Aplodismentai penketukui

NSA konkursui gavo 35 paraiškas. Bendra teikėjų prašyta valstybės biudžeto lėšų suma pusketvirto karto didesnė nei buvo numatytas finansavimas – 3,5 mln. eurų. Nieko nuostabaus, norinčiųjų apetitas ne visada būna patenkintas, tačiau sprendimas finansuoti tik penkias, o kitas palikti likimo tėkmei, papiktino sporto bendruomenę.

NSA skelbia, kad lėšos skirtos penkioms daugiausia balų surinkusioms sporto organizacijoms, kurios, NSA vertinimu, 2024 m. į Lietuvą pritraukė itin aukšto lygio tarptautinių varžybų.

Iš finansavimą gavusių organizacijų daugiausia – 470 tūkst. eurų – skirta pirmą kartą šalies istorijoje Europos dailiojo čiuožimo čempionatą surengusiai Lietuvos čiuožimo federacijai.

199 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų atiteks pasaulio I diviziono B grupės ledo ritulio čempionatą organizuojančiai asociacijai „Hockey Lietuva“. Europos jaunimo plaukimo čempionatą surengsiančiai asociacijai „LTU Aquatics“ skirta 180 tūkst. eurų.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai, organizuojančiai pasaulio jaunimo iki 19 metų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą – 129 tūkst. eurų, Lietuvos studentų sporto asociacijai, rengiančiai pasaulio studentų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą, – 21 tūkst. eurų.

„Šiais metais Lietuva priima labai aukšto lygio varžybas. Džiaugiamės, kad mūsų šalis tampa vis labiau matoma tarptautinėje sporto arenoje ne tik dėl mūsų sportininkų pergalių, bet ir dėl tarptautinių renginių, kurie didina Lietuvos žinomumą ir tarptautinės sporto bendruomenės pasitikėjimą, rodo mūsų sporto organizacijų kompetencijų lygį ir pasaulinius standartus atitinkančią sporto infrastruktūrą“, – sakė Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Abejoja objektyvumu

Tačiau į finansavimą pretendavusios, bet jo negavusios sporto organizacijos vargu ar sutiktų su tokiu NSA direktoriaus pareiškimu. „Galiu pasakyti, kad 30 federacijų yra nepatenkintos. Jos labai nusivylusios NSA darbu ir kompetencija, ir jau ne pirmą kartą“, – pastebėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga.

Pozicija: D. Šaluga sako, kad federacijos suabejojo NSA kompetencija. (V. Balkūno / BNS nuotr.)

Anot jo, vienos organizacijos kreipėsi dėl mažesnių renginių, kitos pateikė projektus dėl Europos čempionatų, tradicinių, ilgamečių, šimtmečius skaičiuojančių tarptautinių renginių, bet liko už borto.

„Daug argumentų niekas neišgirdo nei raštu, nei žodžiu. Kai kurios federacijos išanalizavo vertinimus ir rado neatitikimų. Kai kurios, galbūt turtingesnės, jau kreipėsi į teismą, kitos vargšelės, kurios neturi pinigų, negali tokiu būdu apsiginti“, – teigė D. Šaluga.

NSA federacijas vertina pagal patvirtintus kriterijus. Tačiau federacijoms atstovaujantis D. Šaluga pabrėžė, kad NSA tam ir sukurta, kad, dar neįvykus renginiui, taip pat, kaip ir su tarpiniais egzaminais, analizuotų, prasimuliuotų, numatytų įvykius, keistų įstatyminius ir poįstatyminius aktus, kad sporto bendruomenė jais pasitikėtų.

„Kai kurios federacijos gavo tikrai milžiniškas lėšas, ir aš įsitikinęs, kad ir be tokių didelių lėšų būtų galimybė tuos renginius organizuoti. Federacijos, kurios visiškai negavo lėšų, dabar turi arba atšaukti renginius, arba dirbtinai bankrutuoti, gauti kažkokių burbulų iš tarptautinių federacijų, į kurių kalendorių jų renginiai įtraukti, ir taip toliau, ir panašiai“, – susiklosčiusią situaciją aiškino D. Šaluga.

