„Mes Švedijos visuomenėje turime problemą dėl antisemitizmo“, - pareiškė socialdemokratas Paryžiuje, kur dalyvauja klimato viršūnių konferencijoje. Tą esą patvirtino pastarieji įvykiai Malmėje ir Geteborge.

Geteborge savaitgalį būta išpuolio prieš sinagogą. Policija suėmė tris įtariamuosius.

Malmėje demonstrantai skandavo antisemitinius šūkius. Taip jie protestavo prieš JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

„Mes manome, kad išpuolis (Geteborge) buvo motyvuotas konflikto tarp Izraelio ir palestiniečių ir kad taikinys buvo sinagoga“, - sakė advokatė. Spėjami nusikaltėliai kaltinami padegimu ir neapykantos kurstymu.

„Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad šiam antisemitizmui ir neapykantai žydams mūsų visuomenėje nėra vietos“, - reikalavo premjeras.

Švedijos premjeras Stefanas Loefvenas (Stefanas Liofvenas) trečiadienį paskelbė apie šaukiamus pirmuosius šalies pirmalaikius rinkimus per daugiau kaip 50 metų, po to, kai kraštutinių dešiniųjų partija per balsavimą parlamente sužlugdė jo du mėnesius dirbančios vyriausybės biudžeto projektą.

Pranešimas apie kovo 22 dieną įvyksiančius rinkimus pasirodė po to, kai valdančioji mažumos koalicija nesugebėjo prastumti savo biudžeto projekto populistinei Švedijos demokratų partijai, kuri atsisakė paremti šį projektą parlamente, reaguodama į imigracijai palankią vyriausybės politiką.

Tai bus pirmieji pirmalaikiai rinkimai Švedijoje nuo 1958 metų; jie yra labai neįprasti šalyje, kuri dažnai pavadinama viena stabiliausių Europos demokratijų.

Kovo rinkimais „siekiama leisti rinkėjams užimti poziciją šiame naujame politiniame kraštovaizdyje“, sakė S.Loefvenas per trumpą spaudos konferenciją.

S.Loefveno socialdemokratai rugsėjį laimėjo parlamento rinkimus ir su žaliaisiais suformavo centro kairiųjų mažumos vyriausybę, kuri užbaigė aštuonerius metus trukusį centro dešiniųjų valdymą.

Tačiau Švedijos demokratų partija, gavusi 13 proc. balsų, įgavo galimybę nulemti jėgų pasiskirstymą.

Trečiadienio drama buvo susijusi su biudžetu; valdančiosios koalicijos versija gavo tik 153 iš 349 balsų, o centro dešiniųjų alternatyva buvo priimta – 182 balsais, su Švedijos demokratų partijos pagalba.

Vyriausybės pasiūlyme buvo numatoma daugiau valstybės pinigų darbo vietų kūrimui ir didesni mokesčiai turtingiesiems, palyginti su alternatyviu opozicijos pasiūlymu.

„Referendumas dėl imigracijos“

Dešiniojo sparno atakos vyriausybės atžvilgiu pamatas buvo nepritarimas Švedijos liberaliems imigracijos įstatymams, kuriuos Švedijos demokratų partija pavadino „ekstremaliais“.

„Švedijos demokratų partija nori, kad šie rinkimai būtų referendumas dėl imigracijos“, – sakė partijos laikinasis lyderis Mattias Karlssonas (Matijas Karlsonas), kurį citavo Švedijos naujienų agentūra TT.

Kai kurie analitikai pažymėjo, kad centro dešiniųjų opozicijos politika dėl imigracijos nuo vyriausybės politikos skiriasi tik detalėmis.

Daug dėmesio sulaukusį sprendimą visiems į Švediją atvykstantiems sirams iškart suteikti leidimą gyventi pernai priėmė tuomet valdžioje buvę centro dešinieji.

S.Loefvenas trečiadienį peikė keturias centro dešinės opozicijos partijas už tai, kad jos leido „Švedijos demokratų partijai gauti lemiamą įtaką“.

„Jie leidžia Švedijos demokratų partijai diktuoti sąlygas Švedijos politikoje, – sakė jis. – Visą laiką prisiėmiau atsakomybę ir ketinu toliau prisiimti atsakomybę už mūsų šalį. Aš nesutiksiu tylomis su tuo, kas dabar vyksta dešiniųjų sparne“.

„Suabejota kompetencija“

Opozicija, kita vertus, kritikavo S.Loefveno koaliciją, leidusią šiai krizei kilti.

