Šis pasveikinimas smarkiai supykdė A. Merkel koalicijos partnerius.

Vokietijos kanclerės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys Christianas Hirte (Kristianas Hirtė), buvęs vyriausybės įgaliotinis komunistinėje Rytų Vokietijoje bei ekonomikos ministro pavaduotojas, tviteryje parašė atsistatydinantis A. Merkel pareiškus, kad jis nebegali eiti savo pareigų.

Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) patvirtino atleidimą.

Ch. Hirte atleidimas – tai dar vienas libertarinių pažiūrų politiko Th. Kemmericho išrinkimo atgarsis.

Per trečiadienį įvykusius rinkimus kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) palaikė Th. Kemmericho kandidatūrą, kaip ir regioninis A. Merkel CDU padalinys, nepaisęs partijos vadovybės pageidavimų.

Th. Kemmericho sprendimas priimti AfD balsus papiktino ne tik kairiosios pakraipos partijas, bet ir daugelį jo paties centro dešiniųjų stovykloje.

A. Merkel jo išrinkimą pavadino „neatleistinu“.

Laisvosios demokratų partijos (FDP) atstovas kitą dieną po išrinkimo pranešė ketinantis pasitraukti, nors dar neaišku, kada tai įvyks, ir ar Tiuringijos žemėje bus surengti nauji rinkimai.

Tiuringijos CDU skyriaus vadovo pavaduotojas Ch. Hirte per tviterį pasveikino Th. Kemmerichą, kad jis „laimėjo rinkimus kaip centro kandidatas“.  Politikas sakė, kad tai rodo, jog regionas atsisako savo ankstesnės kairiosios vyriausybės, bet nepaminėjo AfD vaidmens išrenkant šios žemės vyriausybės vadovą.

Centro kairieji socialdemokratai (SPD) – A. Merkel partneriai dažnai įtampos kamuojamojoje valdančioje koalicijoje – irgi pareiškė, kad Ch. Hirte negali likti savo poste.

Koalicijos vadovai šeštadienį susitiko aptarti padėties Tiuringijoje, paskatinusios naują kritiką A. Merkel įpėdinės CDU pirmininkės poste Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) atžvilgiu.

„Esame kartu su Peteriu Steudtneriu (Piteriu Štoidneriu), kuris nepagrįstai sulaikytas Turkijoje ir ginsime jį visais įmanomais būdais“, – „Twitter“ žinutėje rašė Angelos Merkel (Angelos Merkel) atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Užsienio reikalų ministerija atskirame pranešime pasmerkė šešių aktyvistų sulaikymą ir ragina „kuo greičiau juos paleisti“.

„Neteisinga sieti tokio kovotojo ir atstovo žmogaus teisėms bei demokratijai kaip P.Steudtneris su teroristinių grupuočių rėmėjais, – pranešime sakė ministerijos atstovė. – Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ir kitos nevyriausybinės organizacijos įneša neįkainojamą indėlį į daugumos, demokratijos ir žmogaus teisių gynybą Turkijoje.

„Amnesty International“ Turkijoje direktorius Idilis Eseris (Idil Esaš) suimtas liepos 5 dieną kartu su septyniais aktyvistais ir dvejais instruktoriais iš užsienio, įskaitant P.Steudtnerį, per skaitmeninės saugos ir informacijos valdybos paskaitą saloje į pietus nuo Stambulo.

Turkijos teismas antradienį „paleido keturis aktyvistus paskyręs jiems teisminę kontrolę, bet šeši aktyvistai liko suimti“, – AFP sakė „Amnesty International“ tyrėjas Turkijoje Andrew Gardneris (Endrius Gardneris).

P.Steudtneriui sulaikymo vietoje teikiama konsulinė parama, sakė diplomatinis Vokietijos šaltinis.

Santykiai tarp Turkijos ir Vokietijos, kur gyvena apie tris milijonus etninių Turkų, įtempti, ypač po prieš metus įvykusio nesėkmingo pučo prieš Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną).

Berlynas išreiškė didelį susirūpinimą dėl masinių suėmimų ir įtariamų pučo sąmokslininkų atleidimų, bei daugelio kitų nesutarimų dėl civilinių teisių.

Vienas toks ginčas susijęs su Denizu Yuceliu (Denizu Judželu), vokiečių-turkų kilmės žurnalistu dirbančiu laikraščiui „Die Welt“, kuris šiais metais Turkijoje apkaltintas sąsajomis su terorizmu.

