Aplinkos ministerija nurodo, kad kiršlius bus draudžiama žvejoti nuo kovo 1-osios iki gegužės 15-osios, sterkus – iki gegužės 30-osios.

Taip pat iki balandžio 30-osios tęsiasi prieš mėnesį įsigaliojęs draudimas žvejoti lydekas, o iki balandžio 1 dienos draudžiama žvejoti šamus.

„Lydekų ir sterkų žvejybos draudimai 2021 metais buvo prailginti dviem savaitėmis, siekiant geriau apsaugoti šių žuvų išteklius“, – rašoma pranešime.

Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie  20 proc. visos žuvų biomasės, šiuo metu jis yra mažesnis.

Lydekų ir sterkų žvejybos draudimai 2021 metais buvo prailginti dviem savaitėmis, siekiant geriau apsaugoti šių žuvų išteklius.

Anot ministerijos, plėšriųjų žuvų gausa svarbi palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis, vykdo natūralią atranką.

„Be to, plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija“, – nurodoma pranešime.

Pasak pranešimo, Aplinkos ministerija kasmet skiria 250-300 tūkst. eurų žuvų – daugiausia lydekų – įveisimui. Didžioji dalis įžuvinimui skirtų žuvų išauginama valstybiniuose Žuvininkystės tarnybos padaliniuose.

Pernai į 255 valstybinius vandens telkinius išleista apie 1,5 mln. sterkų, 2,6 mln. lydekų ir daug kitų žuvų jauniklių. Panašios apimties žuvivaisos darbus Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) planuoja ir šiais metais.

„Prie plėšriųjų žuvų išteklių būklės gerinimo prisideda ir žvejai mėgėjai, sulaukiame prašymų kai kuriuos vandens telkinius įžuvinti privačiomis lėšomis įsigytomis žuvimis. Tai galima padaryti ir įsigijus mėgėjų žvejybos leidimą bei laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų“, – nurodoma pranešime.

Siekdamas užtikrinti lydekų apsaugą žvejybos draudimo laikotarpiu, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) vykdo akciją „Lydeka“. Akcijos metu organizuojami reidai, vykdoma reguliari verslinės ir mėgėjų žvejybos kontrolė, transporto priemonių patikra.

Sugavus tokias žuvis, gresia bauda iki 300 eurų ir žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimas – 240 eurų už vieną žuvį, taip pat konfiskuojami ir pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės.

Aplinkosaugininkai primena, kad šiuo metu vis dar draudžiama žvejoti ir lydekas.

„Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti sterkus, kiršlius ir lydekas. Neleistinu metu sugavus šias žuvis, teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – teigė Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.

Jei žuvys sugautos ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus daugiau.

Be to, draudžiamu laikotarpiu sugavus minėtų rūšių žuvis, teks susimokėti ir administracinę baudą nuo 120 iki 300 eurų. Iš pažeidimą padariusio asmens bus konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės.

Draudimas žvejoti lydekas galioja nuo vasario 1-osios iki balandžio 30 dienos, sterkus – iki gegužės 31 dienos, kiršlius – iki gegužės 15 dienos.

Kaip praneša Aplinkos ministerija, lydekų ir sterkų žvejybos draudimai pernai buvo prailginti dviem savaitėmis, siekiant geriau apsaugoti šių žuvų išteklius. Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie 20 proc. visos žuvų biomasės, o šiuo metu jis yra mažesnis.

Pasak aplinkosaugininkų, plėšriųjų žuvų gausumas labai svarbus palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis, vykdo natūralią atranką. Be to, plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija.

Ministerija primena, kad už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų. Iš pažeidėjų konfiskuojami ir žvejybos įrankiai, valtys, kitos žvejybos priemonės. Jiems taip pat teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – papildomai sumokėti už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką reikės po 240 eurų. Jei žuvys bus sugautos ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, teks pakloti  tris kartus didesnę sumą.

