Tai jau antras pavaduotojas, atleidžiamas po to, kai gruodžio viduryje įmonės vadovu paskirtas Mantas Bartuška. S.Gudvalis šalių susitarimu įmonę paliks nuo sausio 3 dienos, įsakymą dėl to M.Bartuška pasirašė penktadienį.

Dar ketvirtadienį S.Gudvalis BNS tvirtino, kad apie jo pasitraukimą iš pareigų su įmonės vadovu nebuvo kalbėta.

„Kaip nuspręs, taip ir bus, aš 32 metus dirbu „Lietuvos geležinkeliuose“, daugiau geležinkelių Lietuvoje nėra. O kaip bus nuspręsta, tai toks sprendimas ir bus. Aš pats neinicijuosiu, nes tai ne statybinė organizacija, ne autotransporto organizacija, Lietuvoje yra vieni geležinkeliai“, - BNS teigė S.Gudvalis.

„Nei aš pats siūlau, nei man siūlo, niekas nieko negirdėti kol kas“, - pridūrė S.Gudvalis.

Jam bus išmokėta 8 mėnesių išeitinė kompensacija - BNS skaičiavimais, ši suma siekia apie 46 tūkst. eurų (iki mokesčių).

„Pagal Darbo kodeksą, darbdavio iniciatyva atleidžiamam S.Gudvaliui už jo stažą priklausytų 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė

kompensacija. Be to, apie atleidimą iš darbo, remiantis teisės aktais, reikėtų įspėti mažiausiai prieš du mėnesius – šį laikotarpį taip pat reikėtų mokėti atlyginimą. Siekiant greitesnio vadovybės atsinaujinimo, susitarta darbo sutartį nutraukti nedelsiant ir išmokėti tą pačią 8 mėnesių kompensaciją“, - BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

S.Gudvalis „Lietuvos geležinkeliuose“ dirbo daugiau nei 30 metų. Nuo 2007 metų jis buvo įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Krovinių vežimo direkcijos direktorius.

Įtarimai 2013 metais pradėtame ikiteisminiame tyrime taip pat buvo pareikšti tuomečiam antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „Gelsauga“ vadovui Viliui Žilioniui - jis kaip neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atleistas 2014 metais.

Iš „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pavaduotojo pareigų atleidžiamas ir pagrindiniu įmonės strategu ir bei buvusio įmonės vadovo Stasio Dailydkos dešiniąja ranka laikytas Albertas Šimėnas. S.Dailydka iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė gruodžio pradžioje, žiniasklaidai paviešinus informaciją apie galimai neskaidrius vidaus sandorius ir socialdemokratams palankios paramos dalybas. Juo pasekė dar dviejų antrinių įmonių vadovai.

„Man atrodo, kad nekaltumo prezumpcija galioja visiems, negali būti išimties ar tokiam, ar tokiam“, - BNS antradienį sakė S.Dailydka.

„Jis labai sėkmingai dirba, nuoširdžiai įdeda daug savo jėgų, yra darbštus ir atsakingas“, - pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) BNS patvirtino, kad S.Gudvaliui 2013 metais buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu, vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neskaidrių didelės vertės geležinkelių remonto ir statybos konkursų.

Oficialiame „Lietuvos geležinkelių“ atsakyme BNS teigiama, kad teisėsaugai pradėjus tyrimą bendrovės viduje buvo atliktas ir tarnybinis patikrinimas, tačiau jokių pažeidimų nenustatyta.

„Nenustačius pažeidimų ir neturint jokių teisėsaugos sprendimų, o esant tik įtarimams, jokio teisinio pagrindo nušalinti nuo pareigų ar atleisti asmenį, kuriam pareikšti įtarimai, nebuvo“, - rašo bendrovė.

Informacija apie įtarimus buvo vieša

Anot jos, teisėsauga raštiškai neinformavo „Lietuvos geležinkelių“ apie S.Gudvaliui pareikštus įtarimus, tačiau pats direktoriaus pavaduotojas apie tai asmeniškai informavo S.Dailydką, kitus vadovybės atstovus.

Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS sakė nebuvę informuoti apie įtarimus S.Gudvaliui.

Savo ruožtu „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina papildomų informavimo veiksmų nesiėmę, nes „informacija apie pareikštus kaltinimus buvo paskelbta viešai“.

„Tai buvo viešas, spaudoje aprašytas dalykas, net nereikėjo informuoti, prieš trejus metus buvo viskas aprašyta“, - sakė S.Dailydka.

