Nemigos kūryba

F. Kafkos figūra yra mistiška literatūros pasaulyje. Jo kūriniai pasižymi savitu rašymo stiliumi, o pats rašytojas nepaprastai reikliai vertino savo kūrybą, todėl dauguma jo darbų išspausdinti nepaisant rašytojo noro juos sudeginti. F. Kafkos tekstai skaitytoją panardina į sapnišką, siurrealistinę būseną, kurią ir nagrinėja spektaklio kūrėjai.

Pats rašytojas kentė nemigą, kuri persismelkdavo ir į jo kūrybą: “Spalio 2. Bemiegė naktis. Jau trečia iš eilės. Aš greitai užmiegu, bet po valandos prabundu, lyg būčiau įkišęs galvą į nesamą skylę. Nuo tada visą naktį iki penkių tarsi miegu, tačiau tuo pat metu ryškūs sapnai neleidžia užmigti. Aš formaliai tarsi miegu greta savęs, o pats tuo metu turiu grumtis su sapnais.“ – rašė F. Kafka savo dienoraštyje. Nemigos kuriamas ir į apčiuopiamą tikrovę įsiveržiantis sapnas F. Kafkos kūrybą paverčia sąlygine, pilna netikėtų įvaizdžių, ištęsto laiko pojūčio, pirmalaikių absurdo, egzistencializmo ar net siurrealizmo apraiškų, einančių koja kojon su realizmo mokyklai būdingais nuosekliais aprašymais.

Analizuodami nemigą ir sapnavimą būdraujant, spektaklio kūrėjai klausia, ar tai yra kūrybos metodas, gyvenimo būdas, ligos padarinys, ar pagrindinė F. Kafkos literatūrinio genialumo sąlyga? Pasitelkdami draminę vaidybą, gyvai atliekamą elektroakustinę muziką, video projekcijas, šiuolaikinio objektų teatrą bei garsines manipuliacijas, kūrėjai gilinsis į paranojišką ir kerinčią rašytojo kūrinių atmosferą, jo gyvenimo peripetijas, nemigos simptomus, vaizdines bei garsines haliucinacijas, kartu ieškos niekada nepabaigto ir niekada nesibaigsiančio “kafkiško“ pasaulio ribos.

Anot spektaklio kūrėjų, jų tikslas nėra tiksliai atkurti Kafkos pasaulį ar interpretuoti vieną jo kūrinį: “Mes analizuojame šio pasaulio kūrimo sąlygas, vidinį rašytojo pasaulėvaizdį, bandome užčiuopti tam tikras vidinių būsenų ir lakios vaizduotės priežastis, todėl savo esme tai ne siužetinis, o vizualinis bei muzikinis asociatyviais įvaizdžiais ir užkoduotomis prasmėmis grįstas spektaklis,“ – teigia spektaklio režisierius Ž. Vingelis.

Kūrybinį procesą menininkai pradėjo ne nuo teksto ar siužeto, bet nuo įvaizdžių ir atmosferos kūrimo. Anot režisieriaus, aktoriams tai buvo iššūkis, bet jie susitvarkė puikiai: “Stipri kūrybinė komanda leidžia šį spektaklį suprasti ir kurti, kaip “kafkiško pasaulio” garso ir vaizdo instaliacijų parodą. Ši paroda pristatoma ne judant erdvėje (kaip įprasta muziejuose), o išdėstyta laike, teatro scenoje. Tai neabejotinai savičiausias mano profesinis darbas, kurio eksperimentinis turinys bei netradicinis kūrimo procesas leidžia patikrinti teatrą dar nepažintose jo formose, augti patiems ir kartu auginti ,,Kosmos Theatre” eksperimentinę teatrinę idėją”, – kūrybiniu procesu džiaugiasi Ž. Vingelis.

Žodis virstantis garsu

Spektaklyje muzika atliks labai svarbų vaidmenį. Ant scenos F. Kafkos tekstai prabils per gyvai atliekamos muzikos garsus, tad nestebina, jog vienas pagrindinių spektaklio inciatorių – tai kompozitorius Andrius Šiurys, 2020 m. laimėjęs Lietuvos kompozitorių sąjungos Jaunojo kompozitoriaus prizą. Menininkas šio muzikinio spektaklio idėją plėtoja jau seniai: „Prieš pusantrų metų iškėliau sau klausimą – kokiam menininkui, dailininkui, poetui, kompozitoriui labiausiai pritariu? Nuo kurio menininko kūrybos atsispirdamas norėčiau sukurti audiovizualinį spektaklį? Tuo metu F. Kafką pasirinkau dėl jo tamsos ir absurdo. Žinodamas režisieriaus Ž. Vingelio asmenybę bei jo kūrybos stilių (ypatingai vertinu jo gebėjimą jungti skirtingas meno formas bei siurrealistinę teatrinę kalbą), neabejojau – šį spektaklį turime kurti kartu,” – mintimis dalijasi kompozitorius.