Nuo kovo 1 d., įsigijus žvejo mėgėjo kortelę limituotai stintų žvejybai, galima žvejoti stintas tinkliniu samčiu nustatytose Nemuno, Skirvytės, Atmatos, Pakalnės, Auštumalės ir Minijos upių atkarpose . Įsigyti žvejo mėgėjo korteles stintų žvejybai galima naudojantis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS), arba loterijos „Perlas“ terminaluose.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad Mėgėjų žvejybos įstatymas draudžia prekiauti žvejų mėgėjų sugautomis žuvimis. Administracinių nusižengimo kodekse už mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ar iš jų pagamintų produktų pardavimą ar supirkimą numatyta bauda nuo 90 iki 290 eurų.

Planuojantys žvejybą kovo 11 d. žvejoti galės nemokamai.

Tai vienos vertingiausių mūsų vandenų žuvų, kurių ištekliai gausinami veisiant dirbtinai, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą pažeidėjams gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės (valtys). Pažeidėjai taip pat turės atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams papildomai sumokėdami už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką po 145 Eur. Jei žuvys bus sugautos ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus didesnę sumą.

Aplinkos ministerijos nuotr.

Vietiniai Nemuno žemupio gyventojai, nuo kovo 1 d., įsigiję žvejo mėgėjo korteles limituotai stintų žvejybai, gali žvejoti stintas tinkliniu samčiu nustatytose Nemuno, Skirvytės, Pakalnės, Aukštumalos ir Minijos upių atkarpose. Įsigyti žvejo mėgėjo korteles stintų žvejybai galima naudojantis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS), bilietų prekybos interneto svetainėje Tiketa.lt bei loterijos „Perlas“ terminaluose.

Mėgėjų žvejybos įstatymas draudžia prekiauti žvejų mėgėjų sugautomis žuvimis. Administracinių nusižengimo kodekse už mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ar iš jų pagamintų produktų pardavimą ar supirkimą numatyta bauda nuo 90 iki 290 eurų.

Leidžiamų sužvejoti ir pasiimti sterkų skaičius sumažintas todėl, kad beveik visuose šalies vandens telkiniuose yra per mažai plėšriųjų žuvų.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo liepos 1-osios vienos žvejybos metu leidžiama sugauti vieną šamą, ne daugiau kaip po du salačius ir ūsorius, ne daugiau kaip po tris lydekas, sterkus, ungurius, marguosius upėtakius ir kiršlius, ne daugiau kaip po penkis šapalus, vėgėles ir meknes. Bendras šių žuvų skaičius negali viršyti penkių. Pavyzdžiui, galima sugauti tris sterkus ir dvi lydekas arba du salačius, dvi lydekas ir sterką. Bendras šių žuvų svoris nėra ribojamas. Svarbu, kad lydekos ar sterkai būtų ne mažesni kaip 45 cm. Papildomai dar leidžiama sužvejoti 5 kg (Kuršių mariose – 7 kg) ešerių, kuojų, karšių ir kitų žuvų, kurių sugavimas nelimituotas.

Laimikiui nėra priskiriamos į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą įrašytos žuvys ir tos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Kiekvienas žvejys savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų laimikio. Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojus jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, priskiriamos laimikiui. Už visas laimikio žuvis, sugautas pažeidus mėgėjų žvejybą reguliuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama žuvų ištekliams padaryta žala.

Leidžiamų paimti sterkų skaičius sumažintas todėl, kad daugelyje šalies vandens telkinių plėšriųjų žuvų yra per mažai, ir įsivyrauja smulkesnės, menkavertės žuvys. Kitas šių taisyklių pakeitimas – leidimas didesniuose kaip 100 ha vandens tekiniuose, kurie naudojami kaip žvejybos plotai (išnuomoti telkiniai), uodo trūklio lervas gaudyti be telkinio nuomininko leidimo.

Taip nustatyta todėl, kad dideliuose vandens telkiniuose šių lervų gaudymas neturi reikšmingo poveikio žuvų mitybos sąlygoms kaip mažuose telkiniuose. Ligi šiol visų vandens telkinių, nepriklausomai nuo jų dydžio, nuomininkai galėjo riboti uodo trūklio lervų gaudymą, todėl dideliuose ežeruose, pavyzdžiui, Mastyje, žvejai mėgėjai negalėjo apsirūpinti šiuo vienu populiariausiu masalų.

