Geri pamatai

Pasak Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorės Valės Urbelienės, galimybė steigti sustiprinto fizinio ugdymo klasę, kaip mokiniams patrauklią ugdymosi formą, svarstyta dar 2020 m., kuriant mokyklos strategiją. Tuo metu įstaiga jau turėjo puikius pamatus: sportui palankią infrastruktūrą – naują modernų futbolo stadioną, naują krepšinio-tinklinio aikštyną – ir gerus tvirtus bendradarbiavimo ryšius su Kauno rajono sporto mokykla ir Garliavos futbolo klubu.

„2021 m. kovą mokykloje vyko švietimo, mokslo ir sporto viceministro ir Kauno rajono mero susitikimas, kurio metu buvo aptarta ši idėja. Mokykla įvertino žmogiškųjų ir finansinių išteklių poreikius (darbo užmokesčio finansavimo galimybes iš mokinio krepšelio lėšų, ugdymo plano galimybes, pedagogų kandidatūras, namų darbų ruošos sąlygas, maitinimo organizavimą ir jo kaštus, klasės dienotvarkę, pavėžėjimo būtinybę), išgrynino klasės tikslus, ieškojo naujų partnerių, ėmėsi projekto idėjos sklaidos ir klasės komplektavimo. Taip 2021 m. rugsėjo 1 d. sporto klasėje pradėjo mokytis 28 penktokai“, – pradžią prisiminė direktorė.

Nuo pat pirmųjų metų mokiniams siūloma futbolo (mišri grupė), rankinio (mergaitėms) ir karatė (mišri grupė) sporto šakų specializacija. Pirmaisiais metais futbolo šaką rinkosi daugiausia – penkiolika mokinių, apylygiai – rankinio (septynios mergaitės) ir karatė (šeši mokiniai). „Šiuo metu 25 mokiniai pasirinko futbolą, 20 mokinių – rankinį ir aštuoniolika – karatė. Palyginti su pirmaisiais metais, padidėjo rankinio ir karatė populiarumas ir pasirinkimas“, – pastebėjo pašnekovė.

Pirmaisiais projekto metais mokslo metus sporto klasėje baigė 26 penktokai. Iš 26 mokinių penkiolika buvo Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos, o vienuolika, tikslingai pasirinkusių šį klasės modelį, iš Jonučių progimnazijos, Ilgakiemio pradinės, Išlaužo pagrindinės ir Kauno miesto mokyklų. 2022–2023 m. m. prie jų prisijungė dar 20 penktokų, o šiais mokslo metais – 21 penktokas. „Per mokslo metus buvo atvejų, kai mokiniai dėl įvairių priežasčių išėjo iš sporto klasės, dažniausiai – dėl intensyvumo arba dėl naujų pasirinkimų“, – teigė V. Urbelienė.

Žvaigždutė: ne vienu medaliu jau yra pasipuošusi ir E. Bruniūtė. / Organizatorių nuotr.

Skiriasi nuo įprastos

Pasak V. Urbelienės, sporto klasės mokinių dienotvarkė nuo kitų klasių vaikų skiriasi intensyvumu ir užimtumu. Mokiniai mokosi visų bendrųjų ugdymo dalykų pagal mokyklos ugdymo planą nemažinant nė vieno ugdomojo dalyko pamokų. Jiems yra skirtos keturios savaitinės fizinio ugdymo pamokos (3 valandos pagal ugdymo planą ir 1 valanda iš ugdymo poreikių).

„Popietinėms treniruotėms mokykla skiria neformaliojo švietimo valandų pagal poreikį. Tarp pamokų ir treniruočių pradžios mokiniams sudarytos sąlygos su mokytojo priežiūra paruošti namų darbus. Kauno rajono savivaldybė papildomai finansuoja šių klasių mokinių maitinimą – pietus ir pavakarius – neviršydama nemokamo maitinimo normos. Žinoma, šie mokiniai ir jų tėveliai taip pat turi intensyvų krūvį savaitgaliais, kai vyksta varžybos, turnyrai, čempionatai“, – modelį pristatė mokyklos vadovė.

Rezultatai džiugina

Palyginti su pirmaisiais metais, didelių pokyčių sporto klasių veiklos organizavime nebuvo. „Tačiau mes stebime pokyčius pačių mokinių fizinio pajėgumo, pasiekimų ir lankomumo rezultatuose. Štai, pavyzdžiui, analizuojant 7 klasės mokinių fizinio pajėgumo kasmetinių rezultatų rodiklius, matome, kad per metus (tarp 5 ir 6 klasių) nebeliko rizikos sveikatai zonos tarp pusiausvyros, lankomumo, kojų raumenų jėgos rodiklių, 30 proc. sumažėjo rizikos zona rankų raumenų ištvermės rodiklio, sveikatai palankus pajėgumas išaugo iki 80 proc., o greitumas ir vikrumas iki 100 proc.“, – vardijo direktorė.

