„Atotrūkis tarp statomų verslo įmonių ir viešo sektoriaus projektų kokybės didėja: privačios investicijos pradeda žymiai išsiskirti statinių kokybe, o valstybės investicijos, siekiant momentinės naudos, netaikant statinio informacinio modeliavimo, tikrai prastėja, ir tas atotrūkis darosi vis didesnis“, – konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2021“ teigė jis.

Anot D. Gedvilo, kiek kelia nerimą galimai pernelyg ambicingi valstybės planai kuriant išmaniuosius miestus.

„RRF (ekonomikos gaivinimo – ELTA) plane yra planuojami resursai skaitmeninių miestų modelių kūrimui, bet esu šiek tiek sunerimęs, ar valstybė neužsimos pati kurtų tų modelių, nes pagal pateiktą dokumentą mes suprantame vienaip, o mums sakoma kitaip. Esame susirūpinę, kad nebūtų pradėtas kurti valstybinis modelis ir kad nepasuktume stagnacijos keliu, nes visos verslo iniciatyvos tikrai šiandien žymiai lenkia viešojo sektoriaus IT sistemas ir, jei nueisime neteisingu keliu, prarasime ir laiką, ir resursus“, – akcentavo jis.

S. Gentvilas: diskusija dėl Statybininko kortelės tęsiasi per ilgai

Savo ruožtu aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymėjo, kad, siekiant statybos sektoriaus efektyvinimo ir darbo sklandumo, reikalingas tvaresnis kontroliuojančių institucijų požiūris.

„Labai svarbu, kad per statybos ekspertizę galėtume identifikuoti tiek pagrindinius trūkumus, tiek energetinio efektyvumo skyles, ir tam norėtųsi pritaikyti modernias technologijas, kurios ateis kartu su Europos pinigais. Šiandien turime kalbėti ir apie kontroliuojančių institucijų, visų pirma, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbo tvarkos pokyčius, projektuotojų ir architektų, inžinierių ir konstruktorių darbo metodiką.

Norisi, kad inspekcija keistų savo kaip institucijos veiklą pasitelkdama modernias technologijas ir nuo formalių patikrinimų pereitų prie kokybinių standartų užtikrinimo“, – teigė jis.

Aplinkos ministras pabrėžė ir Statybininko kortelės reikšmę.

„Statybų procesą turi atlikti profesionalai, kurie turi išsilavinimą, darbus gali atlikti kokybiškai. (...) Turime užtikrinti, kad kokybiški projektai, kurie patikrinti kompetentingai veikiančių kontroliuojančių institucijų, yra įgyvendinami kvalifikuotų specialistų“, – sakė jis.

S. Gentvilas pažymėjo, kad Statybininko kortelės įteisinimas valstybiniu mastu gali užtrukti kiek ilgiau, nei šiuo metu numatyta RRF plane.

„Šiandien ši diskusija yra per ilgai užsitęsusi, yra užstrigę du projektai: vienas yra labiau atsiremiantis į Statybininkų asociacijos pasiūlymus, jų kortelės panaudojimą, kitas yra planuojamas vykdyti per RRF paraiškas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri nori inicijuoti tai Europos pinigais ir padaryti valstybine kortele.

Lyg ir apsispręsta, kad tai bus valstybinė alternatyva. Ar su ja bus spėta iki 2022 m., – aš esu skeptiškas, tačiau 2023 m. pradžioje turime tikėti, kad valstybė susitelkusi padarys kokybišką projektą, vadovaudamasi geriausia praktika, kurią yra išvysčiusi Statybininkų asociacija“, – teigė jis.

„Man atrodo, vienintelis klausimas dėl Statybininko kortelės yra pats būdas, kuriuo geriausiai būtų galima tai įgyvendinti, nes jūsų teiktame projekte buvo numatyta, kad Vyriausybė kuria paralelinę sistemą tai, kuri egzistuoja versle. Mano supratimu, nebūtina atmesti tos galimybės, kad galima pasinaudoti tuo, kas jau yra sukurta, tiems patiems tikslams, kurie svarbūs ir valstybės institucijoms“, – per Vyriausybės valandą Seime kalbėjo I. Šimonytė, atsakydama į opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio klausimą.