Menininkas teigia, jog spektaklyje „Kafka Insomnia“ leidosi į visišką muzikinę laisvę bei jaudinančius emocinius akibrokštus: “Kūrybinio proceso metu, rodos, kiekvienas garsas jau buvo sukauptas, pripildytas F. Kafkos minčių ir išlietas į salę su tokiu įkarščiu, kad jaudulio šiurpuliai pasimetę nebesuprato, kada užleisti vietą ašaroms ar šypsenai. Veiksmai, objektai ir žodžiai garsiškai įelektrinti. Jie haliucinuoja visi kartu, todėl atskirai egzistuoti nebegali. Vyksmas struktūrizuotas tarsi muzikinio kambario kvėpavimas, trikdomas migrenos ir nervingo kikenimo. Tai neabejotinai reikšmingiausias mano muzikinis darbas teatre,” – teigia A. Šiurys.

Atgyjanti scena

Spektaklio režisierius yra įsitikinęs, jog spektaklis turėtų patikti tiek klasikinio teatro estetiką mėgstantiems, tiek šiuolaikinio, vizualinio, daugiažanrio ar postdraminio, koliažinio teatro mėgėjams. Kūrybiški sceniniai sprendimai patrauks ir pirmenybę vizualiniam turiniui teikiančių paauglių dėmesį: “Spektaklyje naudojamas binarinis garsas (kolonėlės instaliuotos netikėtose salės vietose), žinomų Lietuvos muzikantų gyvai atliekama muzika, lėlių ir objektų teatro stebuklai, scenografijoje instaliuoti mikrofonai, ”live” ir montuotos video medžiagos videoprojekcijų koliažai atvers iš pažiūros realistinės scenografijos sąlygiškumo galimybes, laviruos tarp žanrų, vystys atpažįstamų leitmotyvų sistemą, jaudins ir kels nuostabą,” – mintimis dalijasi Ž. Vingelis.

Scenografiją spektakliui kuria bei jame vaidina, dailininkė Paulina Simutytė. Anot jos, spektaklio scenografija nepastebimai peržengia monumentalumo ir funkcionalumo, realistiškumo ir sapniškumo ribas: “Paklusdama garsui, vaizdui, šviesai bei judesiui, ji įklampina mus į belaikę erdvę ir užstrigdo dar vienoje nemigos naktyje, kai tuo tarpu pati nemiga budina daiktus, kurie paklūsta jai, tapdami plyšiu į paralelinį pasaulį, to pasaulio iškreiptu veidrodžiu ar būdravimo įrankiu. Tu negali to nepastebėti, negali suvaldyti. Kiekvienas prisilietimas iššaukia kambario, kurio visi objektai yra vientisi kafkiškojo pasaulio vaizdiniai, nervingas refleksijas, iš kurių nebegali ištrūkti,” – teigia menininkė.

Svarbų vaidmenį spektaklyje atlieka ir video projekcijos, kurios naudojamos ne tik kaip fonas sceniniam vyksmui, bet ir kaip vienas pagrindinių sudedamųjų elementų. Video projekcijų dailininkas Kornelijus Jaroševičius džiaugiasi, jog jam, kaip video menininkui, tai yra įdomi patirtis ir galimybė:

“Man yra itin įdomus priėjimas prie šio darbo, kadangi kartu su komanda, pasitelkdami scenografiją, F. Kafkos literatūrą, muziką, video, lipdome bendrą paveikslą, o ne išpildome iš anksto numatytą schemą. Daug skirtingų technologijų naudojama kuriant vaizdo projekcijas teatre, tad mano vienas tikslų ne nustebinti inovatyvumu, bet sudėti tai, kas jau atrasta, į vientisą vizualiką, kuri eitų greta kitų komponentų – neužgožtų ir nepasislėptų,” – dalinasi kūrybiniais įspūdžiais menininkas.