Dar viena naujovė – atsižvelgus į vietos gyventojų prašymą, nebedraudžiama lašišų migracijos metu žvejoti augalinės kilmės masalais Šventosios vidurupio atkarpoje žemiau Kavarsko. Pasak gamtosaugininkų, dėl tokios žvejybos lašišinių žuvų neturėtų sumažėti.

Kuršių marių žuvų ištekliai nekinta – tai parodė atliktas tyrimas. Tačiau mokslininkai pažymi, kad būtina imtis papildomų sterkų apsaugos priemonių.

2014–2015 m. atliktų Kuršių marių žuvų išteklių tyrimų duomenys parodė, kad bendras žuvų gausumas ir biomasė nekito ir išlieka stabilūs per pastaruosius du dešimtmečius.

Verslinės žvejybos metu Kuršių mariose daugiausia sugaunama karšių ir kuojų. Šios dvi rūšys 2003–2014 m. vidutiniškai sudarė 66,9 proc. visų verslinių žvejybos laimikių. Kitos svarbios verslui žuvys yra stinta (didesnė dalis sužvejojama Nemuno žemupyje), sterkas, ešeriai ir pastaruoju metu pagausėję žiobriai. Unguriai pagal vertę taip pat sudaro svarbią žvejybos dalį, tačiau pastaruoju metu jų laimikiai sparčiai mažėja. Svarbiausios mėgėjiškos žvejybos žuvys Kuršių mariose yra ešerys, kuoja, karšis, sterkas ir stinta.

2003–2015 m. verslinių žvejybos laimikių analizė parodė, kad ešerių gausumas Kuršių mariose didėja, karšių ištekliai kito nežymiai, o kuojų, žiobrių ir ypač sterkų – mažėja. Pastaraisiais metais taip pat labai sumažėjo vidutinis sterkų ilgis. Todėl, mokslininkų teigimu, siekiant sumažinti neverslinio dydžio sterko šalutinį laimikį, būtinos papildomos priemonės.

Leidžiamų naudoti žvejybos įrankių kiekius ir verslinių žuvų kvotas kasmet nustato aplinkos ministras. Atsižvelgiant į atskirų rūšių žuvų išteklių būklę, verslinės žvejybos taisyklės nustato atskirus leidžiamus žvejybos versle naudoti žvejybos įrankių tipus, jų naudojimo laikotarpius, žvejybos vietas.

Nuo vakar, kovo 1-osios, iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o iki gegužės 20 d. – sterkus. Už jų žvejybą draudžiamu laikotarpiu gresia nuo 115 iki 289 eurų bauda. Taip pat bus konfiskuojami pažeidėjų žvejybos įrankiai ir valtys. Jie turės atlyginti ir žuvų ištekliams padarytą žalą – papildomai už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką sumokėti po 158,5 Eur. Jeigu šios žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus daugiau.

Nuo kovo 1 d., įsigijus žvejo mėgėjo korteles limituotai stintų žvejybai, galima jas žvejoti tinkliniu samčiu nustatytose Nemuno, Skirvytės, Pakalnės, Auštumalės ir Minijos upių atkarpose. Įsigyti šias korteles jau galima ne tik elektroniniu būdu – naudojantis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS), bet ir loterijos „Perlas“ terminaluose.

Mėgėjų žvejybos įstatymas draudžia prekiauti žvejų mėgėjų sugautomis žuvimis. Jau parengtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos numato už prekybą šiomis žuvimis ir jų produktais nuo 86 iki 289 Eur baudą. Prekyba laikoma mėgėjų žvejybos įrankiais sugautų žuvų ar iš jų pagamintų produktų pirkimas, pardavimas, mainai, siūlymas parduoti arba kitas veiksmas, kurį galima prilyginti išvardintiems veiksmams, tarp jų ir reklamavimą, skelbimą, kvietimą tartis ar kitą parduoti ar pirkti skatinantį veiksmą.