Neabejojama, kad toks lėšų paskirstymas turės įvairiausių padarinių. Tačiau akcentuojama, kad dabartinė sporto valdžia visiškai nesidomi, nepaiso, ką sako federacijos ir kokias problemas kelia.

Liūdna padėtis

65 Lietuvos sporto federacijos vienijančios LSFA prezidentas D. Šaluga sako, kad situacija su sportu Lietuvoje yra liūdna. Esą dar nepasimiršo pernykštis pinigų paskirstymas inventoriui. Neprasprūdo, kad buvo tam tikrų mylimų federacijų, kurio gavo inventorių, nors kreipėsi daug federacijų. D. Šaluga pastebėjo, kad federacijų, gavusių pinigų inventoriui, pavadinimai beveik kartojasi tarp tų penkių, šiemet gavusių finansavimą renginiams.

„Ne pirmą kartą šita finansavimo tendencija kartojasi, ir niekas nebesistebi, tik labai liūdna. Kai kurie žmonės pripažįsta savo klaidas arba kompetencijos trūkumą, kai kurie nepripažįsta, bet anksčiau ar vėliau vis tiek triumfuoja teisybė. Be abejonės, ateis laikas ir sporto agentūros kai kuriems klerkams prisipažinti, kad kompetencijos trūksta. Sporto bendruomenė tai aiškiai mato“, – teigė D. Šaluga, pastebėjęs paralelę su tarpiniu patikrinimu vienuoliktokams.

Nacionalinė švietimo agentūra neįsiklausė į mokytojų pastebėjimus, o NSA, anot D. Šalugos, prisiėmė prokuroro funkciją ir visiškai nepaiso federacijų nuomonių.

„Panacėja su agentūra parodė, kad karalius nuogas. Nieko stebuklingo neįvyko. Kompetentingų specialistų nepavyko pritraukti, o gal ir niekas nenorėjo jų pritraukti, o gal ne taip daug jų ir yra, bet kadangi jau yra federacijų, yra kitų sporto organizacijų, skėtinių organizacijų, tai gal įsiklausykime, ką jos sako?“ – ragino D. Šaluga.

Federacijų atstovas ironizavo: jei laukiama, kol sportininkai, federacijos, teisėjai susirinks prie agentūros ir paprašys pasitraukti, tokį renginį galima organizuoti.

Sieks kompensacijos

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) taip pat liko prie suskilusios geldos. Federacijos prezidentas Vydas Gedvilas neslėpė apmaudo, kad Europos jaunimo U-20 merginų čempionatas NSA nepasirodė tinkamas finansavimui gauti.

„Prašėme 160 tūkst. eurų. Jau prieš dvejus metus buvo aišku, kad šis Europos čempionatas vyks Lietuvoje. Mums, aišku, tai yra didelis nuostolis. Dar kartą kreipėmės į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Sieksime kompensacijos“, – sakė LKF prezidentas V. Gedvilas.

V. Gedvilas stebėjosi, kad sprendimą priėmė trys žmonės. LKF pateiktame projekte esą pritrūko Sporto tarybos pritarimo, tačiau prezidentas tikino, kad, rengiant projektą, šito niekas nenurodė ir nereikalavo.

„Šiais metais turime dešimt rinktinių ir visas reikia išvežti – į Europos čempionatą, Pasaulio čempionatą, Olimpines žaidynes. Sako, kad mes gauname daugiausiai pinigų. Bet jūs įsivaizduokit, kiek rinktinių yra, o kiekvienoje rinktinėje yra beveik po 20 žmonių“, – teigė V. Gedvilas.

Dvidešimtmečių rinktinę V. Gedvilas vadina auksine karta. Jos yra Europos čempionės ir Europos vicečempionės. „Tai auksinė karta, kuri taip pat dalyvaus 20-mečių čempionate, o 2027 m. moterų Europos čempionato finalai vyks Lietuvoje. Bus kovojama dėl kelialapio į JAV vyksiančias olimpines žaidynes“, – svarbą minėjo prezidentas.