„Dabar būtina kuo greičiau ir išsamiau išsiaiškinti faktus, – Berlyne sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas (Štefanas Zaibertas). – Tai, pirmiausia, yra „Siemens“ kompanijos atsakomybė.“

Vokietijos valdžia „labai atidžiai stebės“ šį atvejį, pridūrė jis.

Kiek anksčiau trečiadienį pranešta, kad „Siemens“ Maskvos arbitraže pateikė ieškinį Rusijos valstybės koncerno „Rostech“ įmonei „Technopromeksport“, kaltindama ją neteisėtu „Siemens“ gamybos dujų turbinų nukreipimu į Kryme statomą šiluminę elektrinę.

Išankstinio bylos nagrinėjimo data kol kas nepaskelbta. s

„Siemens“ reikalauja turbinas grąžinti projektui, kuriam jos ir buvo skirtos.

„Technopromeksport“ liepos 6-ąją paskelbus, jog antrinėje rinkoje įsigijo keturis dujų turbinų komplektus, „Siemens“ liepos 10-ąją pareiškė, kad dvi iš keturių Rusijai parduotų dujų turbinų be jo žinios buvo nukreiptos į Krymą, kuriam nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo šį Ukrainai priklausantį pusiasalį, yra taikomos Vakarų sankcijos.

„Patikimais šaltiniais“ besiremiantis „Siemens“ skelbė, kad dvi iš keturių dujų turbinų, kurias jis pristatė Krasnodaro krašto Tamanėje įgyvendinamam elektrinės statybos projektui, „prieš mūsų valią buvo perkeltos į Krymą“, ir „tai yra akivaizdus „Siemens“ turbinų pristatymo sąlygų pažeidimas“.

Kremlius, reaguodamas į šį „Siemens“ pareiškimą, per atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą pareiškė, esą Kryme statomojoje elektrinėje montuojamos Rusijoje pagamintos dujų turbinos. Pramonės ministras Denisas Manturovas liepos 11-ąją patikslino, jog Krymo elektrinėse bus montuojamos „rusiškos turbinos, kurių gamyboje panaudoti užsienietiški elementai“.

Europos Komisijos oficialus atstovas pranešė, kad dėl šios istorijos nusiųsti paklausimai atitinkamoms Vokietijos žinyboms.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino šalies piliečius saugotis tų, kurie nešioja „neapykantą širdyse“, Vokietijos antiislamiškam judėjimui „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) ruošiantis vėliau pirmadienį minėti pirmąsias įkūrimo metines.

„Kanclerė sureagavo į tokias demonstracijas savo Naujųjų metų kalboje 2015 metais, ir pakartosiu dar kartą čia, kad, deja, tai vis dar galioja: Nesekite paskui tuos, kurie nešioja neapykantą savo širdyse“, – sakė A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Pirmadienį Dresdene 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku prasidėsianti PEGIDA demonstracija yra ryškus kontrastas A.Merkel pastangoms. Vokietijos kanclerė savaitgalį surengė svarbią vienos dienos kelionę į Turkiją, kur gyrė pasiektą pažangą, padedant Ankarai įveikti migrantų krizę, ir pažadėjo pastūmėti jos seniai įstrigusį narystės ES siekimo procesą.

Vokietija yra viena populiariausių šalių, kurias renkasi migrantai, daugiausia patenkantys į Europą per Turkiją ir Balkanus. Į didžiausią Europos ekonomiką šiais metais, kaip prognozuojama, turėtų atvykti maždaug milijonas nuo karo ir skurdo bėgančių žmonių, ir dėl to didžiulį nepasitenkinimą reiškia įvairios prieš užsieniečius nusistačiusios grupės, įskaitant aniislamišką ir antiimigracinį judėjimą PEGIDA.

PEGIDA anksčiau yra pavadinusi A.Merkel „pavojingiausia moterimi Europoje“, o jos lyderė Tatjana Festerling teidia, kad dėl kanclerės politikos atverti šalies duris pabėgėliams Vokietija virto „gigantiška stovykla džiunglėse“.

Vokietijos „antiislamizacijos“ judėjimas PEGIDA buvo įkurtas pernai spalį Dresdene.

