Laidoje „Dėmesio centre“ dalyvavo Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime narys, Povilas Urbšys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime narys ir Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas

– Pone Urbšy, bus komisija ar ne, kaip jūs manote?

P. Urbšys: Manau, kad komisija bus.

– Jūsų frakcija palaikys tos komisijos sudarymą?

P. Urbšys: Taip, bus ketvirtadienį posėdžio metu svarstomas šitas klausimas ir, ko gero, bus pavesta kitam komitetui svarstyti projektą dėl komisijos sudarymo.

– Kitaip tariant, sakote, kad frakcija apsisprendė, jog Seimas ketvirtadienį nebalsuos dėl komisijos sudarymo, o paves šį klausimą Kaimo reikalų komitetui?

P. Urbšys: Pagal statutą yra taip, kad pagrindinis komitetas buvo numatytas Teisės ir teisėtvarkos. Jis nepritarė komisijai. Pagal statutą turi būti pavesta kitam komitetui.

– Jūs pavedate Kaimo reikalų komitetui, kuris jau nepritarė tai komisijai, bet dabar, pagal frakcijos sprendimą, jau turėtų pritarti. Tai dabar klausimas – koks turėtų būti tos komisijos sudarymo turinys?

A. Stančikas: Iš esmės dėl paties sprendimo, visas Seimas ketvirtadienį priims sprendimą ar sudaroma, ar nesudaroma komisija. Jeigu bus nubalsuota už sudarymą, tuomet bus paskiriamas komitetas. Ar tikrai Kaimo reikalų komitetas bus paskirtas, šiandien negalėčiau pasakyti. Bet jeigu šį klausimą toliau spręsti bus pavesta mūsų komitetui – tai, savaime suprantama, mes šį darbą atliksim.

– Pone Razma, kad visuomenė aiškiai suprastų – komisija tarsi bus sudaryta, bet, panašu, kad ji netirs net dalies tų klausimų, kuriuos siūlė jūsų frakcija ir kiti Seimo nariai, pasirašydami dėl specialios komisijos sudarymo?

J. Razma: Panašu, kad situacija tokia. Gal žmonėms dera priminti pagrindines mūsų iniciatyvos idėjas. Jos yra labai paprastos – mes siūlome tiesiog pasižiūrėti į tą paveikslą, koks yra žemės ūkio sektorius. Būtent pažiūrėti, kiek ekonominė galia koncentruojasi atskirų asmenų, tiek fizinių, tiek juridinių rankose. Nagrinėjant žemės valdymą, nagrinėjant trąšų pardavimą, kreditavimą per vekselius, sėklų pardavimą, augalų apsaugos priemones ir t.t. Tai yra esminis klausimas dėl ateities. Kokį mes norime matyti savo kaimą? Ar valdomą kelių stambių žemvaldžių, kurie koncentruoja visą ekonominę galią, ar norime matyti stiprių vidutinių šeimos ūkių kaimą. Bet kodėl paaštrėjo situacija? „Valstiečių“ atstovai suprato, ir pirmiausiai politinis cerberis A. Širinskienė, kad čia kai kuriose vietose gali nepalankiai sufigūruoti Ramūnas Karbauskis. Štai atsirado visi tie žaidimai.

Kokį mes norime matyti savo kaimą? Ar valdomą kelių stambių žemvaldžių, kurie koncentruoja visą ekonominę galią, ar norime matyti stiprių vidutinių šeimos ūkių kaimą.

– Pone Urbšy, jūs trečiadienį iš ryto pareiškėte, kad negalite eiti į kompromisus su savo sąžinę, taikyti dvigubų standartų ir šios komisijos sudarymas jums yra raudona linija. Jeigu komisija nebus sudaryta sakėte, kad paliksite frakciją ir t.t. Bet jūs užregistravote komisijos sudarymo tikslus, kur yra išbraukti visi klausimai, kurie galėtų būti bent kiek nepalankūs R. Karbauskiui. Tai kur čia raudonos linijos? Čia nėra jokių linijų.

P. Urbšys: Visų pirma yra taip, kad buvo sprendimas iš viso komisijos nesudarinėti.

– Tai gal geriau nesudarinėti negu tokią, kokią jūs siūlote?

P. Urbšys: Pirma nuostata buvo, kad nereikia sudaryti komisijos. Aš manau, kad ją turime sudaryti. Jūs sakote, kad iš viso apeinami tie dalykai – kaip tik ne, aš galiu pacituoti: „Ištirti ir įvertinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ir teisinio reguliavimo sprendimai nesukūrė prielaidų atskirų rinkos dalyvių dominuojančiai padėčiai. Ištirti ir įvertinti įvykusius trąšų ir žemės ūkio auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčius, kartu įvertinant tai skaidrumo aspektu. Nustačius galimus neteisėtos veikos požymius, nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas.“

– Bet tai buvo numatyta ir pirminiame projekte.

