Vilniaus apygardos teismas kovo 21 dieną patvirtino rangovės „Conres LT“ ir darbų užsakovės „Nullus“ taikos sutartį, tačiau jos turinys nėra viešas, BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

„Nullus“ BNS teigė, kad taikos sutartis sudaryta abiem šalims priimtinomis sąlygomis.

„Taikos sutartimi šalys įsipareigojo jos turinį laikyti konfidencialiu ir neatskleistinu tretiesiems asmenims, todėl išsamiau komentuoti negalime“, – komentare BNS teigė bendrovei atstovaujanti „TGS Baltic“ advokatė Dovilė Armalytė.

„Conres LT“ BNS patvirtino, jog ginčas kilo dėl Kauno rajono mokyklų rekonstrukcijos.

„Galime patvirtinti sutarties faktą ir tai, jog ji susijusi su Kauno mokyklomis. (...) Čia buvo dvi bylos, kur sujungus bylas bendra suma virš 1 mln. eurų“, – teigė bendrovė.

„Conres LT“ teismui buvo pateikusi du ieškinius: 2023 metų pavasarį ji iš „Nullus“ prašė priteisti 0,5 mln. eurų nuostolių, o vasarą pateikė dar vieną – 0,93 mln. eurų ieškinį dėl skolos, darbų kainos pabrangimo ir delspinigių.

„Conres LT“ su „Nullus“ taip pat ginčijasi dėl apmokėjimo už šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimą atnaujinant Zapyškio pagrindinę ir Kačerginės pradinę mokyklas, taip pat Mastaičių baseiną bei statant naują pradinę mokyklą su darželiu šalia jo.

Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjį nutarė, kad „Nullus“ turi sumokėti „Conres LT“ 200,7 tūkst. eurų skolą ir 8 proc. metų palūkanas. Apeliacinis teismas šiemet vasarį nurodė apygardos teismui ginčą nagrinėti iš naujo.

„Nullus“ mokyklų ir baseino atnaujinimo bei naujo mokyklos statybos projektus įgyvendino pagal 2020-ųjų gegužę su Kauno rajono savivaldybe sudarytą viešosios ir privačios partnerystės sutartį. Pagal ją savivaldybė per 15 metų bendrovei įsipareigojo sumokėti apie 17 mln. eurų.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų praeitą savaitę priimtu nuosprendžiu, anksčiau dėl panašių nusikaltimų jau teistas 42 metų panevėžietis G. R. kalės pusaštuntų metų, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Nuo panevėžiečio nukentėjo beveik 30 juridinių ir fizinių asmenų – užsakovų, subrangovų, statybinės technikos nuomos įmonių.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.

Tyrimo duomenimis, nuo 2017 metų pavasario iki 2018 metų rudens G. R., iš pradžių būdamas Kaune registruotos uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, o po to – Panevėžyje įsikūrusios bendrovės projektų direktoriumi, pasirašydavo sutartis dėl įvairių projektavimo, statybos ir remonto darbų.

Iš užsakovų G. R. paimdavo avansą už darbus arba medžiagoms pirkti, tačiau sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdydavo. Nuo G. R. nukentėjo ir jo įvairiems darbams pasamdyti subrangovai bei statybinės technikos nuomos bendrovės, su kuriais jis neatsiskaitė.

G. R. anksčiau teistas šešis kartus, pastarąjį kartą – 2018 metais už svetimo turto pasisavinimą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro Roberto Diksos, G. R. užsakovams sudarydavo patikimo, savo darbą išmanančio statybų bendrovės atstovo įspūdį. Kai šis dingdavo neįvykdęs pažadų, žmonės imdavo apie jį ieškoti atsiliepimų ir, internete radę gausybę skundų, suprasdavo tapę apgaulės aukomis.

Nukentėjusieji nuostolius įvertino nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų.

G. R. anksčiau teistas šešis kartus, pastarąjį kartą – 2018 metais už svetimo turto pasisavinimą.

Šiuo metu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje šis panevėžietis kaltinamas sukčiavimu. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinti 9 asmenys.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, išnagrinėję bylą, pripažino G. R. kaltu dėl sukčiavimo. Skirdamas jam bausmę, teismas įvertino kaltinamojo asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes.

Įvertinęs ankstesniais nuosprendžiais skirtų švelnesnių bausmių ir švelnesnių baudžiamųjų įstatymų taikymo neveiksmingumą G. R. elgesiui, teismas jam skyrė tik realias laisvės atėmimo bausmes, jų trukmes nustatant ilgesnes nei sankcijoje numatyti vidurkiai.

Jam taip pat priteista atlyginti nukentėjusiųjų pateiktus civilinius ieškinius.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Kaltinimai dėl turto pasisavinimo bei iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir nusikalstamo bankroto pareikšti vienos Klaipėdoje veikusios statybų bendrovės direktoriui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis per 2018 metus, manoma, neteisėtai pasisavino ir iššvaistė daugiau nei 103 tūkst. eurų, priklausiusių jo valdomai įmonei. Įtariama, jog bendrovės vadovas už parduotas įmonės prekes, nekilnojamąjį turtą bei automobilį gautus pinigus galimai naudojo savo reikmėms.

Remiantis surinktų duomenų visuma, vyras iš įmonės sąskaitos išsigrynindavo įvairias nuo 200 iki 7000 eurų siekiančias pinigų sumas. Įtariama, kad jis atliko bankinius pavedimus į asmenines savo sąskaitas bei, manoma, įmonės lėšomis atsiskaitė už sau perkamas prekes bei paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Surinkta duomenų, jog dalį – 27 tūkst. eurų – bendrovės lėšų kaltinamasis galimai pasisavino sudarydamas, manoma, fiktyvius sandorius Ispanijoje.

Įtariama, kad vyras, siekdamas nuslėpti šias nusikalstamas veikas, galimai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto bei įsipareigojimų dydžio.

Tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad bendrovės direktorius, galimai neteisėtai pasisavinęs ir iššvaistęs bendrovės lėšas, tyčia nulėmė įmonės bankrotą ir kreditoriams padarė daugiau nei 212 tūkst. eurų turtinę žalą.

Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo pareigūnai.

Griežčiausia bausmė numatoma už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą maksimali numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už sąmoningą įmonės privedimą prie bankroto ir apgaulingą apskaitos tvarkymą atitinkamos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas iki trejų ir iki ketverių metų.

Pasak inspekcijos, dvidešimt ukrainiečių neva buvo įdarbinti Lenkijos įmonėse ir komandiruojami į Lietuvą atlikti įvairių statybos darbų.

Operacija buvo pradėta šių metų pradžioje, Darbo inspekcijai bendradarbiaujant Valstybine mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei Lenkijos institucijoms.

„Nustatyta, kad ukrainiečiai Lenkijos įmonėse nebuvo įdarbinti, jų komandiravimas fiktyvus ir Vilniaus statybvietėse jie dirbo nelegaliai“, – nurodo inspekcija.