Kaip pranešta anksčiau, Seimas nutarė kreiptis į KT, prašant paaiškinti, ar viešojoje erdvėje prieštaringai vertinamas dokumentas atitinka šalies Konstituciją.

„Kaip žinia, Seimas yra pasikreipęs į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo – ar konvencija, jos atskiri straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi tai yra vienas pagrindinių argumentų, kodėl konvencijos priešininkai kritikuoja šią konvenciją“, – Eltai pirmadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tikėčiausi, kad sulaukus atsakymo diskusija vėl kelsis į Seimą ir matysime, kaip ji vystysis“, – teigė ji.

Politikė apgailestavo, kad Lietuva vis dar nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos ir lieka tarp penkių paskutinių to nepadariusių Europos Sąjungos (ES) valstybių.

„Žinau, kad oponentai dažnai mini, jog priemonės yra perkeltos į mūsų teisėkūrą ir kad nieko nebereikia daryti. Viena vertus, jeigu taip yra iš tikrųjų, tai koks pavojus? Galėtume ją ratifikuoti, nieko neprarasime“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Tikėčiausi, kad sulaukus atsakymo diskusija vėl kelsis į Seimą ir matysime, kaip ji vystysis.

Visgi, V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė – Stambulo konvencija apibrėžia ir platesnį požiūrį į smurto lyties pagrindu prevenciją.

„Kita vertus, Stambulo konvencija nėra tik apie tas kietąsias priemones, ne tik apie persekiojimo kriminalizavimą arba arešto orderį. Tai apie holistinį požiūrį į smurto prieš moteris ir merginas problemą“, – kalbėjo ji, akcentuodama minkštųjų priemonių svarbą.

„Kaip matome, tarkime, ir šių metų statistika yra labai iškalbinga – nuo liepos 1 d. buvo išduota 7 tūkst. arešto orderių, o kreipimųsi buvo 18 tūkst.“ – situaciją iliustravo ji.

Latvija praėjusią savaitę prisijungė prie Stambulo konvencijos. Po kelias valandas trukusių diskusijų parlamentas Rygoje balsavo už Europos Tarybos konvencijos ratifikavimą. Opozicija balsavime nedalyvavo, išskyrus du parlamentarus, kurie balsavo prieš.

Latvija buvo viena iš šešių ES valstybių narių, dar neratifikavusių Stambulo konvencijos.

ELTA primena, kad pastarojoje Seimo pavasario sesijoje Lietuvos parlamentas po pateikimo pritarė Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen bei valdančiosios koalicijos atstovų ir socialdemokratų inicijuotam parlamento kreipimuisi į KT dėl išaiškinimo, ar Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

Vis dėlto, kai kurie atstovai Seime tikina, kad šiuo metu Lietuvoje jau veikia pakankamai teisinių įrankių kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl, anot Stambulo konvencijos skeptikų, dokumento ratifikavimas Lietuvai nereikalingas.

Galutinį sprendimą dėl įstatymo projekto turės priimti Saeima.

Konvencijos ratifikavimui pritarta su sąlyga, kad ją įgyvendindama Latvija vadovausis Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis, principais ir normomis, ypač susijusiomis su žmogaus teisių apsauga, moterų ir vyrų lygybe, šeimos, tėvų ir vaikų teisių apsauga ir rėmimu.

Gerovės ministras Uldis Augulis pabrėžė, kad į konvenciją įtrauktas ir diskusijose figūravęs terminas „socialinė lytis“ nereiškia, kad į Latvijos teisės ir švietimo sistemą turi būti įtrauktas kitoks lyties supratimas, ir tikrai neįpareigoja kitaip aiškinti Konstitucijoje įtvirtintas normas ir vertybes.

„Reikia suvokti, kad socialinės lyties kontekste kalbame tik ir tik apie moteris ir vyrus“, – kalbėjo U. Augulis.