„Dėl pačios kortelės ginčo nėra, o dėl įgyvendinimo būdo, manau, kad čia dar yra dėl ko pasiginčyti, kuris būdas būtų optimalus kaštų požiūriu“, – sakė premjerė.

Ankstesnė, S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė siekė įdiegti Statybininko kortelę, tačiau įstatymo projektai nebuvo apsvarstyti Seimo komitetuose.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas anksčiau siūlė neeikvoti valstybės biudžeto bei naudoti jau veikiančią ir asociacijos plėtojamą Statybininko kortelių išdavimo sistemą STATREG.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, norint pasiekti statybų sektoriaus pažangos, proveržio renovacijoje ir įgyvendinti Europos Komisijos iškeltus tikslus, statybų sektoriui reikalingi „toliaregiški valdžios sprendimai ir investicijos ne tik į infrastruktūros projektus, bet ir į technologinį statybų pramonės perginklavimą, skaitmenizavimą“.

Asociacijos siūlo numatyti lengvatinį 5 proc. PVM statybos darbams (be medžiagų) tose srityse, kur „šešėlis“ yra didžiausias, t. y. fizinių asmenų dažniausiai užsakomiems statybos darbams.

„Taikant PVM lengvatą, galima legaliai veikiančių rangovų kainas padaryti labiau konkurencingas. Tuo pačiu skatinti privačius užsakovus naudotis legaliai veikiančių ir garantijas suteikiančių rangovų paslaugomis, o ne šiek tiek pigesnes paslaugas siūlančiais, bet nelegaliai dirbančiais asmenimis“, – sako D. Gedvilas.

Siūloma sukurti tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų katalogą viešuosiuose pirkimuose, parengti standartizuotas pirkimo sutartis.

„Šiuo metu daug perkančiųjų organizacijų netaiko ekonominio naudingumo metodo, kadangi trūksta žinių. Trūkstant aiškumo, atsiranda klaidų rizika bei piktnaudžiavimo galimybė. Labai dažnai perkančiųjų organizacijų parengtos sutartys numato vykdytojams nesąžiningas sąlygas, nėra subalansuotos teisių ir pareigų atžvilgiu. Subalansuota sutartis yra viena iš stabilių santykių garantų“, – teigia D. Gedvilas.

Taip pat siūloma viešuosiuose pirkimuose mažiausios kainos metodą taikyti ne daugiau kaip 50 proc. visų pirkimų, o taikant ekonominio naudingumo metodą – kainos lyginamasis svoris turi būti ne daugiau kaip 50 proc.

„Statybos darbų pirkimas už mažiausią kainą verčia įmones rizikuoti apsiimant darbus už neadekvačiai numažintą kainą. Nesugebėdamos įvykdyti finansiškai nepagrįstų įsipareigojimų, įmonės bankrutuoja, palikdamos neužbaigtas vykdyti sutartis“, – sako D. Gedvilas.

„Tariami sutaupymai perkant už mažiausią kainą vėliau išleidžiami stabdant, konservuojant ir saugant neužbaigtas statybas, prarandant darbų kokybės garantijas bei iš naujo atliekant viešųjų pirkimų procedūras“, – priduria jis.

Asociacijos taip pat siūlo, kad statybvietėse turi dirbti darbuotojai su įvertintomis kompetencijomis ir statybininko (STATREG) kortele.

„Privalomos statybininko (STATREG) kortelės įvedimas Lietuvoje padėtų spręsti didžiausias statybų sektoriaus problemas: žymiai sumažintų „šešėlį“ ir nelegalaus darbo mastą, užtikrintų aukštesnę darbų kokybę ir tikslesnę darbo laiko apskaitą, supaprastintų valstybinę priežiūrą ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, taip pat sumažintų ir nelaimingų atsitikimų statybose skaičių“, – sako D. Gedvilas.