Situacija: V. Gedvilas neslėpė apmaudo, kad Europos jaunimo U-20 merginų čempionatas NSA nepasirodė tinkamas finansavimui gauti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

V. Gedvilas neslepia ambicijų: dedamos didžiulės pastangos, kad moterų rinktinė patektų į Olimpines žaidynes, formuojasi nuostabi krepšininkių karta, o pinigų nėra.

„Buvome nustebę: na gerai, 160 tūkst. negali, tai 100 tūkst. gal gali arba pusę sumos. 2011 m., kai vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas, mes iš viso neėmėme iš valstybės. Dabar šalis, viešbučiai, kavinės džiaugsis, bet tik ne mes“, – stebėjosi V. Gedvilas.

Panacėja su agentūra parodė, kad karalius nuogas.

Pastebėjo neatitikimų

Lietuvos automobilių sporto federacija jau kreipėsi į administracinių ginčų komisiją. Federacija prašė skirti beveik 71 tūkst. eurų Europos autokroso čempionato 3 etapo varžyboms. Nepatekę tarp laimingųjų, jie pastebėjo tam tikrų neatitikimų.

Skunde nurodoma, kad teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sporto įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Tačiau tiek priimtas įsakymas dėl finansavimo, tiek jo sudėtinė dalis – komisijos protokolas, buvo priimti pažeidžiant minėtą teisinį reguliavimą. Todėl ginčų komisijos prašoma naikinti įsakymą dėl finansavimo, kadangi jis neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas Karolis Ramoška abejojo, ar valstybės skirtas 1 mln. eurų objektyviai  buvo išdalintas tik penkiems sporto renginiams. „Vadinasi, Lietuvai svarbūs tik tie penki renginiai. Visos kitos sporto organizacijos liko už brūkšnio. Niekam tai netinka, nė vienai sporto federacijai“, – sakė K. Ramoška.

Federacijas užgavo ir tai, kad, neskirdama finansavimo, NSA nesiteikė paaiškinti savo pozicijos. Anot K. Ramoškos, „Formulės-2“ varžyboms finansuoti parengtas projektas surinko pakankamai daug vertinimo balų, bet sėkmė nenusišypsojo.

„Gal turėtų būti su argumentais išdėstyta, kodėl nefinansuojama; kodėl kiti buvo finansuoti, irgi turėtų būti argumentų. Jokių argumentų, jokių dokumentų. Daugiau niekas nieko iš viso negavo“, – piktinasi K. Ramoška.

Įtarimai: K. Ramoška abejojo, ar valstybės skirtas milijonas objektyviai  buvo išdalintas tik penkiems sporto renginiams. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Agentūros argumentai

NSA Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas Marius Žiūkas aiškino, kad kam skirti lėšų, o kam ne – ne pasirinkimo klausimas. Esą vertinama pagal švietimo, mokslo, sporto ministro nustatytą tvarką.

„Šita priemonė yra konkursinė. Pareiškėjai teikia paraišką. Ministro įsakyme nustatyta tvarka įvertinama, ar paraiškos  atitinka specialiuosius kriterijus, kurie yra privalomi. Tiek NSA, tiek ministerija, rengdama aprašo patikslinimą, stengėsi išgryninti kriterijus, kad jie būtų objektyvūs ir nepriklausytų nuo subjektyvios vertintojo valios, ar skirti penkis balus, ar tris balus“, – aiškino M. Žiūkas.

Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas pateikė kelis pavyzdžius: vertinami sporto šakos pasiekimai per paskutinius ketverius metus; jeigu olimpinėse žaidynėse užimta 1–8 vietos, skiriami penki balai, jeigu pasaulio čempionate – 1–8 vietos, keturi balai, Europos čempionate užimta 1–4 vieta pelno tris balus; vertinamas varžybų rangas – jei tai Pasaulio čempionatas – penki balai, jei tai Europos čempionatas – keturi, jaunimo, tarkim, pasaulio čempionatas, trys balai.

Visos paraiškos vertinamos pagal 26 kriterijus, už kiekvieną jų skiriami balai, kuriuos susumavus gaunamas bendras paraiškos balas. Tada paraiškos išrikiuojamos nuo surinkusių daugiausia balų iki surinkusių mažiausiai ir vertinami biudžetai.