Režisierius: Žilvinas Vingelis

Kompozitorius: Andrius Šiurys

Vaidina: Gytis Laskovas, Balys Ivanauskas ir Paulina Simutytė.

Dailininkė: Paulina Simutytė

Video projekcijų dailininkas: Kornelijus Jaroševičius

Šviesų dailininkas: Aistis Lansbergas

Gyvai groja: saksofonininkas Danielius Pancerovas ir gitaristas Justinas Žilys.

Spektaklis yra vizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ bei Kauno miesto kamerinio teatro koprodukcija.

„Kafka Insomnia“ premjera įvyks Kauno miesto kameriniame teatre. Spektaklis pristatomas tarptautinio scenos menų festivalio ConTempo programoje.

Rugpjūčio 20 d. 20:00 val.

Rugpjūčio 21 d. 18:00 val.

Teatro vardas ypač dažnai minimas po karantino metu sukurto ir gyvai internetu transliuoto spektaklio "#Protestas". Vasarą "Kosmos Theatre" kūrybinė laboratorija įsikūrė Kaune ir gausiai ruošia naujas skirtingo formato veiklas, kurias bus galima patirti jau rugpjūtį.

Regėti pasąmone

Tokiame teatre siužetas grįstas asociatyviais vaizdais, o ne naratyvu ir priežastiniais ryšiais.

"Kosmos Theatre" vardu pasivadinusi talentingų jaunosios kartos režisierių, aktorių, dailininkų ir kompozitorių kūrybinė grupė, kuriuos vienija bendras siekis kurti tokį teatrą, kuriame būtų kalbama vaizdų ir garsų kalba. Pasak jų, tikrojo vaizdo teatro principų valstybiniuose teatruose nepavyktų įgyvendinti.

"Įkūrėme teatrą siekdami legalizuoti šį žanrą. Vaizdo teatras mūsų teatruose nesusiformavo kaip atskira mokykla. Lietuvos teatre galima būtų įžvelgti dvi dominuojančias teatro tradicijas – stanislavskišką ir brechtišką. Pirmoji apeliuoja į emocijas, antroji – į mąstymą. O vizualinis teatras – į pasąmonę. Tokiame teatre siužetas grįstas asociatyviais vaizdais, o ne naratyvu ir priežastiniais ryšiais. Vizualumas yra ne tik tai, ką regi, bet jis ištinka kaip visumos poveikis, kaip vaizdo, garso, aktoriaus sąveika bendrame paveiksle", – mintimis dalijosi vienas pagrindinių "Kosmos Theatre" įkūrėjų ir režisierių Žilvinas Vingelis.

Teatro įkūrėjus Ž.Vingelį ir prodiuserį Darių Vizbarą suvedė labai panašios kūrybinės idėjos, vėliau prie jų prisijungė kiti bendražygiai. Taip jau prieš trejus metus buvo pradėtas kurti naujas kūrybinis judėjimas, dirbęs su nepriklausomos kūrybinės jaunųjų menininkų organizacijos "Baltijos kamerinis operos teatras" vardu.

Idėjoms, kūriniais ir kūrybinei komandai šis vardas buvo tolimas, todėl visai neseniai, šių metų kovo 3 d., jai buvo suteiktas naujas, labiau teatro idėjas atspindintis pavadinimas – "Kosmos Theatre". Nors ir bendradarbiauja su mokslininkais, teatras neturi tiesioginių sąsajų su tuo, kas vyksta kosmose. Senosios Graikijos filosofų naudotas terminas "kosmos" koduoja pasaulio, kaip mikrokosmoso ir makrokosmoso visumą, anapus žmogų supančios aplinkos egzistuojančią kitą realybę, kurios slenkstį peržengus tampa nebeaišku, ar lėlininkas valdo lėlę, ar lėlė valdo lėlininką.

"Kosmos Theatre" vadovaujasi savajame manifeste išskirtais penkiais pagrindiniais prioritetais. Pirmiausia – tai nedaiktiškos tikrovės tyrinėjimas. Tos tikrovės, kurios mes nematome akimis, bet visi iš dalies joje gyvename ir susitinkame daiktiškoje realybėje. Tai sapnų, realybės surogatų, virtualiosios realybės ir kitų nerealistiškų realybių tyrimas.

