos suverenumo deklaraciją, vadovaujant velioniui Borisui Jelcinui.