Jo teigimu, įvedus privalomąją statybininko kortelę, būtų užtikrinamas trečiųjų šalių piliečių legalus darbas Lietuvoje.

Taip pat siūloma numatyti privalomą projektavimo įmonių atestavimą.

„Statybos dalyvių, kurie dirba su ypatingais statiniais, atestavimo reikalavimai nėra vienodi. Ypatingų statinių statybos rangovai, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovai yra atestuojami, o projektavimo įmonės nėra atestuojamos“, – nurodo D. Gedvilas.

Siūloma parengti ir laikytis ilgalaikių 3 metų investicijų planų į strateginės svarbos elektros ir susisiekimo infrastruktūrą.

„Investicijos į elektros ir kelių infrastruktūrą turi būti pakankamos ir tolygios. Tai padėtų rangovinėms vietos įmonėms išlaikyti kompetencijas, pajėgumus, atnaujinti techniką, laiku ir kokybiškai įvykdyti projektus“, – sako Statybininkų asociacijos prezidentas.

Taip pat siūloma parengti Nacionalinį elektros infrastruktūros atnaujinimo planą, kuris atitiktų Nacionalinėje energetikos strategijoje keliamus tikslus.

„Skirstomasis elektros tinklas yra pasenęs ir neparuoštas sparčiai besikeičiančiai energetikos rinkai: dėl naujų galių ir apkrovos poreikių nėra galimybės prijungti visų elektrą gaminančių vartotojų, nuosekliai ir kryptingai plėtoti elektromobilių pakrovimo stotelių bei kaupiklių tinklą. Elektros skirstymo tinklo operatorius ESO savo strategijoje tai įvardija kaip pagrindinę riziką ir grėsmę elektros tiekimo patikimumui“, – teigia D. Gedvilas.

Taip pat siūloma, kad daugiabučių namų statybos projektuose statinio pripažinimas tinkamu naudoti gali būti leidžiamas tik atlikus pilną visų butų apdailą, o individualią statybos veiklą su verslo liudijimu leisti vykdyti tik apdailos darbams ir nesudėtingų statinių statybai.

Bendrą pasiūlymų paketą teikė Lietuvos statybininkų asociacija, asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga.

Kaip teigiama pranešime, skaičiavimai rodo, kad kortelės įvedimas padėtų valstybei iš „šešėlio“ papildomai ištraukti apie 200 mln. eurų.

„LSA sukurta ir statybvietėse veikianti STATREG sistema yra tinkamas socialinės atsakomybės pavyzdys, tad valstybės institucijoms nebereikėtų „išradinėti dviračio“ ir iš naujo nekurti to, kas jau sukurta, o imti bei naudoti tai, kas jau šiandien puikiai veikia. Kuriant sistemą iš naujo, būtų ne tik prarastas laikas ir šimtai milijonų, bet ir investuotos mokesčių mokėtojų lėšos“, – pranešime cituojamas Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkas Juozas Neverauskas.

Pasak J. Neverausko, privalomos statybininko kortelės įvedimas Lietuvoje ne tik žymiai sumažintų „šešėlį“, užtikrintų aukštesnę darbų kokybę ir tikslesnę darbo laiko apskaitą, bet sumažintų ir nelaimingų atsitikimų statybose skaičių, kuris yra vienas didžiausių ES: 2018 m. – 37 nelaimingi atsitikimai Lietuvoje, tuo metu ES vidurkis – 30.   

LPPSF ragina nedelsiant imtis pokyčių ir sudaryti reikiamas sąlygas STATREG kortelės sistemos veikimui.

Skaičiuojama, kad per metus statybos sektoriuje neapskaitoma 500-700 mln. eurų pajamų.

„Statybininko kortelė yra tai, kas galėtų labai pigiai jau šiandien išgydyti visą sektorių ir valstybę nuo reikšmingo „šešėlio“. (...) Turėtume nukreipti dėmesį ne į naujus mokesčius, o įtraukti „šešėlyje“ dirbantį verslą į legalią ekonomiką“, – spaudos konferencijoje Seime penktadienį sakė S. Gentvilas.

Remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, jis teigė, kad potencialiai nesurinktų mokesčių dydis statybų sektoriuje yra apie pusę milijardo eurų.

„Vien šių metų pirmą ketvirtį statybų bendrovėse vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo 12 proc. mažesnis nei vidutinis šalies uždarbis. Visi savęs paklauskime – mūsų pažįstami statybininkai uždirba mažiau nei šalies vidurkis ar daugiau“, – kalbėjo parlamentaras.

Tuo metu, pasak jo, 16 proc. statybų įmonių atlyginimas yra mažesnis nei minimalus, o reikšmingoje dalyje įmonių 50 proc. darbuotojų sudaro statybų darbų vykdytojai.

Pasak parlamentaro, pernai 66 proc. visų nelegalaus darbo atvejų buvo užfiksuoti statybų sektoriuje.

„Sąžiningai dirbančios statybų bendrovės dirba konkurencijoje su mokesčių nemokančiomis statybų bendrovėmis ir, užuot ieškoję, kaip padėti iš „šešėlio“ ištraukti įmones statybų sektoriuje, apmokestiname sąžiningai dirbančias bendroves, kurios moka mokesčius, oficialiai deklaruoja“, – tikino Seimo narys.

Šiuo metu Seime yra pateikti du įstatymo pakeitimo projektai dėl statybininko kortelės administravimo – Vyriausybė siūlo, kad statybininko kortelės sistemos tvarkytojas būtų Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Nurodytiems asmenims nuolatinis statybininko SID kodas būtų suteikiamas neterminuotai.

Tuo metu įvairių Seimo frakcijų atstovai yra įregistravę įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo buvimo statybvietėje laiko apskaitą ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimą, kaip viešojo administravimo funkciją, pavesti Lietuvos statybininkų asociacijai (LSA), kuri jau yra tokią sistemą įdiegusi.

LSA prezidentas Dalius Gedvilas valstybės institucijoms siūlo neeikvoti valstybės biudžeto bei naudoti jau veikiančią ir asociacijos plėtojamą Statybininko kortelių išdavimo sistemą STATREG.

Paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje dėl Statybininko kortelės darbdaviai ir profsąjungos nepritarė, kad kortelių administravimo funkcija būtų skiriama valstybei. Asociacijos specialistų nuomone, statybų sektoriuje nelegaliai dirba net apie 22-23 tūkst. asmenų, todėl LSA nariai, nebegalėdami konkuruoti su tais, kurie nemoka mokesčių, 2015 metais priėmė sprendimą diegti Statybininko kortelę Lietuvos statybų rinkoje.

LSA statybininko korteles išduoda nuo 2018 metų. Jas šiuo metu turi ne vienas šimtas statybininkų.

Statybininko (STATREG) kortelėje yra kaupiama visa darbdaviui reikalinga informacija apie darbuotoją: darbo laiko apskaita, darbovietė, turimų kompetencijų patvirtinimas, naudojamų įrankių ir medžiagų apskaita. Todėl kiekvienas kortelę turintis darbininkas gali užsakovui greitai ir paprastai įrodyti, kad turi reikiamas kompetencijas darbui atlikti.

Statybininko kortelės sistemos tvarkytojas būtų Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Nurodytiems asmenims nuolatinis statybininko SID kodas būtų suteikiamas neterminuotai.

Kaip teigiama Vyriausybės pažymoje, pagal įvairių institucijų vertinimus, statybų srityje neapskaitoma apie 500-700 mln. eurų pajamų. Statybų sektoriuje dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 25 tūkst. dirba su verslo liudijimais, apie 14 tūkst. – pagal individualios veiklos pažymas. Apie 26 proc. mokesčių mokėtojų, dirbančių statybos sektoriuje, vertinami kaip rizikingi.

Statybose dirbančių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis už daugumos panašių veiklų darbuotojų vidutinį darbo užmokestį, o mažesnį už minimalią mėnesinę algą darbo užmokestį gauna apie 19 proc. statybininkų.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas valstybės institucijoms siūlo neeikvoti valstybės biudžeto bei naudoti jau veikiančią ir asociacijos vystomą Statybininko kortelių išdavimo sistemą STATREG.