Teatro kūriniams būdinga mokslo ir meno sąjunga turinyje ir formoje. Kūrėjai glaudžiai bendradarbiauja su mokslininkais, tyrinėdami tai, kas aktualaus ir įdomaus vyksta dabartiniame pasaulyje. Taip pat siekia daugiažanriškumo ir teatro raiškos viešose erdvėse.

Tarp sapno ir realybės

Tyrinėsime prasiplečiantį vaizduotės plyšį stagnacijoje, kiek tame sustabdytame momente gali įvykti daug dalykų, jei gerai į jį įsižiūrėsi.

Šie prioritetai bus toliau įgyvendinami ir rugpjūčio antroje pusėje startuosiančio naujo kūrybinio "Kosmos Theatre" sezono veiklose. Sezono kodas – "zugzwang" – šachmatų žaidime naudojamas terminas, reiškiantis, kad vienintelis naudingas ėjimas yra nedaryti jokio ėjimo.

"Tai bus naujojo sezono pagrindinė tema, sujungianti visas mūsų veiklas. Karantino metu galėjai būti didvyriu, jei neišėjai iš namų. Naujausiame spektaklyje "Kafka Insomnia" tyrinėjame rašytojo Kafkos pasaulį, kuris nesukūrė savo šeimos, neišsikraustė iš tėvų namų ir pats save įkalino vidinėje kančioje. Kitose veiklose būnant vienumoje per mobiliąsias programėles ir su virtualiosios realybės akiniais galima patirti kitų žmonių istorijas. Tyrinėsime prasiplečiantį vaizduotės plyšį stagnacijoje, kiek tame sustabdytame momente gali įvykti daug dalykų, jei gerai į jį įsižiūrėsi", – pasakojo Ž.Vingelis.

Naujausius "Kosmos Theatre" spektaklius bus galima pamatyti tarptautiniame šiuolaikinių menų festivalyje "ConTempo". Festivalio metu rugpjūčio 20 d. 20 val. ir 21 d. 18 val. Kauno miesto kameriniame teatre bus pristatyta vizualinio gyvos muzikos spektaklio "Kafka Insomnia" premjera. Spektaklio kompozitorius – Andrius Šiurys, režisierius – Ž.Vingelis. Kaip teigia kūrėjai, tai būsiąs pats eksperimentiškiausias darbas teatro veikloje, labiausiai įkūnijantis minėtuosius kūrybos prioritetus. Jame, visiškai atsisakant bet kokio naratyvo, laviruojant tarp sapno ir realybės, pasakojama vienos čekų rašytojo Franco Kafkos nemigos nakties istorija.

Rugpjūčio 22 d. "ConTempo" festivalyje didelio populiarumo sulaukusį spektaklį "#Protestas" žiūrovai galės išvysti net trimis būdais vienu metu: gyvą atlikimą "Kaunas 2022" biuro vitrinoje, projekciją ant Mykolo Žilinsko dailės galerijos ir virtualiąją transliaciją festivalio medijų kanaluose. Futuristiniame spektaklyje vaizduojama ateities žmonijos valstybė Monaksija, kurioje draudžiami jausmai ir nuolat slopinami specialiais vaistais, tačiau spektaklio veikėjai susivienija ir nusprendžia tam pasipriešinti. Karantino metu spektaklis buvo gyvai transliuojamas internetu, aktoriams nesusitinkant ir vaidinant kiekvienam iš savo namų. Festivalio metu jie pirmą kartą vaidins kartu.

Iki Naujųjų metų teatras žada pakviesti ir į kompozitoriaus Mantvydo Leono Pranulio M.K.Čiurlionio kūrybos įkvėptos etnokosmologinės operos "S‘Anatomia / Ženklai" premjerą.

Papildyta realybė

Vizualumas yra ne tik tai, ką regi, bet jis ištinka kaip visumos poveikis, kaip vaizdo, garso, aktoriaus sąveika bendrame paveiksle.

Dar viena be galo įdomi "Kosmos Theatre" siūloma veikla – garso spektakliai, dar kitaip tariant, Kosmos APP. Tai yra mobilioji programėlė, kurią parsisiuntus į išmanųjį telefoną ir vaikščiojant tam tikrose erdvėse pagal telefono GPS signalą galima pamatyti ir išgirsti į aplinką įfiltruotas istorijas. Pernai pirmą kartą buvo sukurta programa "Keturių konfesijų sankryža", veikusi vaikščiojant po parku virtusias Kauno senąsias kapines. Kas dar nespėjo išbandyti programėlės, galės tai padaryti rugsėjį, kai ši technologiškai atnaujinta programa vėl bus prieinama.