Gerovės ministerija, kuri parengė įstatymo projektą, pažymi, kad konvencija sukuriama išsami ir įvairiapusė teisinė sistema, skirta moterų apsaugai nuo visų formų smurto ir moterų bei vyrų apsaugai nuo smurto šeimoje.

Konvencijoje reikalaujama, kad valstybės narės parengtų koordinuotą kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje politiką, o valdžios institucijos įgyvendintų tarpžinybinį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, pilietine visuomene ir žiniasklaida.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais. Latvija konvenciją pasirašė 2016-aisiais, bet Saeima jos dar neratifikavo.

Prezidentūros užsakymu atliktoje apklausoje tąkart buvo skelbiama, kad konvencijos ratifikavimui pritaria ir greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. respondentų teigia tam nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Prezidento kanceliarijos užsakymu apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, balandžio 8-17 dienomis. Interviu telefono metodu apklaustas 1001 šalies gyventojas, tyrimas vyko 31 mieste ir 35 kaimuose. Respondentų buvo klausiama „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“

Apie šią apklausą feisbuke pasisakė ir visuomenės klausimus aptariantis Rytis Zaloga, kuris iniciavo pakartotinę apklausą. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad didesnė dalis žmonių visgi pritaria Stambulo konvencijai. 

Valstybė esame mes visi, įskaitant žmones, kurie mums patinka, ir žmones, kurie mums nelabai. Ir visi esame laisvi elgtis taip, kaip mums atrodo teisinga, pakeliui padarant vieną kitą gerą darbą. Arba kokį „trololo“.

„Brangieji! Lietuvos valstybę – savo valia ir išmintimi – šimtmečius kūrė mūsų tauta. Todėl jos balsą privalome girdėti. Nereikia bijoti žmonių, net jeigu jie yra pikti ir pavargę. Kas jau ties čia pametėte dėmesį, tai taip, 56,2 proc. vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų 2021 metų gegužės mėnesį pasakė „taip“ / „greičiau taip“ Stambulo konvencijai, kai klausimas buvo užduotas naudojant tikrąjį jos pavadinimą. Pastarosiomis dienomis girdėjau sakant, kad klausti žmonių nuomonės yra blogai. Neva ne taip supras, arba iš viso nesupras klausimo. Aš galvoju kitaip. Mūsų žmonės nusipelno būti išgirsti ne tik kartą per 4 metus. Mes privalome girdėti jų nuomonę esminiais visuomenės gyvenimo klausimais, nes be to neįmanomi sprendimai demokratinėje valstybėje“, – socialiniame tinkle rašė R. Zaloga.

R. Zalogos feisbuko nuotr.

„Niekas nesiginčija, kad klausimas tikrai esminis, išgirskime visuomenės nuomonę, taip. Prisipažinsiu, šeimų labui mes vis dar padarėme per mažai. Taip, turime vaiko pinigus, vienkartines išmokas, plačiau atveriame švietimo galimybes nepasiturinčių šeimų vaikams. Tačiau jaunos šeimos susiduria su milžiniškomis problemomis derindamos darbą ir vaikų auklėjimą, ypač dabar, kai pandemija baigia išgręžti mūsų kantrybę ir jėgas. O politikai manipuliuoja tamsa ir neskaitymu, dar ir dirbtinai priešindami visuomenę, tam nesibodėdami naudoti ir manipuliatyviai suformuluotų klausimų visuomenės nuomonės apklausose. O dabar – rimtai. Valstybė esame mes visi, įskaitant žmones, kurie mums patinka, ir žmones, kurie mums nelabai. Ir visi esame laisvi elgtis taip, kaip mums atrodo teisinga, pakeliui padarant vieną kitą gerą darbą. Arba kokį trololo. Todėl tiesiog priminsiu, kad balandžio mėnesį Prezidentūra su prezidentu priešakyje vietoj lyderystės pasirinko kitą, mano kuklia nuomone labai stipriai nekokį veikimo būdą ir, šachmatų terminais kalbant, padariusi eilinį ėjimą grikiu pasiklausė ar reikėtų mums ratifikuoti Stambulo konvenciją? Nes gi tauta žino geriau, darykime kaip nori tauta“, – apie apklausą rašė R. Zaloga.