P. Urbšys: Bet tai prieštarauja tam, ką jūs sakote, kad aš viską išbraukiau. Ko nori konservatoriai? Jie nori susikoncentruoti tik tai į „Agrokoncerną“, bet kažkodėl neliesti kitų ūkio subjektų. Mano siūlomam variante yra siūloma žiūrėti plačiau ir apimti visus ūkio subjektus.

– Jūs išbraukėte siūlymus dėl skolos vekselių, išbraukėte siūlymą dėl daugiau kaip 500 ha žemės koncentravimo, išbraukėte priemones, kurių įgyvendinimas leistų apsaugoti ūkininkus nuo trąšų ir sėklų sektoriuje dominuojančių tiekėjų...

P. Urbšys: Ar daugiau kaip 500 ha turintys ūkininkai – ne dominuojantys rinkos dalyviai? Ir sėklos, ir trąšos, ir vekseliai svarbu. Bet galų gale, juk niekas nedraudžia papildyti tų klausimų. Mano tikslas buvo toks – priimti tam tikrą kompromisą, kad komisija būtų sudaryta.

– Jūsų tikslas yra priimti kompromisą, ar imituoti komisiją?

P. Urbšys: Sprendimas, kad komisija būtų sudaryta.

– Kol kas tai atrodo kaip apsimestinis tyrimas, o ne tikras tyrimas.

P. Urbšys: Viskas priklauso nuo to, kas tą tyrimą atliks. Jeigu atliks tie, kurie iš tikrųjų nenori tos tąsos, tai galima ir detalius klausimus sugalvoti, bet darbas vis tiek bus imitacinis.

– Pone Stančikai, jūsų komitetas, atrodo, laikosi nuosekliai. Jūs sakote, kad  iš viso nereikia tirti, o ne imituoti tyrimą.

A. Stančikas: Atvirai kalbant, tiek komitetui, tiek jo nariams, tiek asmeniškai man yra daug klausimų, susijusių su žemės ūkiu. Kodėl mes šiandien atsidūrėme tokioje situacijoje? Kodėl vis dėlto šiandien veikiantis įstatymas dėl 500 ha buvo pažeistas? Tų klausimų aš turiu. Reikėtų pradėti nuo 1991 m. įstatymo, kai nekilnojama žemė tapo kilnojama – tai vienas klausimas. Dėl to šiandien nėra pasibaigusi žemės grąžinimo reforma. Kodėl? Pažiūrėkime į Vilniaus kraštą – čia žemės trūksta labiausiai.

– Taip, pone Stančikai, jūs sakote labai įdomius dalykus, bet alternatyvių problemų kėlimas nepanaikina pagrindinių problemų. Jūs kalbate taip pat apie labai svarbias problemas, kurias taip pat reikia spręsti, bet ar tai paneigia ankstesnius klausimus?

A. Stančikas: Dėl to aš ir sakau – jeigu mes kalbame apie šio tyrimo grupės sudarymą, tai klausimų spektras tikrai turi būti platesnis.

– Bet siūloma kelti vienus klausimus, nekeliant kitų klausimų, ar ne taip, pone Razma?

J. Razma: Iš tikrųjų taip. Pasižiūrėkime, kiek yra P. Urbšio ar A. Širinskienės siūlymuose išbraukymų. Tai yra pasityčiojimas iš pirminės iniciatyvos. Aš sutinku, kad yra ir kitų svarbių klausimų. Ponas Stančikas vadovauja Kaimo reikalų komitetui ir jis puikiausiai gali įrašyti papildomus klausimus į tą tyrimą. Jeigu jam reikės specialios tyrimo komisijos statuso – tai gali to paprašyti Seimo. Bet negalima šitaip paneiginėti pirminės iniciatyvos. Arba ji yra gerbiama, ją galima pataisyti, jei kas netikslu, arba ji turi būti atmetama, o ne žaidžiami tokie politiniai žaidimai.

– Pone Urbšy, jūs dabar esate kaltinamas tuo, kad paėmėte 38 Seimo narių iniciatyvą, išbraukėte ją neatpažįstamai, palikote tik tai, kas nekelia iš esmės grėsmės jūsų frakcijos lyderiui, iš anksto anonsuojate, kad protestuojate prieš tai, kad komisija gali būti nesudaryta ir neva prieš A. Širinskienę, bet kita ranka jūs pats darote tai, ką A. Širinskienė. Na, tai yra manipuliavimas, ar ne?