Ne mažiau džiugina ir tai, kad šių klasių ugdymosi kokybė stabiliai išlaiko gana gerą lygį: tarp 7,88 balų 7 klasėje ir 7,9 balo 5 klasėje. 5D klasėje Adas Radzevičius ir 6D klasėje Ugnė Vilimaitė šiuos mokslo metus baigia pasipuošę ir pirmūnų medaliais.

Įstaiga jau turėjo puikius pamatus: sportui palankią infrastruktūrą – naują modernų futbolo stadioną, naują krepšinio-tinklinio aikštyną – ir gerus tvirtus bendradarbiavimo ryšius su Kauno rajono sporto mokykla ir Garliavos futbolo klubu.

Šių klasių fizinio ugdymo mokytojai-treneriai Henrikas Grigas, Giedrius Linartas ir Rita Urnikienė didžiuojasi įspūdingais savo ugdytinių pasiekimais: rankininkė 7D klasės mokinė Altėja Ustilaitė yra Lietuvos (2008 m. g.) rankinio rinktinės narė, o devynios rankininkės – šių metų Lietuvos moksleivių (2009/2010/2011 m. g.) rankinio čempionato antros vietos laimėtojos, penkios šios sporto šakos atstovės – ketvirtos vietos laimėtojos.

Karatė sporto šakoje įspūdingų rezultatų šalies ir tarptautiniuose turnyruose pasiekė du 6D klasės mokiniai: Erika Bruniūtė (mėlynas diržas), Aistis Savickas (mėlynas diržas) ir naujokas iš 5D klasės Danielius Kubilius (baltas diržas).

Keturi 7D klasės mokiniai futbolininkai – Joris Rinkevičius, Nojus Stonkus, Emilis Christauskas ir Nojus Norkus – ateinantį sezoną yra pakviesti į elitinę Lietuvos jaunių lygą.

„Po metų mūsų pirmoji sporto klasė baigs pirmąją pagrindinio ugdymo pakopą. Nuo rudens mes jau pradėsime tartis su Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos administracija dėl galimybių mūsų mokiniams mokytis gimnazijoje. Žinoma, jeigu jie norės tęsti fizinio ugdymo pakraipą, pradėtą mūsų mokykloje“, – V. Urbelienė jau svarsto tęstinumo galimybę.

Pradžia: pasak Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorės V. Urbelienės, galimybė steigti sustiprinto fizinio ugdymo klasę, svarstyta dar 2020 m., kuriant mokyklos strategiją. / Organizatorių nuotr.

Bendradarbiavimo svarba

Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorė pabrėžė ir bendradarbiavimo svarbą. Ugdymo įstaiga dar 2021 m. vasarį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sporto universitetu (LSU), kurį įvardija labai solidžiu partneriu.

„Partnerystė yra labai prasminga, dalykiška, apima mokinių, mokytojų, tėvų interesus ir poreikius. 2022 m. visiems mokytojams dalykininkams LSU lektoriai organizavo praktinį seminarą, kaip geriau pažinti sportinių gabumų turinčius vaikus ir kaip organizuoti darbą tokių vaikų klasėse, įvertinant jų lyderiavimo, greito reagavimo, kartais impulsyvumo ar reakcijos į nesėkmes ypatumus“, – pasakojo direktorė.

Pernai LSU mokslininkai atliko 5 ir 6 sporto klasių mokinių elgesio ir emocijų savybių tyrimą pagal „Basic-2“ klausimyną. Bendros išvados ir individualios rekomendacijos pristatytos tėvams ir mokytojams. „Rudenį LSU mokslininkai taip pat atliko 5, 6, 7 sporto klasių mokinių fizinio pajėgumo testavimą pagal „Witty gate“ sistemą, „Jump“ platformą ir atsigavimo testą. Pagal gautus rezultatus parengtos mokslininkų rekomendacijos mokytojams, – vardijo pašnekovė. – Mes turime labai stiprią ir tvarią partnerystę, kuri suteikia mums ne tik metodinių rekomendacijų, žinių, leidžia geriau pažinti mokinius, bet kartu stiprina ir mūsų pasitikėjimą tuo, ką darome.“

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Esu įsitikinęs, kad šiame technologijų amžiuje labai svarbu įvairiomis priemonėmis skatinti vaikų fizinį aktyvumą, o gabiausiems – jau mokyklose sudaryti galimybes siekti aukšto sportinio meistriškumo.

Kauno rajono bendruomenė yra jaunatviška ir sportiška, todėl seniai brandinome idėją įsteigti specializuotų sporto klasių. Sportinių klasių kūrimo idėją teigiamai įvertino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), sporto federacijų ir klubų vadovai.