„Tai jie gal jau pamiršo, kas prieš tris metus buvo, ten detalių niekas neaiškino“, - teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, atsakydamas į repliką, kad apie įtarimus S.Gudvaliui nežinojo nei premjeras, nei susisiekimo ministras.

Tačiau valstybės valdomos įmonės atstovė spaudai Inga Čiuberkytė BNS nepasakė, kur viešai buvo skelbta informacija apie įtarimus „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pavaduotojui.

Ministro pirmininko patarėjas susisiekimo klausimais Darius Jarmantavičius anksčiau BNS patvirtino, kad yra S.Gudvalio žentas.

Paklausus apie įtarimus S.Gudvaliui, pats premjeras teigė, kad „jeigu jis yra įtariamasis žmogus, tai jis neturėtų eiti aukštų pareigų ir jis turėtų būti nušalintas“.

Skirtingi atvejai

Įtarimai minėtame 2013 metais pradėtame ikiteisminiame tyrime taip pat buvo pareikšti tuomečiam antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „Gelsauga“ vadovui Viliui Žilioniui. Jis kaip neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų iš pareigų „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimu atleistas 2014 metais.

Bendrovė aiškina, kad V.Žilionio ir S.Gudvalio atvejai - skirtingi.

„Gelsauga” vadovo V.Žilionio atvejis skiriasi dėl „Gelsauga” licencijuojamos veiklos šaudyklų eksploatavimui, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir pagal kurį tuo atveju, jeigu administracijos vadovui yra pareikšti įtarimai arba kaltinimai, sustabdoma licencija šaudyklų eksploatavimui. Siekiant netrikdyti įmonės veiklos, V.Žilionis buvo atšauktas iš pareigų“, - teigia „Lietuvos geležinkeliai“.

Tyrimo pradžioje 2013 metų rudenį Specialiųjų tyrimų tarnyba informavo per vieną dieną atlikę daugiau nei 30 kratų ir tyrimui reikšmingų dokumentų poėmių „Lietuvos geležinkeliuose“,„Gelsaugoje“ bei su fiktyviais viešaisiais pirkimais susijusiose įmonėse Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Įtariant piktnaudžiavimu arba padėjimu piktnaudžiauti tąkart pranešta apie sulaikytus septynis asmenis.

„Lietuvos geležinkeliai“ tuomet pranešė atliekantys vidinį patikrinimą ir nurodė, jog „pasitvirtinus ikiteisminio tyrimo metu pareikštiems įtarimams, imsis griežčiausių sankcijų prieš įtariamus darbuotojus“.

Premjeras ir susisiekimo ministras sako apie prieš kelerius metus pareikštus įtarimus iki šiol nežinoję.

Įtarimai darbuotis netrukdo

STT atstovas Ruslanas Golubovas penktadienį BNS sakė, kad S.Gudvaliui įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba pareikšti 2013 metų lapkritį, vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neskaidrių didelės vertės geležinkelių remonto ir statybos konkursų.

Nepaisant įtarimų, S.Gudvalis „Lietuvos  geležinkeliuose“ iki šiol eina direktoriaus pavaduotojo - Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pareigas.

Įtarimai šiame tyrime taip pat pareikšti tuometiniam antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „Gelsauga“ vadovui Viliui Žilioniui. Jis kaip neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų iš pareigų „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimu atleistas 2014 metais.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tikina manęs, jog STT tyrimas jau yra pasibaigęs, o apie įtarimus S.Gudvaliui teigia nieko nežinojęs.

„Man nėra žinoma (apie įtarimus). O kada jie buvo pareikšti... Kažkada anksčiau buvo kratos, žinau, ir tas viskas kažkaip tilo nutilo, ir aš neseku. Aš galvojau, kad čia viskas pasibaigę, aš girdėjau apie tas kratas, apie rastą kažkokią pinigų sumą, kažkas yra išlikę mano atminty. Bet tas buvo seniai“, - BNS penktadienį sakė ministras.

R.Sinkevičiaus teigimu, kol žmogus nėra nuteistas, derėtų laikytis nekaltumo prezumpcijos.

„Reputacija yra reputacija, vis tiek reikia laikytis nekaltumo prezumpcijos, ir tol, kol žmogus nenuteistas, aš problemų nematau, bet šiaip tai yra nemaloni situacija“, - teigė ministras, paklaustas, kodėl vienas įtariamasis atleistas, o kitas toliau darbuojasi.