Anot M. Žiūko, finansavimą gavusiems pareiškėjams nebuvo skirtos tokios sumos, kokių jie prašė, skirtos mažesnės. Kodėl iš 35 federacijų tik penkios tapo laimingosiomis, M. Žiūkas aiškino paprastai: skirstomas milijonas baigėsi.

Kitaip tariant, ėmus dalinti lėšas nuo pirmosios daugiausia balų surinkusios ties penkta federacija pinigai baigėsi, todėl ne šešioms ar septynioms šiemet nusišypsojo laimė, o tik penkioms federacijoms.

„Esame gavę skundų ir bus sprendžiama. Mūsų valioje tuos argumentus išdėstyti ir administracinių ginčų komisijoje. Jeigu kažkas mato, kad neteisingai elgiamasi, tikrai turi teisę skųsti tokius veiksmus“, – teigė M. Žiūkas.

Skyriaus vedėjas pastebėjimus, kad neįsiklausoma į federacijų nuomonę, atrėmė tuo, kad ministerija prieš kelias savaites išplatino informaciją ir paprašė federacijų pateikti siūlymų, kaip galima patobulinti finansavimo modelį.

„Surinkus pastabas, vyksta diskusija. Taip, tai aš suprantu, kad norima, jog į kiekvieną pasiūlymą būtų iškart atsižvelgta, bet ir ministerija, ir agentūra turi išklausyti visų ir priimti galutinį sprendimą. Tas sprendimas nebūtinai gali būti toks, kaip kažkuri federacija yra pasiūliusi“, – sakė M. Žiūkas.

Pastarosiomis savaitėmis jau ekspertų įvertintoms paraiškoms buvo dalinamos lėšos, tačiau labiausiai lauktos pinigų dalybos sporto inventoriui įsigyti Lietuvos rankinio bendruomenei tapo nemaloniu akibrokštu.

Keliolika rankinio sporto organizacijų, prašiusių paramos reikalingam inventoriui įsigyti, liko nieko nepešę. Paramos nesulaukė ne tik atskiri klubai, bet ir Lietuvos rankinio lyga, Lietuvos rankinio federacija.

Aplenkė 102 pareiškėjus

Lietuvos rankinio federacijos (LRF) generalinis sekretorius Miglius Astrauskas laišku kreipėsi į KKSD su prašymu paaiškinti, kuo remiantis buvo skirstomos departamento administruojamo fondo lėšos.

„Federacija anksčiau apskritai neteikė paraiškų inventoriui gauti, tad negalima pasakyti, kad mums finansavimo neskyrė dėl to, kad ankstesniais metais gavome didelį finansavimą. Inventoriui paraišką teikėme pirmą kartą, nes padidėjo tarptautinėse varžybose dalyvaujančių nacionalinių rinktinių skaičius. Dabar rinktinių jau yra dešimt. Visada stengėmės patys aprengti sportininkus, suteikti reikalingą inventorių ieškodami partnerių, rėmėjų, rašydami projektus Europos rankinio federacijai ir mums tai sekėsi visai neblogai. Nesėdime sudėję rankų ir neprašome tik fondo pagalbos, tačiau dabar dėl didesnio sportininkų skaičiaus nebesugebame jų visų aprengti ir prašėme skirti bent kelių tūkstančių eurų finansavimą. Deja, jis nebuvo skirtas“, – sakė M.Astrauskas.

Pasak jo, buvo sukurtos naujos taisyklės, nurodyta, kad paraiškos, surinkusios iki 55 balų, negali pretenduoti į finansavimą. Bet paskui esą daromos išimtys.

„Balai parašyti vienaip, o finansavimas paskirstytas kitaip. Tai nesuprantama, atrodo neskaidru ir nelabai siejasi su mūsų valstybės sporto politika, kuri yra išdėstyta Lietuvos 2014-2020 metų sporto strategijoje. Čia kalbu ne vien apie rankinį, bet ir apie kitus komandinių žaidimų atstovus. Norėtųsi žinoti, kokie yra tie finansavimo kriterijai, kaip ruošti paraiškas, kad klubai galėtų gauti jiems reikalingų lėšų“, – kalbėjo M.Astrauskas ir pridūrė, kad federacijos pateikta paraiška surinko 78 balus.