Iš pradžių jo rengiamos „Pirmadienio eitynės“ šiame mieste sutraukdavo vos po kelis šimtus žmonių, tačiau ilgainiui protestuotojų skaičius augo, o analogiški judėjimai ėmė kurtis ir kituose Vokietijos miestuose.

Sausio pradžioje, po kruvinų islamo ekstremistų išpuolių Paryžiuje, PEGIDA eitynėse Dresdene dalyvavo 25 tūkst. žmonių.

Tačiau PEGIDA siunčiama ksenofobinė žinia išprovokavo gausias atsakomąsias demonstracijas, kurios pagal dalyvių skaičių smarkiai pranoko prieš užsieniečius nukreipto judėjimo ir jo regioninių atšakų šalininkų mitingus.

Vokietija atvira pasiūlymui surengti nepaprastąjį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, kai 28 šalių bloką užplūdo precedento neturinti pabėgėlių banga, trečiadienį nurodė vyriausybės atstovas.

„Žinoma, vyriausybė yra atvira“ šiam pasiūlymui, sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas), pridūręs, kad tokį susitikimą turėtų sušaukti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

S.Seibertas priminė, kad rugsėjo 14 dieną vyks ES vidaus reikalų ir teisingumo ministrų susitikimas, ir pridūrė, kad „viskas bus sprendžiama atsižvelgiant į tą susitikimą“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasmerkė „bjaurias“ savaitgalį buvusias demonstracijas prieš pabėgėlius, pirmadienį paskelbė jos atstovas, pasigirdus kritikai, kad kanclerė ilgai griežtai nepasisako prieš šią agresiją.

Po dvi naktis vykusių policijos susirėmimų su ultradešiniųjų grupuočių protestuotojais rytinėje Vokietijoje, kurie priešinasi naujo pabėgėlių centro atidarymui, A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) pareiškė, kad Berlynas nepalaikys smurto prieš atvykėlius.

„Kanclerė ir visa vyriausybė griežčiausiai smerkia smurtą ir agresyvią ksenofobišką atmosferą“, – sakė S.Seibertas žurnalistams, iki šiol griežčiausiai pasmerkdamas smurtą prieš pabėgėliusVokietijoje.

„Bjauru, kaip dešinieji ekstremistai ir neonaciai bando skleisti savo neapykantos žinutes. Tie, kurie elgiasi kaip Heidenau agresoriai, patys save pastato už įstatymo ribų“, – kalbėjo jis.

Pasak S.Seiberto, „gėda“ matyti, kad prie protestuotojų prisidėjo šalies piliečiai, šeimos su vaikais, kad „palaikytų šias siaubingus nuotaikas“.

Vokietija yra „užjaučianti“ šalis ir neleis, kad pabėgėliai čia būtų sutikti „neapykantos šūksniais arba alkoholio kurstomų rėksnių“.

Pasak jo, visi prieglobsčio prašytojai , nepriklausomai nuo to, ar jų prašymai bus patenkinti, nusipelnė, kad su jais būtų elgiamasi „oriai ir pagarbiai“.

A.Merkel, kuri vėliau pirmadienį turėtų aptarti pabėgėlių problemas su Prancūzijos vadovu Francois Hollande'u (Fransua Holandu), sulaukia vis daugiau raginimų pasmerkti agresiją prieš pabėgėlius po penktadienio ir šeštadienio susirėmimų Haidenau.

Socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė grotelinės žymės #Merkelschweigt (Tylinti Merkel) ir #Merkelsagtwas (Merkel, pasakyk ką nors).

Pirmadienį Haidenau apsilankęs vicekancleris Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) pareiškė, kad Vokietija neturi „nė per milimetrą nusileisti šiai dešiniųjų radikalų gaujai“.

Šiemet Vokietija turėtų priimti 800 tūkstančių prieglobsčio prašytojų. Nuo sausio mėnesio šalyje užregistruota daugiau nei 200 išpuolių prieš pabėgėlių centrus, kuriuose gyvena arba gyvens pabėgėliai.

Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) sakė, kad demonstracijos Heidenau mieste neatspindi daugumos Vokietijos gyventojų nuomonės.

„Vokietija šiandien yra šalis, kuri yra atvira pasauliui, ir aš to laikysiuosi netgi paskutinių įvykių Saksonijoje šviesoje, kad (ji yra) tolerantiška, kultūriškai turtinga ir įvairi šalis“, – kalbėjo jis Vokietijos ambasadorių susitikime.