„Tai aiški nesėkmė socialdemokratams“, – sakė Annie Loeoef (Ani Liojof) iš Centro partijos – vienos iš keturių opozicijos partijų, susibūrusių į vadinamąjį Aljansą.

„Jų vyriausybės kompetencija tikrai buvo suabejota“, – sakė ji TT.

Ir Švedijos parlamento kairė, ir dešinė aiškiai ir viešai deklaravo nenorą dirbti su Švedijos demokratų partija, ir dėl to bus sunku rasti išeitį iš dabartinės krizės.

„Nedaug partijų nori pirmalaikių rinkimų, bet kai tik įstringi šiame kelyje, sunku išsipainioti“, – dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė Geteborgo universiteto politologas Ulfas Bjereldas.

Socialdemokratų partijos mažesnieji partneriai žalieji vyriausybėje dirba pirmą kartą ir, regis, trokšta išsilaikyti valdžioje.

„Mes pasirengę derėtis dėl visko biudžete“, – laikraščiui „Svenska Dagbladet“ sakė žaliųjų politikas, finansų ministro pavaduotojas Peras Bolundas.

Dar prieš šios savaitės krizę S.Loefveno vyriausybė pradėjo dirbti iš silpnų pozicijų, turėdama, kaip rodė apklausos, palyginti mažą paramą.

„Skop“ apklausa, atlikta prieš dabartinę krizę, rodė, kad 29 proc. respondentų kol kas pritarė vyriausybės veiksmams, o 28 proc. juos vertino nepalankiai.

Analitikai sako, kad toks nuosaikus pritarimas be kitų dalykų atspindi pagrindinių socialdemokratų rinkėjų nuomonę, kad žalieji turi per didelę įtaką naujojoje koalicijoje.

Švedija ketvirtadienį oficialiai pripažino Palestinos valstybę, pranešė užsienio reikalų ministrė Stokholme, nepraėjus nei mėnesiui po to, kai vyriausybė paskelbė ketinanti atlikti šį prieštaringai vertinamą žingsnį.

„Šiandien vyriausybė priima sprendimą pripažinti Palestinos valstybę“, – užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom) nurodė pranešime, kurį paskelbė dienraštis „Dagens Nyheter“.

„Tai svarbus žingsnis, patvirtinantis palestiniečių teisę į apsisprendimą“, – nurodė ji ir pridūrė, kad "mes tikimės, jog tai parodys kelią kitiems".

Švedijos naujasis premjeras Stefanas Loefvenas (Stefanas Liofvenas) per savo inauguracinę kalbą parlamente spalio pradžioje pareiškė, kad jo šalis taps pirmąja Europos Sąjungai (ES) nare Vakarų Europoje, pripažinsiančia palestiniečių valstybę.

Nors palestiniečiai dėl šio žingsnio džiūgavo, Izraelis iškvietė Švedijos ambasadorių ir pareiškė protestą bei nusivylimą.

Izraelis nuolat tvirtina, kad palestiniečiai savo seniai pažadėtą valstybę galės įgyti tik per tiesiogines derybas, o ne kokiais nors kitais diplomatiniais kanalais.

Palestiną jau anksčiau yra pripažinusios septynios ES šalys Rytų Europos ir Viduržemio jūros regione: Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Malta, Lenkija ir Rumunija. Iš Europos Sąjungai nepriklausančių Vakarų Europos šalių tokį žingsnį yra atlikusi tik Islandija.

Palestinos savivalda apskaičiavo, kad iš viso jau 134 šalys yra pripažinusios Palestiną kaip valstybę, nors šis skaičius yra ginčijamas, o ES narių iš Rytų Europos pripažinimai siekia dar sovietinius laikus.

Jungtinės Valstijos buvo perspėjusios Švediją, kad toks pripažinimas būtų "pirmalaikis", sakydamos, jog palestiniečių valstybė gali atsirasti tik pagal Izraelio ir palestiniečių derybose pasiektą sprendinį.

Ketvirtadienį paskelbtame pranešime Švedijos užsienio reikalų ministrė nurodė, jog "vyriausybė laikosi nuomonės, kad tarptautinės teisės kriterijai Palestinos valstybės pripažinimui yra išpildyti".

M. Abbasas giria „istorinį“ sprendimą 

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) ketvirtadienį pasveikino Švedijos sprendimą oficialiai pripažinti Palestinos valstybę, nurodė jo atstovas.

