„Vien šiais metais turime puikų pavyzdį: nuo kovo 1 d. Vilniuje beveik tris mėnesius neišduotas nė vienas statybos leidimas nuomojamoje valstybinėje žemėje. Turtas nepagrįstai sparčiai brangsta, nes yra nepakankama pasiūla“, – kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

Tačiau Vilniaus savivaldybė su Lietuvos banko statistika nesutinka.

„Negaliu tos ataskaitos komentuoti, kur tie skaičiai buvo neteisingai pateikti“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.

Savivaldybė neneigia, kad yra problemų dėl statybų leidimų išdavimo, tačiau dėl daugiau nei tris mėnesius neišduodamų leidimų kaltina Žemės ūkio ministeriją, esą būtent ji neparuošė namų darbų, įvesdama naują žemės paskirties ir naudojimo būdo keitimo apmokestinimą.

„Įsigaliojo naujas mokestis ir iki pat birželio vidurio nebuvo aišku, kaip susimokėti tą mokestį, todėl tie statybų leidimai, dėl kurių tas mokestis turėjo būti mokamas, nebuvo išduoti“, – tęsė M. Pakalnis.

Pagal tai, kiek Vilniaus savivaldybė jau anksčiau yra išdavusi leidimų, sostinėje galėtų atsirasti iki 5 tūkst. naujų būstų. Naujų leidimų išdavimas, anot Savivaldybės vyriausiojo architekto, netrukus turėtų pajudėti į priekį.

„Tai nebuvo Savivaldybės kaltė. Tai tiesiog buvo neparuošta metodika, kurią turėjo paruošti Žemės ūkio ministerija. Kadangi ministerija gerai išmano apie žemės ūkį, apie miesto ūkį išmano ne taip gerai“, – pasakojo M. Pakalnis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad subalansuoti pasiūlą ir paklausą Vilniuje užtruks, net jei Savivaldybė išduotų daugiau leidimų būsto statyboms. Situacija rinkoje pasitaisytų, geriausiu atveju, tik po metų ar daugiau.

„Jeigu susikoncentruotume išskirtinai į statybos leidimus, tai reikėtų rinkai sostinėje pasiūlyti bent jau 2 tūkst. butų, tačiau teisinis leidimas juos statyti dar nereiškia, kad jie bus statomi“, – kalbėjo nekilnojamojo turto analitikas Tomas Sovijus Kvainickas.

Artimiausiu metu balansas bus pasiektas sunkiai. Kainos išaugusios, todėl statyti brangu, įpirkti – sudėtinga.

Ekspertai pabrėžia, kad statybų leidimai – ne vienintelė problema. Paprastai Vilniuje gyventojų padaugėdavo 5 tūkst. Prasidėjus karui Ukrainoje, per kelis mėnesius skaičius įprastą prieaugį viršijo kelis kartus.

„Artimiausiu metu balansas bus pasiektas sunkiai. Kainos išaugusios, todėl statyti brangu, įpirkti – sudėtinga“, – tęsė T. S. Kvainickas.

Priekaištų dėl leidimų išdavimo Vilniaus savivaldybei turi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Ji sako, kad statybos projektai vertinami pagal nerašytas taisykles, kurios sudaro galimybę statyti nebūtinai tai, kas nurodyta dokumentuose. Pavyzdžiui, svečių namai projektuojami kaip gyvenamieji, o komercinės patalpos net nebūna statomos.

„Jiems keliami tokie patys reikalavimai, kaip gyvenamosios paskirties statiniams. Visa tai vyksta teritorijoje, kurioje gyvenamoji statyba nėra galima“, – kalbėjo STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Pernai metų pabaigoje atliktas tyrimas rodo, kad problemų dėl statybos leidimų išdavimo Savivaldybė turi jau seniai. Daug vietos ir korupcijos apraiškoms.

„Tyrėme apie 240 veikų, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikla, kuri yra susijusi su statybomis, įskaitant ir statybas leidžiančių dokumentų išdavimą. Matome, kad yra sisteminės problemos“, – kalbėjo R. Kaziliūnaitė.

Po STT vertinimo gali prasidėti ir daugiau patikrinimų. Buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo tarnybą ir Statybos inspekciją, prašant įvertinti atskirų projektų statybų teisėtumą.

Ambicingiausias švietimo infrastruktūros projektas, Tolminkiemio gimnazija, šiais metais iš brėžinių persikels į statybų aikštelę. Pilaitėje iškilsiančios mokyklos statybos turėtų prasidėti šiemet, o darbus bus siekiama užbaigti iki kitų metų rugsėjo. Tikimasi, kad ši mokykla inovatyviais sprendimais dešimtmečiais pralenks laiką ir taps pavyzdžiu mokykloms ne tik Lietuvoje, bet ir regione.

Prie visapusiško projekto išvystymo ypač prisidėjo vietos bendruomenė, teikusi savo pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgus į komentarus, architektūriniais sprendimais bus skatinamas moksleivių judėjimas dviračiais net atšalus orams, 40 proc. teritorijos sudarys želdynai ir poilsio erdvės, taip pat bus įrengta 30 vietų automobiliams.

Antakalnio ligoninės plėtra

Didžiausi darbai medicinos infrastruktūros srityje šiais metais numatomi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL). Čia bus statomas dešimties operacinių, reanimacijos ir hemodializės blokas. Anot P. Poderskio, ši plėtra ligoninei labai reikalinga.

„Tai labai sena Antakalnio ligoninė, užauginusi daugybę medikų, profesorių ir praktikų. Senas operacinių blokas jau 50 metų stovi be rimto remonto, atlikta tik kosmetinių patobulinimų, nors čia nenutrūkstamai vykdomos operacijos – iš viso apie 10 tūkst. per metus“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorius.