P. Urbšys: Visų pirma, ne aš braukiau. Aš rėmiausi A. Širinskienės projektu. Aš kalbu apie tai, kad ji paneigė pati save. Ji pateikė nutarimo projektą, kur buvo numatyta kurti komisiją, nors jos vadovaujamas komitetas pats atmetė apskritai idėją dėl komisijos sudarymo.

– Pone Urbšy, kas yra vertybė – komisija ar atsakymai?

P. Urbšys: Tam, kad atsirastų atsakymai, reikalinga komisija. Klausimai, kurie susiję su žemės koncentravimu vienose rankose – yra, dėl trąšų yra, dėl ES pinigų yra. Gal ne tokioje apimtyje, bet viskas yra. Prisiminkim, kai Seimas sudarė komisiją dėl verslo įtakos politikams. Ten iš viso buvo abstraktūs dalykai, bet tai netrukdo komitetui gilintis į konkrečias temas. Viskas priklauso nuo to, kad tirs.

– Gerai, kad jūs palietėte tą komisiją dėl verslo poveikio politikai. Ta komisija netiria esminio galimo poveikio politikai per dominuojančios politinės jėgos lyderį ir „Agrokoncerną“. To ryšio ši komisija netiria.

P. Urbšys: Bet tie klausimai, kurie buvo tikrai abstraktūs, tikrai netrukdo gilintis į konkrečias temas. Jeigu matysis, kad to noro nėra, o opozicija turi tik norą kelti dulkes, tai tikrai visas procesas strigs.

J. Razma: Jūs sakote, kad mes keliame politines dulkes – kaip tik ne. Jeigu mes norėtume politiškai užsipulti tik R. Karbauskį, tai ir formuluotume konkrečius klausimus apie jį, bet nėra jo pavardės. Tuo tarpu jau kitoje, jūsų sukurtoje, komisijoje dėl A. Kubiliaus ir I. Šimonytės Vyriausybės yra tiesmukiškas politinis užpuolimas. Tris kartus minima I. Šimonytės pavardė, vieną kartą – A. Kubiliaus. Na, A. Kubilius dabar gal ne toks įdomus, nes nekandidatuoja į prezidentus.

– O jūs jau žinote, kad I. Šimonytė kandidatuoja?

J. Razma: I. Šimonytė po šitų visų nesąmonių iš tikrųjų pradeda norėti kandidatuoti. Sako, jeigu valstybėje yra toks politinis jovalas, gal reikia pasiaukoti ir kandidatuoti. Mums jau baigia atsibosti tos visos nesąmonės, visos manipuliacijos. Aš siūlysiu, kad susidarytų Seimo narių grupė iš tų frakcijų, kurios nori ištirti tuos klausimus, ir mums užteks Seimo nario statuso, kad galėtume pasikviesti visokius pareigūnus ir gauti atsakymus.  Šitos manipuliacijos mums nesutrukdys. Man keista, kad „valstiečių“ baimės akys yra tokios didelės, nors toje komisijoje jie turėtų daugumą.

A. Stančikas: Aš manau, kad į Seimą atėjome ne tyrimais užsiimti. Šiandien mes pamažu pasidarome tyrėjais. Jau kalbama, kad gal tirti ir M. Majauską. T. Langaitis – irgi klausimas, kodėl jis išėjo?

– Sudarykite ir dėl T. Langaičio komisiją.

A. Stančikas: Tada, ko gero, Seimas nebelabai turės ką veikti, tik dirbti sudarytose komisijose.

– Pone Urbšy, paaiškinkite, prašau, kodėl jūs surengėte tokį politinį procesą? Reklamavote save, kad neperžengsite Rubikono ir žūtbūt kovosite dėl komisijos sudarymo, bet pats inicijuojate komisiją, kurioje nelieka pusės turinio, kurį siūlo komisijos iniciatoriai?

P. Urbšys: Logika yra labai paprasta. Buvo suformuluotas kompromisinis siūlymas teikti komisijai.

– Kompromisinis su kuo – jūsų su R. Karbauskiu?

P. Urbšys: Aš kalbu apie tai, kad buvo kitas siūlymas steigti komisiją, apibrėžiant tuos klausimus. Kaip konservatoriai sutarė formuluodami tam tikrus klausimus, taip ir mūsų frakcija sutarė. Man keisčiausia pasirodė, kad pirmadienį, ne komitetų dieną, vienas komitetas priima sprendimą atsisakyti sudaryti komisiją, tada kitas komitetas priima tokį sprendimą. Aš tada supratau, kad iš viso traukiamasi nuo tos nuostatos, kad sudaryti komisiją. Todėl mano ir buvo pasakymas: „Ne, brolyčiai, komisiją mes turime sudaryti“.

– Tai buvo pasiektas kompromisas frakcijoje dėl šių klausimų?