Premjeras nebuvo informuotas

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius BNS penktadienį sakė taip pat nieko nežinojęs apie STT pareikštus įtarimus, nors „Lietuvos geležinkeliai“ pagal įstatymus yra pripažint strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone.

„Manęs neinformavo, gal ministrą informavo“, - BNS Kaune sakė premjeras.

„Jeigu jis yra įtariamasis žmogus, tai jis neturėtų eiti aukštų pareigų ir jis turėtų būti nušalintas“, - sakė A.Butkevičius, paklaustas, ar įtarimų sulaukęs asmuo gali toliau eiti vadovaujančias pareigas „Lietuvos geležinkeliuose“.

Premjero patarėjas susisiekimo klausimais Darius Jarmantavičius BNS penktadienį pripažino, kad yra S.Gudvalio žentas. A.Butkevičius teigia, kad apie šį faktą yra girdėjęs, bet detalios informacijos neturįs: „Kažkur girdėjau, bet kas jo yra uošvis neakcentavo“.

Tuo metu D.Jarmantavičius BNS penktadienį teigė, premjerą apie savo asmeninį ryšį su S.Gudvaliu informavęs, premjeras, anot jo, tame nieko blogo neįžvelgęs.

Patarėjas teigė nežinojęs apie teisėsaugos įtarimus S.Gudvaliui.

„Ar įtariamasis, ar liudininkas  - nieko nežinau. Mes žinome, kad toks tyrimas vyksta, kiek suprantam, nėra baigtas, tiek žinom. (...) Aš informuotas, kad vyksta tyrimas, žinome, kad tyrimas nesibaigęs, o gal ir baigėsi, gal baigėsi vakar, nežinau“, - sakė D.Jarmantavičius.

„Teisėsauga mūsų neinformuoja, gal buvo kažkas daugiau, ką žino „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, ko mes nežinome, gal ir nereikia žinoti, aš vadovaujuosi principu, kad nereikia žinoti, kad paskui nebūtų kažkokių įtarimų, ar dar kažko“, - svarstė premjero patarėjas.

Jis teigė, jog šiuo atveju teisėsauga turi spręsti, ar įtarimų sulaukęs asmuo toliau gali eiti pareigas, ar turi būti nuo jų nušalintas.

Paklaustas, kokiais asmeniniais ryšiais susijęs su S.Gudvaliu, premjero patarėjas susisiekimo klausimais iš pradžių nebuvo linkęs atvirauti: „Asmeniniai santykiai lieka asmeniniais santykiais, darbine prasme tai neturi nieko bendro“.

Tačiau kelis kartus perklaustas, D.Jarmantavičius pripažino, jog S.Gudvalis yra jo žmonos tėvas.

D.Jarmantavičius dalyvavo ir penktadienį vykusiame premjero ir susisiekimo ministro susitikime, kuriame buvo aptariami „Lietuvos geležinkelių“ pertvarkos galimi scenarijai.

Paklaustas, ar nemato poreikio deklaruoti šį ryšį, nes premjero komandoje kuruoja susisiekimo klausimus, D.Jarmantavičius tikino, jog uošvis - ne giminė, tada ir reikmės deklaruoti šį ryšį nėra.

S.Gudvalis: yra trys variantai

„Lietuvoje geležinkelių“ direktoriaus pavaduotojas S.Gudvalis BNS neatsakė, ar apie jam pareikštus įtarimus buvo informuotas susisiekimo ministras R.Sinkevičius.

S.Gudvalis tikino, jog apie jo nušalinimą nebuvo svarstoma dėl to, kad jis nėra nuteistas.

„Įtarimas - tai nėra įrodyta, kad aš turiu kažkokią veiką ar ne. Yra trys variantai: jei bus teismas ir man bus kažkoks teistumas - tai vadinas bus atitinkami sprendimai dėl mano pareigų. Kitas variantas - bus teismas, man įtarimai bus išvis nuimti. Trečias variantas - yra tokių atvejų, kad išvis byla būna nutraukta“, - BNS penktadienį sakė konferencijoje Baltarusijoje viešintis S.Gudvalis.

Tyrimo pradžioje 2013 metų rudenį STT informavo per vieną dieną atlikę daugiau nei 30 kratų ir tyrimui reikšmingų dokumentų poėmių „Lietuvos geležinkeliuose“,„Gelsaugoje“ bei su fiktyviais viešaisiais pirkimais susijusiose įmonėse Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Įtariant piktnaudžiavimu arba padėjimu piktnaudžiauti tąkart pranešta apie sulaikytus septynis asmenis.