Ragina vieningai reaguoti į pabėgėlių krizę

Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį paragino visus „vieningai“ reaguoti į didžiausią pabėgėlių krizę, kuri ištiko Europą po Antrojo pasaulinio karo.

„Mes turime įdiegti vieningą sistemą dėl teisės į prieglobstį“, – pasakė F.Hollande'as trumpai prieš derybų pradžią. Jis pavadino pabėgėlių antplūdį iš pasaulio krizių zonos „išskirtine situacija, kuri kurį laiką išliks“.

A.Merkel, kurios šalis šiais metais tikisi rekordinio 800 tūkst.prieglobsčio prašymų skaičiaus, savo ruožtu. pasakė, kad Vokietija ir Prancūzija tikisi, jog ir visos kitos ES narės „kuo greičiau“ sutiks laikytis dabartinės pabėgėlių politikos šiame Europos šalių bloke.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pabrėžė, kad, Graikiją ištikus krizei, Europa turi sugebėti priimti kompromisą, ji dar perspėjo – jeigu „euro žlugs, žlugs ir Europa“, ir primygtinai siūlė Europos Sąjungai laikytis savo principų.

Graikijai strimgalviais lekiant link įsipareigojimų Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutų fondui (TVF) nevykdymo bei dar didesnės suirutės po savaitgalio, kai nutrūko derybos su skolintojais, A.Merkel pareiškė taip: „ jeigu gebėjimas rasti kompromisų prarastas, prarasta ir Europa“.

Tačiau ji pabrėžė, kad „būtina kovoti už“ Europos principus, nes priešingu atvejų jos įvaizdis blogės.

Anot A, Merkel, „galbūt mes galėtume kuriam laikui jiems pasiduoti, galbūt galėtime pasakyti „nusileiskime šį kartą“.

„Tačiau aš sakau: vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu tai pakenktų mums. Pakenktų tuo, kad mes (Europa) nebebūtume svarbūs pasauliui, kad mūsų vienybė išnyktų“, – pridūrė kanclerė.

„Štai kodėl mums vėl ir vėl reikia gebėti priimti kompromisus ir laikytis principų Europoje“, – nurodė A.Merkel prieš skubų susitikimą su savo partijos lyderiais ir parlamentinių grupių vadovais aptarti Graikijos krizės.

A.Merkel padėkojo Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schaeuble (Volfgangui Šoiblei) už jo pastangas „dieną ir naktį“ ieškoti kompromisų ir susilaukė iš delegatų ilgai trukusių plojimų suvažiavime Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) 70-mečiu paminėti.

„Vėl ir vėl mes girdime klausimą: „gal galime tik kartą, nesilaikyti savo principų?“ Ir čia turime atsakyti: „Ne, negalime“... Štai kodėl mes norime, kad Europa iš šios krizės išeitų stipresnė negu buvo prieš krizę“, – kalbėjo A.Merkel.

Kiek anksčiau jos atstovas spaudai sakė, kad A.Merkel pasirengusi kalbėtis su Graikijos ministru pirmininku Aleksu Cipru (Alexis Tsipras), nors derybos ir nutrūko.

„Suprantama, ji vis dar būtų nusiteikusi kalbėtis su ministru pirmininku Cipru, jei jis to norėtų“, – žurnalistams sakė Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Pasak jo, Vokietijos vyriausybė „tikrai padarė viską, ką galėjo, kad paskatintų susitarti Graikiją su tomis trijomis institucijomis“. Turėti omenyje tarptautiniai Graikijos kreditoriai.

„Kanclerė asmeniškai stengėsi, kad būtų tai pasiekta, kartu su Prancūzijos prezidentu (Francois) Hollande (Fransua Holandu)“, – sakė St.Seibertas.

Pasirengusi deryboms su Graikija

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pasakė, kad bet kokios naujos derybos su Graikija apie jos skolų krizę galėtų vykti po būsimo referendumo, kuriame graikai tars savo žodį dėl reikalaujamų reformų.

„Jeigu Graikijos vyriausybė paprašys derybų, pavyzdžiui po referendumo (ateinantį sekmadienį), mes žinoma neatsisakytume“, – pasakė ji žurnalistams po susitikimo su savo partijos lyderiais ir parlamento nariais.