„Buvo daug projektų, kurie surinko mažiau balų, bet gavo finansavimą. Suskaičiavau, kad inventoriui įsigyti finansavimą gavo 136 projektai, iš kurių mes aplenkėme 102. Tuomet darosi nelabai suprantama, kam reikalingi tie ekspertai, kur viešumas, skaidrumas? Kodėl paraiškai, surinkusiai 78 balus, neskiriamas finansavimas? Matėme, kad net keliolikos tūkstančių eurų finansavimas buvo skirtas paraiškai, kuri surinko tik 44 balus. Tada nežinau, kokiais principais ir kriterijais remiamasi“, – kalbėjo Lietuvos rankinio federacijos atstovas.

Vertinimo peripetijomis stebėjosi ir Lietuvos rankinio lygos (LRL) valdybos pirmininkas Algis Mikučionis. Pasak jo, lyga į departamentą dėl paramos inventoriui kreipėsi pirmą kartą.

„Mes ne pirmą kartą kreipėmės į departamentą gauti finansinę paramą iš fondo, bet neatsimenu, kada būtume kažką anksčiau gavę. Mums kartą net buvo pasakyta, kad galime paraiškų net nerašyti, nes paramos negausime. Šiemet nusprendėme paprašyti pinigų reikalingoms technologijoms įsigyti – rankinio rungtynių statistikos programai, kuri leistų klubams operatyviai pranešti rungtynių eigą, rezultatus, sukurti ir pildyti žaidėjų ir komandų duomenų bazę. Manau, tai progresyvus dalykas ir vadinamieji ekspertai turėjo į tai atkreipti dėmesį. Tačiau net į šį projektą departamentas neatkreipė dėmesio“, – sakė A. Mikučionis.

Pasak jo, Lietuvos rankinio lyga yra viena aukščiausio rango rankinio organizacijų Lietuvoje. Aukščiau tėra federacija ir nacionalinė rinktinė.

„Mes ruošiame nacionalinei rinktinei žaidėjus, ne kas nors kitas. Tačiau ką kalbėti apie lygą, jeigu Lietuvos rankinio federacija, prašiusi inventoriaus rinktinėms, liko be nieko. Atrodo, kad skaidrumo kaip nebuvo tose dalybose, taip ir nėra. Tai baseinus statom, tai dviračiais visi pradedam važinėti.

Reikia atsižvelgti į tai, kad rankinis yra olimpinė sporto šaka ir pagal visus reitingus ji tikrai nėra paskutinė“, – nuomonę reiškė LRL valdybos pirmininkas A.Mikučionis.

Teks veržtis diržus

Lietuvos nacionalinės vyrų rankinio rinktinės vyriausiasis treneris, Klaipėdos „Dragūno“ treneris Artūras Juškėnas taip pat buvo nusivylęs pinigų dalybomis.

„Ką rankininkams reikia padaryti, kad gautume finansavimą? Kuo mes esame blogesni? Kyla klausimas, ką vertina ekspertai. Įsivaizduokite – tas pats žmogus parašo dvi paraiškas dviem klubams. Vienas jų yra daugkartinis čempionas, dalyvauja Lietuvos ir Europos turnyruose, o kitas rungtyniauja tik Lietuvoje ir titulų praktiškai neturi. Daugiau pasiekęs klubas surenka net mažiau balų už mažiau pasiekusįjį, o finansavimo negauna nė vienas klubas. Ar mums nereikia aprangų, sportinės avalynės?“ – apmaudą liejo A.Juškėnas.

Pasak trenerio, norisi išgirsti aiškų atsakymą, kodėl KKSD ekspertams rankinio atstovų paraiškos pasirodė nevertos finansavimo. Vienintelė finansuota paraiška – Vilniaus „Šviesos“ klubo, kuriam skirta 800 eurų. Tačiau, pasak rankinio bendruomenės atstovų, tokia suma vargu ar klubui stipriai padės.

