Šiaurinėje Afganistano dalyje pirmadienį įvykęs stiprus žemės drebėjimas buvo jaučiamas nuo Kabulo iki Delio; per jį, daugiausia Afganistane ir Pakistane, žuvo 215 žmonių, tarp jų ir 12 afganių moksleivių, kai kur dingo elektra, nutrūko komunikacijos.

Sužeista mažiausiai 1000 žmonių, šimtai namų sugriauta, žemės drebėjimui supurčius visą Indostano pusiasalį ir privertus tūkstančius persigandusių gyventojų bėgti lauk iš pastatų Afganistane, Pakistane ir Indijoje.

7,5 balo žemės drebėjimo epicentras buvo Hindukušo kalnuose netoli Džurmo miesto šiaurės rytų Afganistane, maždaug 250 km nuo Kabulo ir 73 km į pietus nuo Badachšano provincijos sostinės Faizabado, tačiau jo židinys buvo giliai – apie 213 km gylyje, nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Ši retai apgyventa provincija ribojasi su Pakistanu, Tadžikistanu ir Kinija.

„Jau pirmieji pranešimai parodė, dka esama daugybės žuvusiųjų, patirti didžiuliai finansiniai nuostoliai Badachšane, Tachare, Nangarhare, Kunare ir kituose regionuose, taip pat ir sostinėje Kabule“, – sakė Afganistano vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Abdullah Abdullah (Abdula Abdula).

Afganistane patvirtinta 63 žmonių žūtis, iš jų 30 žuvo Kunaro provincijoje.

Pakistane žuvusiųjų yra mažiausiai 152; kariškiai mini 123 žuvusius ir 956 sužeistus asmenis. Pareigūnai perspėja, kad aukų skaičius augs, nes nutrauktos telefono linijos, nėra ryšio su daugeliu vietovių.

Afganistane, į vakarus nuo Badachšano esančioje Tacharo provincijoje vienoje mergaičių mokykloje pradėjus drebėti pastatui kilo spūstis, per kurią žuvo 12 mokinių, anksčiau nurodė provincijos gubernatoriaus atstovas Sonatullah Taimoras (Sonatula Taimoras). Dar 42 mergaitės buvo nuvežtos į provincijos sostinės Talukano ligoninę.

Tuo tarpu Nangarharo provincijoje, besiribojančioje su Pakistanu, žuvo aštuoni žmonės, sužeisti 78 . Pasak šios provincijos policijos atstovo Hazrato Hussaino Mashreqiwalo (Hazrato Huseino Mašrekivalo), Džalalabado mieste sugriuvo keli pastatai, apie sugriovimus pranešta ir iš kai kurių kaimo rajonų.

Pakistane savivaldos reikalų ministras Inayatullah Khanas (Inajatula Chanas) sakė, kad žuvusiųjų skaičius vien Chaibero Pachtunchvos provincijoje šoktelėjo iki 121.

Filipinuose taifūnas „Koppu“ nusinešė mažiausiai 16 žmonių gyvybes, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Tarp žuvusiųjų yra septyni, kurie nuskendo apvirtus keltui, dar trys vietos gyventojai žuvo pakrantės provincijoje, kurią "Kopptu" pasiekė sekmadienio rytą, o Maniloje išvirtęs medis užgriuvo ir mirtinai sužalojo berniuką, informavo vietos ir nacionalinės valdžios pareigūnai.

Taivaną užgriuvęs supertaifūnas „Dujan“ pareikalavo trijų gyvybių, o dar beveik 350 žmonių buvo sužeisti,  pranešė pareigūnai, o per salą praūžusi audra antradienį ryte pasiekė Rytų Kiniją.

Taifūnui nuniokojus Taivano šiaurę, antradienį ryte beveik pusė milijono šalies gyventojų vis dar neturėjo elektros.

Tuo tarpu audra antradienį ryte smogė Kinijos pakrantės miestui Putianui, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Pranešimų apie padarytą žalą kol kas negauta.