„Lietuvos geležinkeliai“ tuomet pranešė atliekantys vidinį patikrinimą ir nurodė, jog „pasitvirtinus ikiteisminio tyrimo metu pareikštiems įtarimams, imsis griežčiausių sankcijų prieš įtariamus darbuotojus“.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka šiuo metu atostogauja, įmonės atstovė žadėjo BNS atsakymus pateikti kitą savaitę.

Šalia Malkų įlankos oficialiai pradėjo veikti 144 krantinė, kurioje Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) kraus naują krovinį – fosforitus.

Iš viso per metus planuojama iškrauti apie 12 laivų – per 200 tūkst. tonų fosforitų. Iš laivų jie bus kraunami tiesiai į vagonus.

144 krantinė uoste buvo rekonstruota 2009-aisiais. Tačiau krova prie jos vyko tik epizodiškai. Nebuvo geležinkelio, todėl sunku buvo sukaupti didesnius krovinių

kiekius.

„Dabar, kai nutiesta geležinkelio atkarpa, KLASCO galės atlikti įvairias gamybines operacijas. Planuojame, kad laivas su fosforitais prie krantinių bus apie gegužės 15

–17 dieną“,  – aiškino KLASCO vadovas Audrius Pauža.

Malkų įlankoje tarp Jūrų perkėlos ir Klaipėdos konteinerių terminalo pastatyta 469 metrų ilgio krantinė, kurios gylis – 11 metrų. Į ją nutiesta 931 m geležinkelio kelių, kurių vertė 1,24 mln. eurų.

„Pripažinus tinkamu naudoti geležinkelį, nebelieka kliūčių šioje krantinėje visu pajėgumu vykdyti veiklą. Mums, kaip valstybės valdomai įmonei, svarbu, kad krantinė pulsuotų gyvybe ir duotų grąžą valstybei, verslininkams“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Valstybės valdomiems "Lietuvos geležinkeliams" Švedijoje ir Turkijoje nepavyksta rasti verslininkų, norinčių išbandyti traukinį "Vikingas" ir pergabenti krovinius iš vienos valstybės ir kitą. Pasak geležinkelių generalinio direktoriaus pavaduotojo Stasio Gudvalio, Skandinavijoje trejus metus ieško su Turkija prekiaujančio gamintojo, kuris išbandytų "Viking Train" paslaugą, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

"Švedijoje, Suomijoje radome kompanijų, kurios patvirtino, kad joms mūsų sąlygos, įkainiai tinka, bet dėl mums nesuprantamų priežasčių jos ilgai delsia išmėginti paslaugą. Turkijoje taip pat intensyviai ieškome partnerių ir preliminariai esame sutarę, kad kelios stambios įmonės paleis bandomąją grupę konteinerių. Deramės su lietuvių įmonėmis, eksportuojančiomis į Turkiją durpes, taip pat su metalo perdirbimo įmonėmis", - teigė S.Gudvalis.

Anot jo, susidomėjimas projektu yra nemažas, tačiau niekas nedrįsta išbandyti paslaugos pirmas, todėl krovininių gabenimas iš Turkijos į Skandinaviją per Lietuvą vis dar lieka tik teorinis, nors ir perspektyvus.

"Lietuvos geležinkeliai" oficialiai gavo laišką iš Rusijos, kad nuo šiol nebus praleidžiami tranzitu per Baltarusiją į Muitų sąjungos ir Azijos šalis vykstantys traukiniai, gabenantys maisto produktus, o pirmasis šio stabdymo nuostolis buvo 1 tūkst. tonų sviesto krovinys, kuris pirmadienį buvo vežtas į Uzbekistaną, rašo "Verslo žinios".

"Kai Maskva paskelbė maisto produktų embargą, mums per savaitę grąžino 32 vagonus su maisto produktais. Dabar kitas toks didelis pakeitimas. Nuostoliai neišvengiami, tačiau kokie jie bus, neaišku", - dienraščiui "Verslo žinios" sakė "Lietuvos geležinkelių" Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis.

Anot jo, Rusija nurodė, kad maisto produktus galima vežti per Latviją arba Ukrainą, o Baltarusijos geležinkelių vadovai jau derasi su kolegomis Maskvoje, tačiau ar šie pokalbiai bus vaisingi - neaišku.