„Asociacija jau yra sukūrusi tai, ką šiuo metu siūlo Vyriausybė sukurti už 0,5 mln. eurų. Valstybės išteklius siūlome panaudoti švietimui ir kultūrai, o ne analogiškos sistemos kūrimui. Pasinaudokime gerąja užsienio šalių praktika, pagal kurią analogiškos ir panašios funkcijos suteiktos asocijuotoms struktūroms tokiose valstybėse kaip Belgija, Suomija, Danija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Švedija, Rumunija. Mes jau turime puikiai veikiantį instrumentą, STATREG korteles jau turi ne vienas šimtas statybininkų, todėl siūlome dirbti kartu ir ieškome partnerystės“, – Eltai atsiųstame komentare teigia D. Gedvilas.

Paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje dėl Statybininko kortelės darbdaviai ir profsąjungos nepritarė, kad kortelių administravimo funkcija būtų skiriama valstybei.

Asociacijos specialistų nuomone, statybų sektoriuje nelegaliai dirba net apie 22-23 tūkst. asmenų, todėl LSA nariai, nebegalėdami konkuruoti su tais, kurie nemoka mokesčių, 2015 m. priėmė sprendimą diegti Statybininko kortelę Lietuvos statybų rinkoje.

2018 m. keturių asociacijų lėšomis buvo sukurta sistema STATREG ir jau nuo praėjusių metų liepos mėnesio Lietuvos statybininkų asociacija pradėjo išduoti Statybininko korteles.

Statybininko (STATREG) kortelėje yra kaupiama visa darbdaviui reikalinga informacija apie darbuotoją: darbo laiko apskaita, darbovietė, turimų kompetencijų patvirtinimas, naudojamų įrankių ir medžiagų apskaita. Todėl kiekvienas kortelę turintis darbininkas gali užsakovui greitai ir paprastai įrodyti, kad turi reikiamas kompetencijas darbui atlikti.

STATREG kortelė yra išduodama, turint bent vieną patvirtintą statybos kompetenciją. Statybos kompetencijų vertinimą sudaro žinių ir įgūdžių egzaminas.

Statybininko kortelės klausimas toliau keliasi į Seimą.

Projekto autoriai, remiantis šių metų birželio 19 d. Vyriausybės pasitarime pateikta informacija, sako, kad statybos sektoriuje yra neapskaitoma apie 500-700 mln. eurų pajamų.

„Statybininko kortelės klausimą reikia spręsti kuo skubiau, kadangi statybos sektorius yra viena labiausiai „šešėlinės“ ekonomikos paveiktų ūkio sričių: čia daug darbuotojų dirba nesudarę darbo sutarties arba vykdo individualią veiklą jos neįteisinę“, – teigia vienas iš įstatymo projektus įregistravusių Seimo narių Algirdas Butkevičius.

Šiuo metu rangovams nėra prievolės vesti statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Įstatymo projektuose siūloma nustatyti rangovams pareigą realiuoju laiku vesti rangovo darbuotojų, rangovo (kai rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų ir bet kokių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Tikimasi, kad tai padėtų sumažinti nelegaliai dirbančiųjų skaičių statybos sektoriuje bei padidintų saugą statybvietėse.

Taip pat šiuo metu galiojančią ypatingojo statinio statybos rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų siūloma papildyti sąlyga, kad darbuotojų kompetencijos turi būti įvertintos. Įvertinus ypatingojo statinio rangovo darbuotojo kompetencijas, darbuotojui būtų išduodamas tai patvirtinantis dokumentas – Statybininko kortelė. Manoma, kad tai sukurtų prielaidas skaidriau organizuoti viešuosius pirkimus, kadangi atsirastų galimybė patikrinti, ar konkursuose ketinantis dalyvauti rangovas esamu laiku turi darbuotojus, atitinkančius iškeltus reikalavimus.