Sporto klasių projektas vystomas moksliniais pagrindais, nes prie jo prisideda mūsų partnerių – LSU specialistai. Už tai esu dėkingas universiteto rektorei prof. dr. Dianai Rėklaitienei ir jos komandai.

Teko girdėti, kad specializuotų sporto ugdymo klasių ruošiasi kurti ir kai kurios Vilniaus miesto mokyklos. Šį procesą taip pat siekia skatinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM): Vyriausybei teikiamos įstatymo pataisos, kurios sudarys galimybes sporto organizacijoms finansuoti ne tik išskirtinių sportinių gabumų turinčius vaikus, bet ir sportuojančius 18–23 metų jaunuolius.

Džiaugiuosi, kad atgarsio sulaukė ne tik ši, bet ir kitos į jaunimą nukreiptos Kauno rajono savivaldybės iniciatyvos. 2018 m. pirmieji šalyje šeimoms pradėjome teikti kūdikio kraitelius, o dabar ši socialinė iniciatyva sparčiai plinta kitose savivaldybėse. Vaikų maitinimas „švediško stalo“ principu, šeimos darželiai, nemokamos treniruotės ir kiti mūsų projektai yra orientuoti į sparčiai augančios bendruomenės poreikius.

Kalbinti žmonės nesuvokia, kam reikia bendrojo lavinimo mokyklose auginti sportininkus profesionalus, kai mokslo žinios yra pagrindas.

„Vėl kokį nors projektą sugalvojo ministerija, kaip kitaip galima paaiškinti“, – teigė Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas. 

Projektai dėl projektų gimnazijose, esą ir taip išderino ugdymą. 

„Jau turime įtraukųjį ugdymą, turime meninį ugdymą, kada mokiniai mokosi pagal tam tikrą programą. Negalima sujaukti visko. Jau dabar gyvename tokioje situacijoje, kad viskas sujaukta“, – kalbėjo A. Totilas. 

Ne kratinį, o progresą gimnazijose su profesionaliu sportu mato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  

„Šita priemonė skirta paskatinti sportinės pamainos ugdymą ne tik trijose šiuo metu veikiančiose Lietuvos sporto gimnazijose, kurios yra Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje“, – aiškino Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė- Kaminskė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bendrojo lavinimo mokyklos direktorius neturi supratimo, kaip ir kur įkišti profesionalųjį sportą. Esą trijų fizinio lavinimo pamokų per savaitę užtenka, o kas nori sportuoti, tam yra popamokinė veikla, būreliai. 

„Egzaminai, tarpiniai patikrinimai ir t. t. Viskas sujaukta ir nėra atsakomybės. Atsakomybė krenta tik mokyklai, daugiau niekam“, – piktinosi vyras. 

Ministerija kalba abstrakčiai, bet raminančiai, esą mokyklos neliks vienos – joms padės. 

„Mokykla turėtų užtikrinti atitinkamą pamokų tvarkaraštį, turėtų turėti infrastruktūrą. Sutelktomis jėgomis galėtų veikti ir telkti, pavyzdžiui, komandinę sporto šaką į vieną klasę“, – akcentavo viceministrė. 

Specializuota sporto gimnazija Panevėžyje ministerijos užmojus irgi kritikuoja. Nesupranta, kam reikia tariamų sporto mokyklos dublių visose gimnazijose. Sporto rezultatai, esą iš anksto pasmerkti. 

„Šitos mokyklos slenksčius intensyviai trynė ir vaikščiojo Arvydas Sabonis, ir Šarūnas Marčiulionis ir Virgilijus Alekna – mūsų šventa trijulė“, – teigė Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė. 

Čia mokėsi daug ir kitų aukščiausio lygio sportininkų. Rezultatai auginami nuo aštuntos klasės. Į atrankas ateina tik rinktiniai ir profesionaliam sportui pasirengę mokiniai. 

„30 proc. ugdymo turi būti nukreipta į sportinį ugdymą, o visa kita – pagrindinio mokslo žinios. Po trijų pamokų mokiniai turi rytines treniruotes, tada po treniruočių grįžta, pavalgo ir vėl keliauja į pamokų dalį. Ir tik po pagrindinių mokslo žinių turi vakarines treniruotes. Tai realiai mūsų mokiniai turi po dvi rimtas treniruotes per dieną“, – pasakojo A. Sakalauskienė.

Direktorės atsakymas vienareikšmiškai neigiamas. Tad kam reikalinga ne sporto gimnazijoje auginti sportininkus, sako žinanti tik ministerija. Ji siūlo finansuoti sporto populiarinimą, atskiras klases sportininkams. Vyriausybei teikia įstatymo pataisas, pagal kurias federacijos finansavimą gautų ir už sporto klases. Skelbiama, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2025-ųjų.