Vyras socialiniame tinkle aptarė ir balandį Prezidentūros užsakymu atliktos apklausos rezultatus. „Ir tauta žinoma į klausimą atsiliepė ir atsakė: 22,1 proc. taip / greičiau taip; 48,8 proc. ne / greičiau ne; 29,2 proc. neturėjo nuomonės. Uždarome klausimą, Lietuva dar nepasiruošusi – kas kam neaišku? Bet kas galėjo pagalvoti, kad žmonės turi nuomonę apie dokumentus, kurių nėra skaitę? Aš. Kas galėjo pagalvoti, kad sociologijoje taip svarbu korektiškai suformuluoti klausimą? Turbūt bet kas studijavęs socialinius mokslus ir dar Paulius Ambrazevičius, kuris irgi tuos mokslus studijavo. Nors mano intencija buvo trololo ir aš to neslėpiau nuo pat pradžių, iš karto pažymiu visiems norintiems sudalyvauti – atmetu visus kaltinimus manipuliacija, „Stambulo“ konvencijos nuslėpimu ir panašiomis nesąmonėmis – mano subjektyvia nuomone, šitie kaltinimai turėtų būti adresuoti Prezidentūrai. Mes tik antrą kartą patys susimetėme (pirmai apklausai irgi metėmės mes, tik klausimo mums nedavė formuluoti, nes prezidentui labai labai labai reikėjo neigiamo atsakymo šiuo klausimu) ir pasitikrinome“, – vardijo vyras.

Labai laukiu klausimo grąžinimo į Seimo darbotvarkę – apklausos rodo, kad tauta yra pasiruošusi.

„Taigi išsiaiškinome du puikius dalykus – žmonėms nebūtina susipažinti su dokumentais, kad jie apie juos turėtų nuomonę ir tai, kad Didžiojo šeimų maršo dėka (ačiū, Arturui Orlauskui, pagarba!) žmonės, tauta, dauguma, (you name it) aiškiai pasakė „gana“ ir nori ratifikuoti Stambulo konvenciją – gi skaičiai taip rodo, va, turime visuomenės nuomonės apklausą, darytą kaip tik Didžiojo šeimų maršo savaitę ir jos rezultatus, o mes juk visi žinome, kad dažnai žmonėms užtenka supratimo ir jo dažnai yra netgi gerokai daugiau negu pas kai kuriuos politikus. Juk taip, prezidente? Linkiu politikams skanių manipuliacijų vardan sekančios kadencijos ir geros dienos. Ir labai laukiu klausimo grąžinimo į Seimo darbotvarkę – apklausos rodo, kad tauta yra pasiruošusi“, – įrašą socialiniame tinkle baigė R. Zaloga.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė, sociologė Aušra Maslauskaitė, balandį komentuodama Prezidentūros užsakymu atliktą apklausą teigė, kad, jeigu būtų norima iš tikrųjų sužinoti, ką žmonės mano apie Stambulo konvenciją, ir, ar jie pritaria ar nepritaria, reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą.

„Jeigu mes norėtume korektiškai turėti informaciją, reikėtų nepagailėti tų kelių šimtų eurų, (užsakovas šiuo atveju yra Prezidentūra), ir skirti rinkos tyrimų bendrovėms, kurios tikrai (ir šita, kuri atlieka, tikrai neabejoju jos kompetencija) padarytų tą tyrimą“, – tąkart sakė A. Maslauskaitė.

„Šituo vienu klausimu, kuris yra suformuluotas tokiu būdu, mes tikrai nesužinome Lietuvos visuomenės nuomonės apie Stambulo konvenciją. Mes sužinome galbūt tik tai, ką jie girdėjo kažkur paminėta viešojoje erdvėje apie tai, priklausomai nuo to, koks turinys buvo ten minimas“, – pabrėžė mokslininkė.