Projekto autoriai sako, kad šiuo metu viešuosiuose pirkimuose susiformavo praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie net neturi statybos srities darbuotojų, t. y. jokių arba beveik jokių statybos darbų patys neatlieka, o darbams atlikti persamdo subrangovus. Anot A. Butkevičiaus,  tai iškraipo konkurenciją, nes kitiems rangovams viešųjų pirkimų užsakymų nelieka, nors jie turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko nuolatines darbo vietas ir galėtų kokybiškai atlikti darbus, o taip pat sudaro galimybę pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonėms, kurios neketina užbaigti darbų, o tik siekia gauti avansą.

Buvimo statybvietėje laiko apskaitą ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimą, kaip viešojo administravimo funkciją, siūlomi pavesti Lietuvos statybininkų asociacijai, kuri jau yra tokią sistemą įdiegusi.

2016 m. Lietuvos statybininkų asociacija yra akredituota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje kaip asmenų kompetencijų vertinimo įstaiga.

2015 m. Valstybinė duomenų inspekcija įtraukė asociaciją į asmens duomenų valdytojų registrą.

Įstatymų pakeitimų projektai parengti konsultuojantis su Lietuvos statybininkų asociacija, kuri pirmoji, remdamasi užsienio patirtimi, iškėlė ir jau ėmė įgyvendinti Statybininko kortelės idėją.

Projektus teikia Seimo nariai A. Butkevičius, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Jonas Varkalys,  Simonas Gentvilas, Jonas Liesys, Jurgis Razma, Valentinas Bukauskas, Vytautas Kamblevičius, Rimas Andrikis, Kęstutis Bartkevičius, Audronė Jankuvienė.

Pasak jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtose įstatymų pataisose numatoma, kad nuo 2021 metų birželio 1 dienos statybų sektoriuje dirbantys asmenys privalės turėti statybininko saugos tapatybės identifikavimo kortelę (SID).

Juridiniams asmenims, pažeidusiems tapatybės identifikavimo tvarką, numatoma skirti baudą, siekiančią nuo 800 iki 1,2 tūkst. eurų už kiekvieną darbuotoją. Už pakartotinį pažeidimą grėstų bauda nuo 5 iki 7 tūkst. eurų. Fiziniams asmenims numatomos švelnesnės baudos.

Tokios kortelės ir elektroninės sistemos sukūrimas valstybei kainuotų 1,5 mln. eurų, jos palaikymui kasmet reikėtų skirti papildomai 200 tūkst. eurų iš šalies biudžeto.

BNS primena, kad statybininko kortelės klausimą gegužės pabaigoje svarstė ir Trišalė taryba, tačiau nebuvo sutarta, kas turėtų sistemą įgyvendinti. Vyriausybės atstovai nesutinka, kad sistemą administruotų Lietuvos statybininkų asociacija (LSA).

Savo ruožtu, asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas mano, kad nėra prasmės iš naujo kurti sistemos, nes asociacija ją jau sukūrusi ir pajėgi administruoti. Jo teigimu, neaišku, iš kokių lėšų kortelė būtų kuriama ir administruojama.

D. Gedvilas privalomos statybininko kortelės idėją pristatė Trišalės tarybos posėdyje balandį. Tuomet jis sakė, kad privalomai kortelei pritaria dar septynios asociacijos.

Tai būtų lyg vairuotojo pažymėjimas, išduodamas po egzaminų.

Tokiu būdu tikimasi apsaugoti butų savininkus nuo apsimetėlių statybininkų.

„Taryba nubalsavo, kad reikia kuo skubiau diegti statybininko kortelę, nes rinkoje darosi nebeįmanoma konkuruoti su tais, kurie dirba nelegaliai arba tais, kurie dirba su verslo liudijimu“, – komentuoja Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas .

Anot asociacijos prezidento, kortelėje bus kuo daugiau informacijos apie statybininką. Tikimasi, kad kortelė taps privaloma visiems, kurie vykdo statybos darbus, jau kitų metų pradžioje.