Kremlius aiškina, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į „Šiaulių banką“, kuris pareiškė apie ketinimus atsisakyti vykdyti transakcijas.
Tačiau ekspremjeras atkreipia dėmesį, kad operacijos išties prailgo dėl išaugusių dokumentų reikalavimų ir patikrinimų, taikomų Rusijos įmonėms, bet realiai mokėjimus už tranzitą ir nesankcionuotas prekes bankai priima ir vykdo.
„Bankai reikalauja daug dokumentų, jeigu prekiauji su Rusijos įmonėmis. Ypač, kai lėšos yra pervedamos iš Rusijos į Lietuvą. Tada reikia ne tik pateikti dokumentus dėl to, kokias medžiagas, kokius kiekius vežei, su kokiomis įmonėmis atsiskaitinėjai. Bankai galimai patys nebenori padaryti tam tikrų klaidų, kad nebūtų įtampos“, – Eltai kalbėjo A. Butkevičius.\
Seimo narys Algirdas Butkevičius. M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
Tačiau tai, kad Kremliui pavyko iškelti problemą, kurios iš tiesų nėra, parlamentaro vertinimu iliustruoja Lietuvos Ministrų Kabineto komunikacijos spragas.
„Vyriausybei reikėjo būti tvirtai. Visuomenei, gyvenančiai padidintoje įtampoje išsklaidyti abejones, paaiškinti, kas vyksta“, – tikino jis.
Ekspremjero vertinimu, Vyriausybė nesugebėjo visuomenei paaiškinti, kad Kremliaus teiginiai dėl neva stabdomų mokėjimų už tranzitu keliaujančias prekes, tėra jų pačių sufabrikuota problema.
„Mes gi Europos Sąjungos nariai. Reikia tai aiškiai pabrėžti. Mes vykdome bendrą ES politiką, taikant sankcijas. Ir viskas“, – tvirtino A. Butkevičius.
V. Mitalas: nežinau, ar tai nėra sąmoninga Vyriausybės taktika
Vis tik, valdančiosios Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo vertinimu, toks Lietuvos Ministrų Kabineto „dalyvavimas viešuosiuose ryšiuose“ galėtų turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą pusę.
V. Mitalas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„Viena vertus, mes informaciniame kare galėtume iškomunikuoti tą tikrąją nuomonę ir faktus, bet antra vertus, nežinau, ar tai nėra sąmoninga Vyriausybės taktika, nebesivelti ir nebekomentuoti kiekvieno Kremliaus teiginio“, – svarstė jis.
Anot parlamentaro, vien svarstymai apie tai, ar problema dėl Rusijos galimybių apmokėti už tranzitines prekes yra reali, jau yra kalbėjimas Maskvos primestais terminais.
„Kai mes sakome, kad problema yra arba nėra, tai mes jau kalbame Kremliaus naratyvo rėmuose, nes čia tik iš jų pusės žvelgiant yra ta problema, nes jie nori užsitikrinti tranzitu gabenamas prekes“, – akcentavo V. Mitalas.
Rusija Lietuvai įteikė notą
Lietuvoje praėjusią savaitę vėl paaštrėjo klausimas dėl prekių gabenimo tranzitu į Kaliningradą. Rusija dar liepos pabaigoje Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai (URM) perduotoje notoje teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į „Šiaulių banką“. Tuo tarpu „Šiaulių bankas“, į kurį yra nukreipiami mokėjimai, vienašališkai atsisakė vykdyti operacijas su Rusija. Banko teigimu, išimtis gali būti taikoma nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą.
Vyriausybės atstovai tikina, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus
Rugpjūčio pradžioje susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas ir viskas priklauso nuo jų pačių sprendimų. Pasak jo, patys klientai yra atsakingi už tai, kaip bus atsiskaitoma už tranzito paslaugas.
Jam antrino ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri kartojo M. Skuodžio išsakytą poziciją, kad Vyriausybė negali įpareigoti atsiskaitymus už tranzitą į Kaliningradą ketinantį stabdyti Šiaulių banką toliau vykdyti bankines operacijas su Rusija.
Apskritai, ministrė akcentavo, kad ne Lietuvos Vyriausybė, o pati Rusija turi rasti sprendimus, kaip apmokėti už tranzito paslaugą.
Galiausiai susisiekimo ministras M. Skuodis sakė, kad iš valstybės pusės bus daromi veiksmai, kad Rusijai būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti už tranzitu į Kaliningradą gabenamas prekes. Visgi, jo teigimu, garantuoti, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nesustos, jis negali. Viskas, anot ministro, priklausys nuo bankų.
Prezidentūra taip pat pritaria Vyriausybės pozicijai
Prezidentūra pritarė Vyriausybės pozicijai šio klausimo kontekste bei aiškino, kad Rusija pati turėtų galvoti, kaip atsiskaityti už tranzitą. Prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, Lietuva tikrai neprašys komercinių bankų, kad šie leistų Rusijos įmonėms vykdyti mokėjimus už gautas paslaugas.
K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.