„Mums tereikia atsakymo. Jeigu pasakys, kad nesame verti paramos, pretenzijų neturėsime. „Dragūnas“ kaip nors išgyvens, tikime, kad mums padės Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau rinktinei yra sunkiau. Mes stengiamės iš paskutiniųjų, kabinamės, rungtyniaujame, stengiamės nugalėti. Departamentas deklaruoja, kad yra atviri, tad dabar mes ir laukiame atvirumo, paaiškinimo, kuo nusikalto rankinio visuomenė, kad ankstesniais metais gaudavę bent šiek tiek pinigų inventoriui, šiemet negavome nieko. Nejau mes blogiau pradėjome dirbti? Kur tie principai, apie kuriuos departamentas bando taip garsiai kalbėti?“ – klausia nacionalinės rinktinės ir daugkartinio šalies čempiono „Dragūno“ treneris.

LRF generalinis sekretorius M.Astrauskas sakė, kad federacijai teks ieškoti, kur sutaupyti, surasti daugiau rėmėjų, nes suma, kurios federacija negavo, jos biudžeto atžvilgiu nėra didžiulė, tačiau ji buvo svarbi.

„Rašysime projektus kitur, ieškosime finansavimo. Federacija auga, daugėja rinktinių. Dirbame tam, kad padidintume rankinio populiarumą, sykiu – ir Lietuvos žinomumą“, – pabrėžė M.Astrauskas.

Kauno „Granito-Kario“ rankininkus treniruojantis olimpinis čempionas Valdemaras Novickis neslėpė, kad inventoriui negavus nė euro klubui bus gerokai sunkiau verstis.

„Mes kiekvienais metais gavę finansavimą inventoriui iš tų pinigų aprengdavome komandos žaidėjus. Be abejo, mums ši parama yra labai svarbi – kokybiška apranga yra vienas svarbiausių dalykų. Dabar reikės ieškoti kitų finansavimo šaltiniu. Be to, kitais metais planuojame dalyvauti Europos taurės varžybose, bus dar papildomų išlaidų, taigi teks galvoti, iš kur gauti lėšų, nes kažkokių dotacijų mes negauname“, – sakė V.Novickis.

Žinia, kad KKSD reikiamam inventoriui neskirs nė euro, pribloškė ir praėjusio sezono čempioną Alytaus „Varsą-Stronglasą“. Pasak klubo trenerio Egidijaus Petkevičiaus, po pinigų dalybų susidarė nemalonus įspūdis, kad buvo ignoruota visa sporto šaka.

„Rezultatai nemaloniai nustebino. Jeigu būtų buvęs „užmirštas“ vienas ar kitas klubas, būtų kitokia nuomonė, tačiau dabar „užmirštos“ praktiškai visos komandos ir organizacijos, įskaitant federaciją ir lygą. Susidaro toks įspūdis, kad rankinis ir rankininkai, kuriems reikia apsirengti, apsiauti, įsigyti inventoriaus, neegzistuoja. Neįsivaizduoju, pagal kokius kriterijus ir kas vertino, bet galiausiai matome prastą vaizdą ir kyla labai daug abejonių“, – komentavo E.Petkevičius.

Pasak trenerio, praėjusiais metais klubas iš departamento buvo gavęs 4000 eurų sumą. Ji palyginti nedidelė, tačiau komandai buvo labai didelė paspirtis. Dabar klubui teks peržiūrėti ir perskirstyti biudžetą.

„Mintyse jau dėliojomės, ką reikalingo galėtume įsigyti gavę finansavimą, tikėjomės kažką gauti, bent panašią sumą kaip pernai. Tačiau dabar reikės koreguoti, skaičiuoti biudžetą. O žinant rankinio situaciją – nesame turtingi, eurą dedame prie euro, kad galėtume kuo geriau pasiruošti ir rungtyniauti. Teks ieškoti išeities, nes dabar turime nenumatytų problemų“, – atviravo čempionų treneris E.Petkevičius.

„Ne visada gimsta septynios rankinio meilutytės“

Pasak M. Astrausko, rankinio bendruomenei skaudu ir tai, kad rankinis, kaip ir futbolas, buvo išbrauktas ir iš strateginių sporto šakų sąrašo. Svarbu ir masiškumas – sporto mokyklose didžiąją dalį jas lankančiųjų sudaro būtent žaidimų atstovai, o strateginių sporto šakų sąraše tėra vienas žaidimas – krepšinis.