„Prezidentas Abbasas sveikina Švedijos sprendimą“, – atstovas Nabilas Abu Rudeina sakė naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad palestiniečių lyderis šį žingsnį laiko „drąsiu ir istoriniu“.

N.Abu Rudeina tvirtino, kad šis žingsnis susijęs su ištisus mėnesius didėjusia įtampa okupuotoje Rytų Jeruzalėje, kur beveik kasdien vyksta palestiniečių susirėmimai su Izraelio policija ir kur žydų valstybė neseniai ėmėsi žingsnių įgyvendinti planą pastatyti dar 3,6 tūkst. namų naujakuriams, išprovokuodama tarptautinį pasmerkimą.

„Šis sprendimas yra atsakas į Izraelio priemones Jeruzalėje“, – sakė jis.

M.Abbasas paragino kitas šalis pasekti Švedijos pavyzdžiu.

„Visos pasaulio šalys, dar delsiančios pripažinti mūsų teisę į nepriklausomą Palestinos valstybę su 1967 metų sienas ir sostine Rytų Jeruzale, (turėtų) pasekti Švedijos pavyzdžiu“, – prezidento atstovas citavo jo žodžius.

Pripažinusi Palestiną, Švedija tapo pirmąja tai padariusia iš Europos Sąjungai priklausančių Vakarų Europos šalių.

Al Aksos komplekso uždarymas prilygsta „karo paskelbimui“

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelio sprendimas uždaryti neramumų židiniu tapusį Al Aksos mečetės kompleksą Jeruzalėje visiems lankytojams po to, kai buvo pašautas vienas žydų radikalus aktyvistas, prilygsta „karo paskelbimui“.

„Šis pavojingas Izraelio eskalavimas yra karo paskelbimas Palestinos žmonėms ir jos šventosioms vietoms, taip pat arabų ir islamo tautai“, – prezidento žodžius citavo jo atstovas Nabilas Abu Rudeina.

Izraelis ketvirtadienį paryčiais uždraudė į tą kompleksą įžengti bet kokiems lankytojams – tiek žydams, tiek musulmonams. Šį sprendimą paskatino trečiadienio vakarą įvykdytas išpuolis, kai motociklu važiavęs vyras pašovė vieną žydų ultranacionalistą, kuris jau seniai siekia užtikrinti judėjams teisę melstis Al Aksos aikštėje.

Keliomis valandomis vėliau policija šturmavo dėl tos atakos įtariamo palestiniečio namą. Kilus susišaudymui, įtariamasis buvo nukautas.

Rytų Jeruzalė, kurioje gyvena daugiausiai arabai, buvo okupuota Izraelio 1967 metais per Šešių dienų karą, o vėliau aneksuota, nors to žingsnio niekuomet nepripažino tarptautinė bendruomenė. Smurtas tą Šventojo miesto dalį krečia nuo liepos pradžios – beveik kasdien įvyksta susirėmimų tarp akmenis svaidančių palestiniečių protestuotojų ir policijos.

Dažnėjant Rusijos provokacijoms, svarbu keistis informacija ir užsitikrinti bendrą saugumą Baltijos regione, sako prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.

Situacija dėl dažnų provokacijų, taip pat ir dėl Švedijos teritoriniuose vandenyse neseniai pasirodžiusio, kaip įtariama, povandeninio laivo, bus aptariama antradienį prezidentės susitikime su Švedijos premjeru Stefanu Loefvenu (Stefanu Liofvenu), Žinių radijui sakė prezidentės patarėja.

„Tos „mistikos“ perkeltine, suprantama, prasme pastaruoju metu yra labai daug - pažeidžiama Baltijos oro erdvė, Šiaurės šalių, Švedijos oro erdvė buvo pažeidžiama kelis kartus.  Jūroje trukdomi darbai, pavyzdžiui, tam pačiam mūsų kabeliui su Švedija - buvo bandoma organizuoti visai šalia karinius mokymus, tam kad tiesiantis elektros kabelį laivas turėtų pasitraukti. Tokių provokacijų tiek jūroje, tiek ore mes matome labai dažnai. Ir, sakyčiau, tai tik dar vienas klausimas, kurį labai svarbu aptarti su Švedijos premjeru šiandien“, - sakė J.Neliupšienė.

Anot jos, Švedija yra svarbi Lietuvos partnerė tiek saugumo, tiek ekonomikos, tiek politinio bendradarbiavimo srityje, todėl esą būtina „siekti bendro veikimo ir keistis informacija“.