Šiuo metu yra kuriama nauja programa, veiksianti vaikščiojant brolių Hermano ir Oskaro Minkovskių XIX a. antroje pusėje pramintais takais nuo Aleksoto iki Santakos. Vokietijoje išgarsėję broliai (Oskaras tapo terapeutu, Hermanas – matematiku, fiziku, reliatyvumo teorijos pradininku) gimė ir vaikystės dienas leido Aleksote, mokydamiesi dabartinėje Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje. Premjera numatyta lapkritį. Ateityje ketinama sukurti ir trečią programą, bendradarbiaujant su Kauno IX forto muziejumi.

Virtualioji realybė

"Kosmos Theatre" aktyviai bendradarbiauja su virtualiosios realybės lyderiais Baltijos šalyse "Gluk Media" ir ruošia dviejų virtualiosios realybės filmų premjeras. Šiuo metu kuriamas filmas apie dailininkę Marianą Veriovkiną, vieną iš Miuncheno "Mėlynojo raitelio" ekspresionistų dailininkų grupuotės įkūrėjų, išgarsėjusią kūryboje akcentuotu feministiniu diskursu. Dailininkės brolis buvo Kauno gubernatorius, kuris, užuot vykdęs rusifikaciją, rėmė lietuviškus vaidinimus. Vienu metu M.Veriovkina buvo žinomesnė už M.K.Čiurlionį, tačiau jos kūryba laikui bėgant buvo primiršta.

Teatras labai džiaugiasi gavęs Lietuvos kino centro finansavimą paruošiamiesiems virtualiosios realybės filmo "Your Dream" darbams. Filmas ypatingas tuo, kad tai bus sapno simuliacija. Režisierius Ž.Vingelis kartu su dramaturge Marija Judzentavičiūte ir kitais filmo kūrėjais atliko ilgai trukusį tyrimą, rinkdami ir analizuodami įvairių socialinių grupių žmonių sapnus. "Your Dream" – interaktyvus ir psichoterapinis filmas, žiūrimas su virtualiosios realybės akiniais.

Vizualinis gatvės teatras

Ir tai dar ne viskas, kuo gyvena "Kosmos Theatre". Teatras organizuoja ir vizualinį teatrą populiarinantį tarptautinį festivalį, pristatysiantį žinomiausius šio teatro žanro atstovus iš Italijos, Ispanijos ir Rusijos. Festivalio metu veiks kūrybinės dirbtuvės "Kosmos Theatre Lab". Pernai pirmą kartą surengtame festivalyje dirbtuvės buvo skirtos aktorių vaidybai: vaidyba su lėlėmis, kūno dramaturgija ir vaidyba su projekcija. Šiemet, sąryšyje su "zugzwang" ir karantino temomis, festivalis skiriamas vizualiniam gatvės teatrui.

Kūrybinių užsiėmimų metu bus kuriami vizualiniai spektakliai socialiniame kontekste, tarsi sapno ir realybės susikirtimas viešosiose erdvėse. Meistriškumo kursuose commedia dell‘arte stiliaus vaidybą dėstys šio žanro režisierius ir pedagogas iš Italijos Matteo Spiazzi, ispanas Adrianas Schvarzsteinas (pasirodys ir festivalyje "ConTempo") ves gatvės teatro ir šiuolaikinio cirko dirbtuves, o legendinio prancūzų klounados pedagogo Philippe'o Gaulier dirbtuves ves lietuvių aktorė ir režisierė, teatro "Raudonos nosys" meno vadovė, tiesioginė P.Gaulier mokinė Marija Baranauskaitė.

Rudenį laukiama svečių iš Sankt Peterburgo – bus organizuojamos papildomos dirbtuvės, vedamos vienų iš 'Kosmos Theatre" inspiratorių, visame pasaulyje žinomų vaizdo teatro menininkų – inžinerinio teatro AKHE. Kūrėjai dirbs su penkiolika lietuvių aktorių, režisierių ir scenografų, o rezultatai (spektaklių eskizai skirtingose viešose erdvėse) spalį bus pristatyti Lietuvos teatrų vadovams, publikai ir kritikų bendruomenei. Teatrų vadovams patikę pasirodymai turės galimybę būti pastatyti ir vėliau teatro scenoje.