„Darosi aišku, kad mūsų sporto rėmimo kriterijai yra tik medaliai. Laimėjai medalį – gali pretenduoti į finansavimą. Tačiau žaidimuose tai yra sunku padaryti. Ne visada vienu metu gali gimti septynios rankinio meilutytės ar vienuolika futbolo meilutyčių. Manau, kad vertinimas atsižvelgiant tik į medalius yra atgyvenęs požiūris. Žinoma, meistriškumas turi būti, bet medalis turėtų būti tik vienas iš kriterijų.

Sakoma, kad medaliai yra reklama Lietuvai, tarsi šalies įvaizdis. Tačiau pasakykite, jeigu Lietuvos futbolo rinktinė Anglijoje sužais lygiosiomis su Anglijos rinktine, o koks, pavyzdžiui, greitojo čiuožimo atstovas iškovos medalį olimpinėse žaidynėse, kuriuo atveju apie Lietuvą bus garsiau kalbama? Lygiai taip pat kai Lietuvos rankinio rinktinė Vilniuje laimėjo prieš pasaulio vicečempionę Norvegiją, Europa plačiai sužinojo apie Lietuvą ir mūsų sportininkus. Apie tai rašė ir Vokietijos, ir Skandinavijos portalai, tarptautiniai rankinio naujienų portalai. Taigi apie Lietuvą sužinoma ir įvaizdis kuriamas ne tik medaliais“, – nuomonę dėstė LRF generalinis sekretorius.

Olimpinis čempionas V.Novickis apgailestavo, kad dabar didžiulės sumos atitenka tik keletui sporto šakų. Jo nuomone, jeigu kitos sporto šakos gautų bent panašų finansavimą kaip, pavyzdžiui, krepšinis, būtų demonstruojami kur kas geresni rezultatai ir Lietuva galėtų džiaugtis įvairių sričių sportininkų aukštais pasiekimais.

M.Astrausko nuomone, kalbant apie paramą sportui reikėtų nepamiršti ir ekonominio kriterijaus. Pavyzdžiu jis pateikia praėjusiais metais Lietuvoje vykusį Europos jaunių rankinio čempionatą.

„Mūsų federacija 95 procentus savo biudžeto išleidžia Lietuvoje, taigi pinigai grįžta į valstybės biudžetą – mokame viešbučiams, kurie moka savo darbuotojams, mokesčius ir taip toliau. Praėjusiais metais Europos čempionatui Kaune vykdyti gavome 27 tūkstančius eurų iš valstybės biudžeto, čempionate dalyvavo apie 220 žmonių, kurių kiekvienas išleido vidutiniškai po 50-100 eurų. Komandos buvo iš tokių šalių kaip Olandija, Austrija, Izraelis. Plius mūsų čempionato išlaidos buvo apie 200 tūkst. eurų, taigi bendra apyvarta siekė per 300 tūkstančių eurų. Tad vien per PVM valstybei grįžo daugiau pinigų nei mums buvo skirta“, – minėjo M.Astrauskas.

Rankinio sporto atstovų pateiktų paraiškų surinkti balai:

Alytaus rankinio klubas „Varsa“ – 54,50

Alytaus vaikų ir jaunimo rankinio klubas – 57,00

Kauno „Granitas-Karys“ – 63,00

Kauno moterų rankinio klubas „Žalgiris“ – 67,50

Klaipėdos miesto rankinio klubas „Dragūnas“ – 57,50

Klaipėdos miesto rankinio klubas „Klaipėda“ – 75,50

Lietuvos rankinio federacija – 78,00

Lietuvos rankinio lyga – 61,00

Lietuvos rankinio teisėjų asociacija – 52,50

Sporto klubas „HC Garliava“ – 0,00 (projektas nefinansuojamas, nes neturi kofinansavimo)

Viešoji įstaiga „Vilniaus rankinio centras“ – 79,00 (skirta 800 eurų)

Viešoji įstaiga „Vilniaus rankinio klubas“ – 47,00

Vilniaus miesto rankinio sporto klubas „Eglė“- 64,50