„Užkirsti galbūt kelią tokioms provokacijoms galbūt nepavyks, nes nėra geranoriškumo kitoje pusėje. Tačiau siekti užsitikrinti savo saugumą Baltijos jūros regione mums iš tiesų yra labai svarbu“, - sakė prezidentės patarėja.

Švedijos karinės jūrų pajėgos tęsia didžiausią operaciją nuo Šaltojo karo laikų ieškodamos įtartino užsienio povandeninio laivo savo vandenyse. Sekmadienio vakarą Švedijos ginkluotosios pajėgos paskelbė nuotrauką, kurioje esą matomas „užsienio laivas“ netoli Švedijai priklausančių salų, už 50 km nuo sostinės Stokholmo.

Švedijos žiniasklaida skelbė, jog tai gali būti Rusijos povandeninis laivas, tačiau Rusija pranešė, kad paslaptingas povandeninis laivas gali priklausyti Nyderlandų pajėgoms. Nyderlandai tai neigia.

Lietuva, laukdama pirmadienį Klaipėdoje turinčio pasirodyti suskystintų gamtinių dujų laivo-saugyklos, sustiprina budrumą ir palaiko nuolatinį ryšį su Švedija.

Švedijos karinės jūrų pajėgos pirmadienį suintensyvino įtartino užsienio povandeninio laivo paieškas savo vandenyse, o kaltinimų taikiniu tapo Maskva, atmosferai tapus panašia į Šaltojo karo.

Švedijos jūrininkai ir kariai naršė jūrą į pietryčius nuo sostinės Stokholmo, surengę didžiausią tokio pobūdžio operaciją per daugelį metų. Visuomenė buvo pirmąkart perspėta laikytis atokiai, taip pat buvo įvesti apribojimai oro erdvėje.

Paslaptis dėl numanomo įsibrovimo dar labiau pagilėjo pirmadienį, tiek Rusijai, tiek Nyderlandams neigiant, kad tas laivas priklauso jiems, o įtampai Baltijos regione padidėjus dėl krizės Ukrainoje.

„Karinis aktyvumas padidėjęs tiek Rusijos, tiek NATO pusėje“, – premjeras Stefanas Loefvenas (Stefanas Liofvenas) sakė per spaudos konferenciją Helsinkyje.

Pirmadienį toliau buvo spėliojama, kur galėtų būti tas slapus laivas, o ginkluotosios pajėgos savo paieškų zoną išplėtė pietų kryptimi į atvirą jūrą už maždaug 70 kilometrų į pietryčius nuo Stokholmo.

Didėjant paieškų mastui, kariškiai pirmąkart perspėjo visuomenę laikytis bent 10 km atstumo nuo operacijos teritorijos, taip pat sustabdė bet kokius nebūtinus skrydžius virš tos zonos.

Nuo penktadienio, kai ginkluotosios pajėgos gavo pranešimą apie pastebėtą „žmogaus sukurtą objektą“, karinių jūrų pajėgų laivai, minų traleriai ir sraigtasparniai šukavo jūrą aplink salas netoli Švedijos sostinės.
„Šiuo metu nevyksta jokia povandeninio laivo medžioklė – ten tęsiasi žvalgybos duomenų rinkimo operacija“, – Helsinkyje tvirtino S.Loefvenas.

Paieškos, kurios pirmadienį tęsėsi jau ketvirtą dieną, Švedijos ir užsienio žiniasklaidoje kurstė spėliones, kad tas laivas galbūt priklauso Rusijai.

Tačiau Rusija pareiškė, kad paslaptingasis povandeninis laivas galbūt priklauso Nyderlandų karinėms jūrų pajėgoms.

Šią prielaidą iškart atmetė Haga, pabrėždama, kad jos povandeninis laivas „nesusijęs“ su šiuo incidentu ir jau anksčiau išplaukė iš to regiono po bendrų karinių jūrų pajėgų pratybų su Švedija.

Švedijos nacionalinės gynybos mokyklos ekspertas Tomas Riesas (Tomas Rysas) sakė beveik neabejojantis, kad tas laivas yra Rusijos.

„Esama daug užuominų, kad jis galėtų būti rusiškas. Būtų labai sunku įsivaizduoti, kad kuri nors kita šalis galėtų siųsti mažuosius povandeninius laivus į Stokholmo salyną“, – pažymėjo jis.

Sekmadienio vakarą Švedijos ginkluotosios pajėgos paskelbė vieną nuotrauką, padarytą tą pačią dieną, kurioje esą matomas „užsienio laivas“ netoli salų, esančių už maždaug 50 km į rytus nuo šalies sostinės.

