W. Lübckas buvo pabėgėlius palaikęs ir migracijos politiką skatinęs Krikščionių demokratų sąjungos narys. 2019 m. 65 metų politikas nušautas iš nedidelio atstumo savo namų Kaselio mieste terasoje.

S. Ernstas kalėjime turės praleisti mažiausiai 15 metų, paskelbė Aukštasis Frankfurto apygardos teismas. Teismas taip pat pasiliko teisę 47-erių S. Ernstą suimti dar ilgesniam laikui.

Kanclerės Angelos Merkel centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys Walteris Luebcke (Valteris Liubkė), vadovavęs regiono administracijai centriniame Kaselio rajone, 2019 metų birželio 1 dieną buvo pašautas prie savo namų ir vėliau tą patį vakarą mirė.

Šis nusikaltimas šokiravo šalį ir atkreipė dėmesį į augančią dešiniojo sparno ekstremizmo grėsmę.

„Aš paleidau šūvį“, – teisme pareiškė 46 metų Stephanas Ernstas (Štefanas Ernstas).

Federalinių prokurorų teigimu, S. Ernsto motyvai buvo „rasizmas ir ksenofobija“.

„Aš paleidau šūvį“, – teisme pareiškė 46 metų Stephanas Ernstas.

Pasak federalinių tyrėjų, 46 metų Stephanas Ernstas (Štefanas Ernstas), anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus prieš migrantus, tą vakarą atvažiavo prie politiko namų Volfhagene. Prisidengdamas tamsa jis prišliaužė prie namų terasoje sėdėjusio W. Luebcke ir šovė į jam į galvą iš revolverio.

S. Ernstas kaltinamas nužudymu, bandymu nužudyti, sunkiu kūno sužalojimu ir ginklų kontrolės įstatymo pažeidimu.

Antrasis vyras kaltinamas bendrininkavimu nužudant ir ginklų kontrolės įstatymo pažeidimu.

„Bailus ir žiaurus“ aktas

Manoma, kad W. Luebcke nužudymas yra pirma kraštutinių dešiniųjų įvykdyta politinė žmogžudystė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Atsiprašydamas aukos artimųjų S. Ernstas sakė įvykdęs „bailų ir žiaurų“ aktą.

Jis tvirtino veikęs ne vienas, o su kitu kaltinamuoju Markusu Hartmannu (Markusu Hartmanu).

„Žinau, kad tai, ką jums padariau aš su Hartmannu, visuomet bus nepateisinama. Tai, ką mes padarėme, yra blogai“, – savo pareiškime nužudytojo šeimai sakė S. Ernstas.

„Niekas neturėtų mirti, nes laikosi kitokių pažiūrų“, – teigė jis ir pridūrė buvęs „suklaidintas blogų idėjų“.

Kaselio miesto administracijos vadovas W. Luebcke savo kalbose palaikydavo migrantus per 2015 metų Europos migrantų krizės įkarštį, sukeldamas kraštutinių dešiniųjų nepasitenkinimą. Jis pritarė kanclerės A. Merkel 2015 metų sprendimui atverti Vokietijos sienas pabėgėliams ir pasisakė už prieglobsčio prašytojų priėmimą.

Pasak prokurorų, S. Ernstas ir jo bendrininkas 2015 metų spalį dalyvavo politiniame mitinge, kuriame W. Luebcke gynė Vokietijos vyriausybės sprendimą įsileisti į šalį šimtus tūkstančių pabėgėlių. Jis papiktino dešiniojo sparno ekstremistus pareiškimu, kad šiam kanclerės sprendimui prieštaraujantys vokiečiai gali išvykti iš šalies.

Manoma, kad tai buvo pirmasis iš virtinės dešiniųjų radikalų įvykdytų išpuolių.

Pasak federalinių tyrėjų, 46 metų Stephanas Ernstas (Štefanas Ernstas) 2019 metų birželio 1 dieną atvažiavo prie politiko Walterio Lubcke (Valterio Liubkės) namų Volfhagene.

Prisidengdamas tamsa jis prišliaužė prie namų terasoje sėdėjusio W. Luebcke ir šovė į jam į galvą iš revolverio.

S. Ernsto „rasizmas ir ksenofobija buvo pagrįsti neonacistinėmis pažiūromis ir buvo lemiami [veiksniai] įvykdant šį nusikaltimą“, sakoma prokurorų pareiškime.

Įtariamasis ir jo bendrininkas Markusas H. 2015 metų spalį dalyvavo politiniame mitinge, kuriame W. Luebcke pasisakė už pabėgėlių apgyvendinimą Lofeldeno mieste.

S. Ernstas „po to mitingo vis intensyviau nukreipdavo savo ksenofobiją prieš dr. Walterį Luebcke“, priklausiusį kanclerės Angelos Merkel centro dešiniajai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU), sakė prokurorai.

Po 2015 metais imigrantų įvykdytų lytinių nusikaltimų prieš moteris Kelne Naujųjų metų išvakarėse ir teroristinio išpuolio Prancūzijos Nicos mieste 2016 metų liepą S. Ernstas pradėjo sekti W. Luebcke ir ruošėsi politiko nužudymui. Jis ne kartą lankėsi prie politiko namų, planuodami išpuolį.

Tuo metu kitas kaltinamasis byloje – Markusas H. – kaltinamasis bendrininkavimu įvykdant žmogžudystę. Jis padėjo S. Ernstui mokytis šaudyti miškuose ir šaudyklose nuo 2016 iki 2018 metų, „įskaitant ir [šaudymą] ginklu, kuriuo buvo įvykdyta žmogžudystė“.

S. Ernstas 2016 metų sausį yra peiliu „sunkiai sužalojęs“ krūtinės ir stuburo srityje vieną prieglobsčio prašytoją iš Irako, gyvenusį Lofeldene. Po išpuolio jo auka buvo gydoma intensyvios terapijos skyriuje.

Suėmimo metu 2019 metų birželio mėnesį pas pagrindinį įtariamąjį dėl W. Luebcke nužudymo buvo rasta „keletas šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, kurie buvo įsigyti nelegaliai“, nurodė prokurorai. Pareigūnai konfiskavo tris revolverius, tris automatinius pistoletus, du graižtvinius šautuvus ir 1 400 šovinių, taip pat pistoletą kulkosvaidį.

Netrukus po to buvo suimtas Markusas H., pas kurį taip pat buvo rastas išardytas pistoletas kulkosvaidis.

Suimtas S. Ernstas iš pradžių prisipažino nužudęs W. Luebcke, bet sausį  atsiėmė savo prisipažinimą ir pareiškė, kad politiką nušovė Markusas H.

Tačiau prokurorai ir toliau laikosi nuomonės, kad nors Markusas H. „suvokė ir palaikė“ S. Ernsto keliamą pavojų, jis iš tikrųjų „nežinojo tikrojo išpuolio plano“.

Vėliau spalio mėnesį per kitą kraštutinių dešiniųjų išpuolį prie sinagogos rytiniame Halės mieste žuvo du žmonės, o vasarį  kraštutinių dešiniųjų pažiūrų šaulys nužudė devynis žmones viename kaljano bare ir kavinėje Hanau mieste. 

Abiejų išpuolių vykdytojai internete skelbė rasistinius pareiškimus, todėl vidaus ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) kraštutinių dešiniųjų ekstremizmą paskelbė „didžiausia saugumo grėsme Vokietijai“ ir pažadėjo sugriežtinti saugumo priemones.