Karantino negandos, gyvo teatro alkis, teatras po atviru dangumi, „Pizduko“ gaivališkas rokenrolas ir rinkimams artėjant vis aktualesniu tampantis manipuliatoriškas „BANG!“ – apie tai kalbamės su pačiu P. Ignatavičiumi.

– Pauliau, kaip visas šis karantino laikotarpis paveikė tavo kūrybą?

– Iš tikrųjų karantinas buvo labai kūrybiškas laikas. Pagaliau buvo galimybė sustoti ir atlikti vidinę reviziją. Kur esu? Kur einu? Galų gale, buvai priverstas rasti būdų, kaip egzistuoti ekstremaliomis sąlygomis. Viskas kėlėsi į online. Tik tos patirties išdava nuvylė: tas šviečiantis stačiakampis ant darbo stalo labai greitai nusibosta. Dar kartą supratau, kad teatras iš tiesų yra unikali, gyva ir itin materiali patirtis. Ekranas to niekada nepakeis.

Užteks tų prastovų, reikia imti jautį už ragų ir tikėti, kad viskas bus gerai. O kaip bus toliau, čia jau kaip Dievas duos.

– Džiaugiesi, jog scenos po truputį atsiveria?

– Žinoma, džiaugiuosi, kad atsiranda galimybės vaidinti. Pirma gyva, reali repeticija praėjo taip gerai, kaip niekad nepraeina repeticijos. Viduje jaučiau didžiulį džiaugsmą, sumišusį su nerimu, bet iš esmės buvau labai laimingas, kad galiu dirbti savo darbą, kurį myliu. Ši vasara bus itin darbinga. Užteks tų prastovų, reikia imti jautį už ragų ir tikėti, kad viskas bus gerai. O kaip bus toliau, čia jau kaip Dievas duos.

– „Pizdukas“ ir „BANG“ – gana skirtingi spektakliai. Kaip juos paveiks kardinaliai pasikeitusi erdvė? Ar „Pizdukas“ gali tapti rokenroliniu open airo tūsu?

– Iš principo „Pizdukas“ atvyks į tą erdvę, kuri jam ir skirta. Koncertinė lauko scena yra tobula dirva suskambėti spektakliui. Jis čia užaugs iki pat Gedimino kalno ir savo jėga sudrebins katedrą. Spektaklio tema įpareigoja kalbėti drąsiai, garsiai ir aštriai. Bus tikrai daug šėlsmo ir pasaulio skausmo. Tai bus dionisiškas gaivalas.

„Bang“ gimė po „Pizduko“. Šis spektaklis – tai sprogimas, kuris mus apgauna, kad tai visai ne sprogimas. Sprogstama be garso, sprogstama „tarsi“. Koncertinė, gatvės scena itin tinka pagrindiniam personažui – būsimam prezidentui Ralfui. Iš tokių scenų daugelyje miestų ir miestelių tuoj realiai prabils visa banda manipuliatorių, mesijų ir išgelbėtojų pakeliui į gerovės Lietuvą. Panašiose scenose šoks rinkimus laimėję bevertybiniai makaronų kabintojai. Šis spektaklis yra manipuliacija, kuri kritiškai žvelgia į mūsų dabartinę tariamai progresyvią demokratiją ir fasadinę moralę, bet spalį ši manipuliacija gali mus ištikti labai realiai ant tokių panašių scenų.

„Pizdukas“ pagal R. W. Fassbinderį (rež. P. Ignatavičius) – birželio 27 d. Marius von Mayenburgas „BANG!“ (rež. P. Ignatavičius) – liepos 8 d. Abu spektakliai vyks Menų spaustuvės kieme (Šiltadaržio g. 6, Vilnius). Pradžia 20 val.

„Naujasis mesijas gimė. Kiekviena jo gyvenimo akimirka verta viso žiniasklaidos dėmesio. Jis naujasis lyderis, prezidentas, koučeris, influenceris. Jis – Ralfas Bang. Jis atėjo čia susprogdinti tolerantiško, super humaniško ir pilietiško vertybių fasado. Jis šiuolaikinės inertiškos, besąlygiškai žiniasklaida ir socialiniais tinklais pasitikinčios visuomenės produktas. Žavus, savimi pasitikintis savimyla, tobulas mažasis Trumpas, trolis, patiksiantis kiekvienam, laukiančiam kietos rankos, – spektaklį anonsuoja patys kūrėjai.

„Pjesė gal net pernelyg aktuali šiandienai. Repetuojant pavargsti nuo to aktualumo ir tikrovės, todėl norisi žaisti kaukėmis, stereotipais, demaskuoti nuolat visur mūsų tykantį melą geriausiu tiesos ginklu – ironija. Čia nėra laimėtojų ar pralaimėjusių – visi meluoja. Net ir Ralfas, M. von Mayenburgo pateiktas kaip Donaldo Trumpo analogija, mąstanti penkiamečio smegenimis. Štai šiandien, ruošdamasis šiam interviu, atsidarau „The Guardian“ ir randu tokią citatą konflikto su Iranu kontekste: „Trumpas plačiau paaiškino praeitą dieną savo išsakytą mintį, jog NATO galėtų atlikti ryškesnį vaidmenį viduriniuosiuose Rytuose, vietoje JAV karinių pajėgų. Ketvirtadienį jis netgi pasiūlė tokių pajėgų pavadinimą: NATOME. D. Trumpas teigė: „Jeigu pridurtume du žodžius „vidurinieji Rytai“ (angl. Middle East) prie žodžio NATO, argi tai neatrodo gražiai? Tai NATO ir aš (angl. Me)“,  – pasakoja režisierius P. Ignatavičius.

Kūrybinės komandos branduolį sudaro menininkai, kūrę pastarąją P. Ignatavičiaus premjerą OKT/Vilniaus miesto teatre „Pizdukas“ pagal Reinerio Wernerio Fassbindero pjesę. Spektaklio kompozitorius – pats P. Ignatavičius. Kostiumus kuria Justina Ignatavičienė ir Greta Milevičiūtė. Šviesų dailininkas – Darius Malinauskas. Vaidmenis kuria aktoriai Pijus Ganusauskas, Tadas Gryn, Indrė Patkauskaitė, Milda Noreikaitė, Martynas Klementjevas ir Aidas Matutis.

„Pamažu tampa nebejuokinga, nes pjesė pradeda pildytis tikrovėje. Galbūt reikės sumokėti Donaldui Ralfo Bang aktoriaus honorarą? Reikės susitarti su P. Ganusausku, vaidinančiu Ralfą, galbūt sutiks. Nors Pijus jį vaidina puikiai, bet Donaldas... Jis tikras asas. Manau, jį būtų galima perkelti iš paruošiamosios į pirmą klasę ir vietoje atominių bombų kodų įduoti meškiuką. Ir kiti gražuoliai galėtų prie jo prisijungti. Manau, visi bent trumpam pailsėtume nuo nuolat besitaškančio vyriško testosterono“, – teigia P. Ignatavičius.

Spektaklis „Bang!“ – tai OKT/Vilniaus miesto teatro, P. Ignatavičiaus „Teatras π“ ir Panevėžio teatro „Menas“ koprodukcija. Spektaklį remia Lietuvos kultūros taryba.

Spektaklio premjera – jau sausio 17, 18 d. ir vasario 3 d., OKT/Vilniaus miesto teatre (Ašmenos g. 8, Vilnius).