Vokietijos žvalgybos tarnybos šnipinėjo aukšto rango Prancūzijos pareigūnus ir Europos Komisiją, o surinkta informacija dalydavosi su JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), sakoma straipsnyje, kuris ketvirtadienį bus paskelbtas dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“.

Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra BND padėjo NSA vykdyti „politinį šnipinėjimą“, rinkdama informacija apie „aukšto rango pareigūnus Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje, Eliziejaus rūmuose ir Europos Komisijoje“, sakoma tame pranešime.

Nors Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė pati skundėsi, kad buvo šnipinėjama sąjungininkų, šią savaitę buvo paskelbta kompromituojančių pranešimų, kad Berlynas rinko informaciją apie bendroves Europoje Jungtinių Valstijų naudai.

Remdamasis žvalgybos agentūros dokumentais dienraštis „Bild“ pirmadienį paskelbė, kad per A.Merkel pirmąją kadenciją 2008 metais jos biuras buvo informuotas apie Vokietijos indėlį JAV vykdomame ekonominiame šnipinėjime, bet nesiėmė jokių veiksmų.

Kaip rašo „Sueddeutsche Zeitung“, bendrovių šnipinėjimo atvejai veikiausiai buvo pavieniai, Jungtinėms Valstijos siekiant gauti „informacijos apie neteisėtą eksportą“.

Problemos „esmė yra europinių kaimynių ir Europos Sąjungos institucijų politinis šnipinėjimas“, pažymėjo laikraštis, cituodamas vieną šaltinį, informuotą apie BND veiklą.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras), kuris yra svarbus A.Merkel padėjėjas, 2005–2009 metais dirbęs kanclerės biuro administracijos vadovu, pasisiūlė ateinančią savaitę pateikti paaiškinimų parlamento komitetui, tiriančiam NSA operacijas.

Tačiau opozicija jau apkaltino vyriausybę meluojant, nes balandžio 14 dieną paskelbtame dokumente sakoma, kad ji nieko nežinojo apie kokį nors NSA vykdomą ekonominį šnipinėjimą.

„Kategoriškais atmetu pareiškimus, kad vyriausybė nesakė tiesos“, – trečiadienį per įprastą spaudos konferenciją sakė A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Vokietija įtūžo, kai 2013 metais JAV žvalgybos paslapčių viešintojas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) atskleidė, kad NSA masiškai šnipinėja telefono pokalbius ir veiklą internete, taip pat Vokietijoje.

Ta informacija, įskaitant faktą, kad NSA šnipinėjo A.Merkel mobilųjį telefoną, pablogino Berlyno santykius su Vašingtonu.

Trys ukrainiečių kariai žuvo, o dar devyni buvo sužeisti per pastarąją parą šalies rytuose, kur toliau tęsiasi pavieniai vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų susirėmimai, antradienį pranešė šaltinis Ukrainos kariuomenėje.

Tai viena didžiausių netekčių Kijevo vyriausybės pajėgoms pastarosiomis dienomis, dar kartą parodanti, kokios trapios yra dvi savaites galiojančios paliaubos, paskelbtos pagal susitarimą su separatistais, kuris buvo sudarytas siekiant nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje, nusinešusį jau per 6 tūkst. žmonių gyvybių.

Informaciją apie vyriausybės pajėgų nuostolius naujienų agentūrai „Reuters“ pateikęs kariuomenės šaltinis, pageidavęs neviešinti jo vardo, daugiau detalių neatskleidė. Kitas kariuomenės atstovas anksčiau sakė, kad kovotojai per pastarąją parą 22 kartus bombardavo Ukrainos pajėgų pozicijas.

Tuo tarpu Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos lyderiai, pirmadienio vakarą kalbėdamiesi telefonu, susitarė prašyti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dėti didesnes pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi paliaubų Ukrainos rytuose.

Jie taip pat sakė, kad konflikto šalims būtina vykdyti tolesnius vasario 12-ąją Minske sudaryto taikos susitarimo etapus, įskaitant apsikeitimą belaisviais, ir sudaryti galimybę teikti humanitarinę pagalbą, nurodė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

„Kai tik tos sąlygos bus išpildytos, darbo grupė, kuri buvo įkurta Minske, turėtų judėti į priekį, imdamasi tolesnių žingsnių, tokių kaip pasiruošimas vietos valdžios rinkimams Luhansko ir Donecko srityse“, – sakė jis.