Pasak T.Rieso, naujausias incidentas skyrėsi nuo neseniai Rusijos karinių lėktuvų įvykdytų Švedijos oro erdvės pažeidimų, kuriuos jis laiko „labai aiškiais signalais – diplomatinių santykių dalimi“.

„Panašu, kad visa tai jie iš tikrųjų norėjo išlaikyti paslaptyje – operaciją, kurie jie mėgino įvykdyti slapta ... giliai Švedijos vandenyse“, – sakė ekspertas.

Didėjant susirūpinimui dėl galinčių išaugti grėsmių Europos saugumui, susijusių su Ukrainos krize, įvykiai Švedijoje padidino įtampą Baltijos regione.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad atidžiai stebi įvykius Švedijos teritoriniuose vandenyse.

„(Tai) gali tapti iš esmės saugumo padėtį keičiančiu veiksniu visame Baltijos jūros regione“, – jis rašė sekmadienį.

Švedija turi peržiūrėti savo gynybos pajėgumus, atsižvelgdama į didėjančią Rusijos karinę galią ir pastaruosius įvykius Baltijos jūros regione, Vilniuje antradienį teigė naujasis premjeras Stefanas Loefvenas (Stefanas Liofvenas).

Pasak jo, nors Švedija Rusijos karinės galios didėjimo nelaiko tiesiogine grėsme, tačiau turi apsvarstyti, kaip keisti savo karinius pajėgumus.

„Apskritai, nekalbant konkrečiai apie šį (įvykį dėl povandeninio laivo Baltijos jūroje - BNS), apskritai ką mes matome ir išsakėme, kad Švedijos gynyba turi didinti savo pajėgumus, atsižvelgiant į tai, kas vyksta pastaraisiais metais. Mes matome, kad Rusijos karinė galia auga - mes to nelaikome tiesiogine grėsme Švedijai, tačiau stebime, kas vyksta regione - didesnį aktyvumą Baltijos jūroje. Tad, žinoma, mums reikia peržiūrėti, kokių pajėgumų mums reikia“, - antradienį po susitikimo su Lietuvos premjeru Vilniuje sakė S.Loefvenas.

Jis tikino, kad kol kas nėra naujienų dėl galimo Rusijos povandeninio laivo netoli Stokholmo.

„Apie paieškas nėra jokių naujų naujienų. Jos vis dar vyksta. (...) Darbo grupė vykdo operaciją, nėra naujų įrodymų, naujų naujienų“, - tikino premjeras.

Švedijos kariuomenė nuo penktadienį vykdo žvalgybinę operaciją, kuria siekiama nustatyti galimo užsienio povandeninio laivo buvimo vietą.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius savo ruožtu tvirtino, kad karas Ukrainoje yra įspėjimas Baltijos ir Skandinavijos šalims.

„Aš manau, kad tas, kas prasidėjo Ukrainoje, tam tikri pastebėjimai vyksta ir kitose vietose, manau, kad tai yra tam tikras perspėjimas Baltijos šalims ir Skandinavijos šalims, kad mums reikia būti labai vieningiems. Pirmiausiai visoms Europos Sąjungos šalims ir visoms NATO šalims“, - žurnalistams teigė Vyriausybės vadovas.

Jis tvirtino su kolega iš Švedijos aptariąs, jog svarbu šalims greitai keistis naujausia informacija, nes „informacijos turėjimas gali pagreitinti planuojamų blogų dalykų užkirtimą“.

Su Švedijos premjeru susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad geopolitinė situacija regione reikalauja didelio Baltijos ir Šiaurės šalių susitelkimo, bendrų veiksmų, atkreipiant didesnį dėmesį ir į informacinį, energetinį viso regiono saugumą.

Prezidentūros pranešime pabrėžiama, kad Švedija yra labai svarbi Lietuvos energetinė partnerė. Su šia šalimi statoma elektros jungtis „NordBalt" sujungs Lietuvą su Šiaurės šalimis elektros tinklais ir dar labiau padidins energetinį mūsų valstybės savarankiškumą.

Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Loefvenas (Stefanas Liofvenas) penktadienį pareiškė, kad jo šalis pripažins Palestiną, pabrėždamas savo pritarimą dviejų valstybių sprendimui izraeliečių ir palestiniečių konflikte.

„Dviejų šalių sprendimas reikalauja abipusio pripažinimo ir valios kartu egzistuoti taikiai“, – pasakė savo inauguracinėje kalboje parlamentui S.Loefvenas.