VMKL taip pat planuojama atnaujinti esamas patalpas, pertvarkyti administracijos skyrių, plėsti trūkstamų paslaugų teikimą vilniečiams. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius užsimena ir apie planus kurti papildomą infekcinės ligoninės korpusą.

Lazdynų baseinas

Šiais metais taip pat planuojama atgaivinti sustabdytas Lazdynų baseino statybas. Bankrutavus pagrindiniam rangovui ir subrangovams atsisakius tęsti darbus sutartyje numatytomis sąlygomis, Vilniaus miesto savivaldybė nutraukė sutartį ir paskelbė naują viešąjį pirkimą. Naują patikimą rangovą tikimasi rasti iki kovo mėnesio.

„Tai yra pakankamai sudėtingas projektas. Rangovas turės priimti iš dalies pastatytą pastatą, jį užbaigti ir prisiimti už tai visą atsakomybę“, – komentuoja P. Poderskis.

Šiuo metu yra įgyvendinta apie 40 proc. baseino statybos darbų, juos užbaigti tikimasi iki 2022 metų. Planuojama, kad Lazdynų daugiafunkcis sveikatingumo centras turės vienus moderniausių baseinų Baltijos šalyse, treniruočių sales, pirčių zonas bei 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

Tarp būsimų socialinės infrastruktūros projektų yra ir Žirmūnų maniežas, tačiau šio projekto statybos šiais metais neprasidės. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia su projektu susijusius teisinius klausimus, o statybų pradžią numato 2022-aisiais.

A.Udalcovas, praėjusią savaitę kalbėdamas Karaliaučiuje Imanuelio Kanto universitete vykusioje mokslinėje konferencijoje, palygino Baltijos šalių merus, girdamas Rygos merą Nilą Ušakovą dėl „pastangų“ kovojant su Latvijos vadovų vykdomu spaudimu „rusišku klausimu“.

„Kitos pozicijos laikosi naujasis Vilniaus meras. Žinote, jis visai neseniai tiesiog užsiundė „Jukos“ advokatus prieš statomus Maskvos namus. Jis norėjo, kad jie areštuotų šį objektą dar statybų etapu. Šio namo statybos vyksta susidurdamos su sunkumais daugybę metų. Dabar yra štai toks sudėtingas etapas“, - sakė A.Udalcovas, kurį cituoja Karaliaučiaus naujienų portalas newkaliningrad.ru.

Vilniaus mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas patvirtino, kad pernai meras susitiko su advokatais šiuo klausimu, tačiau plačiau susitikimo ir kitų veiksmų dėl Maskvos namų nekomentavo.

„Mero iniciatyva pernai vyko jo ir vienos Olandijos teisinių paslaugų bendrovės sutikimas, kuriame buvo svarstomi lėšų išieškojimo „Jukos“ naudai klausimai“, - BNS sakė A.Zubriakovas.

2014-ųjų liepą Hagos teismas patenkino „Group Menatep“ inicijuotus ieškinius, nurodydamas Rusijai sumokėti buvusiems „ Jukos“ akcininkams rekordinio dydžio kompensaciją – 50 mlrd. dolerių.

Kaip paaiškino mero atstovas, „Jukos“ teisininkai, vadovaudamiesi tarptautinio arbitražo sprendimu, vykdo Rusijos vyriausybės turto išieškojimą visoje Europoje, o Vilniuje Rusijos vyriausybei priklauso Maskvos namai.

Tuo metu patys Maskvos namų statytojai sako, kad statybos stringa dėl negaunamo finansavimo iš Generalinio rangovo Rusijoje.

„Esame statybininkai ir statome tiktai tada, kai yra pinigai. Šiandien jo nėra, mes stovime, nes nėra objektui finansavimo. Dėl tolimesnių žingsnių - mes negalime prognozuoti, kada bus tęsiama statyba, nes iki šiol buvo prastova dviejų su puse metų, dabar sustojo vėl“, - BNS sakė įstaigos „Maskvos Kultūros ir Verslo Centras-Maskvos Namai“ direktorius Aleksandras Makarovas, kuris yra ir objektą statančios bendrovės „Masyvo statyba“ vadovas.

Jis tvirtino, kad bendrovė nepajuto jokio spaudimo nei iš Vilniaus savivaldybės, nei iš minėtų teisininkų pusės.

„Tikrai negaliu pasakyti, kad kažkas mums sutrukdė šiandien, tikrai neturime bėdų. Geopolitinė situacija kokia yra, tokia yra, bet dėl trukdžių neturiu ko pasakyti“, - teigė A.Makarovas.

Pasak jo, statybos pastarąjį kartą įstrigo pernai gruodį. Jis abejojo, ar jos galėtų būti atnaujintos. Pasak jo, šiuo metu įvykdyta apie „50-60 procentų“ statybų darbų.

Kaip skelbta anksčiau, Statinio generalinė rangovė - Maskvos bendrovė "MCity", darbus finansuoja Maskvos vyriausybė.

Pernai pareigas pradėjęs eiti Vilniaus meras Remigijus Šimašius po susitikimo su A.Udalcovu suabejojo šio objekto nauda, sakydamas, kad kol nebus išspręstas įstrigęs Vilniaus namų klausimas, „bus imamasi priemonių“, kad neatsidarytų ir Maskvos namai.

Maskvos namai pradėti statyti 2008-aisiais. Suprojektuotame 9 tūkst. kvadratinių metrų statinyje planuojama įrengti salę, muziejų, įvairias ekspozicijų patalpas.

Vilniaus namų projektas Maskvoje yra įstrigęs, statybos nėra pradėtos - dėl kokių priežasčių, Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus savivaldybė plačiau nekomentuoja.