Taivane daug žmonių buvo sužeisti vėjo nešamų nuolaužų ar nukentėjo per eismo nelaimes, nurodė Nepaprastųjų situacijų operacijų centras. Jo duomenimis, trys žmonės žuvo ir 346 buvo sužeisti. 

Dėl stichijos šėlsmo teko evakuoti daugiau nei 12 tūkst. žmonių, o beveik 3 tūkst. gyventojų šiuo metu glaudžiasi laikinose slėptuvėse, nurodė pareigūnai.

Namus griaunantys potvyniai ir žemės nuošliaužos penktadienį niokojo Japoniją, kai daugiau upių išsiliejo iš krantų ir dingo bent 23 žmonės, tarp jų du vaikai, o dar per 100 tūkst. buvo priversti evakuotis.

Perspėjimas dėl smarkių liūčių liko galioti dalyje šiaurės Japonijos, bet potvynis jau pradėjo slūgti labiausiai nukentėjusiame Džioso mieste, kuriame buvo išvartyta medžių ir nuplauta namų – kai kada dar nespėjus iš jų pasitraukti žmonėms.

Žuvo bent trys žmonės, tarp jų 63 metų moteris, kurios namas buvo sutraiškytas užgriuvusios žemės nuošliaužos, o kita – kai potvynio srautas nunešė jos automobilį. Dar bent 28 žmonės buvo sužeisti, iš jų aštuoni sunkiai.

Tarp dingusiųjų buvo du aštuonmečiai, o potvyniai plito šiaurės kryptimi, Mijagio prefektūroje, kurios pakrantę 2011 metų kovą nuniokojo žemės drebėjimas ir cunamis, nusinešęs beveik 20 tūkst. žmonių gyvybių.

Kai kurie išgelbėti žmonės penktadienį pasakojo, kad nauji potvyniai jiems atgaivino prisiminimus apie tą katastrofą.

Sraigtasparniai siuvo virš kaimiško Osakio miesto, esančio už 350 km į šiaurę nuo Tokijo, kai rudi dumblėti Šibujo upės vandenys užliejo ryžių laukus ir namus, o gelbėtojai guminėmis valtimis gabeno žmones į saugias vietas.

Kiti, laukiantys, kada bus išgelbėti, mojavo rankšluosčiais iš užlietų namų viršutinių aukštų arba išsigandę žiūrėjo į kylantį vandenį.

Japonijos kariniai sraigtasparniai ketvirtadienį kėlė gyventojus iš jų namų viršutinių aukštų, kai smarkiai ištvinusi upė užliejo didelę dalį miesto, esančio į šiaurę nuo Tokijo.

Japonijoje antrą dieną iš eilės tęsiantis smarkioms liūtims Kinugavos upė pralaužė nuo potvynių saugančius pylimus, o į cunamį panašus vandens srautas nusirito į Džioso miestą, esantį už maždaug 50 km į šiaurės rytus nuo Japonijos sostinės.

Nacionalinis transliuotojas NHK rodė iš oro nufilmuotus vaizdus, kuriuose matoma, kaip gelbėtojai, nuleisti iš sraigtasparnių, įsiropštė į trečio aukšto balkonus, kad pasiektų įstrigusius gyventojus.

Per vieną dramatišką operaciją gelbėtojas buvo matomas per 20 min. keturis kartus nusileidžiantis iš karinio sraigtasparnio ir vieną po kito įkeliantis į orlaivį keturis žmones, paimtus iš namo, aplink kurį šniokštė smarkus vandens srautas.

Tame regione viena moteris dingo po to, kai žemės nuošliauža užgriuvo namus, stovėjusius prie stataus miškingo šlaito.

Greitųjų traukinių reisai buvo iš dalies sustabdyti.

Kitame name įstrigę gyventojai mojavo audeklo skiautėmis iš savo verandos, kai aplink šėlstantis potvynio srautas nešė automobilius ir griovė pastatus.

Tokijas taip pat buvo permerktas liūčių, bet labiausiai nukentėjo toliau į šiaurę esančios teritorijos Ibarakio ir Točigio prefektūrose.

Šios liūtys lydėjo atogrąžų audrą „Etau“, kuri sukėlė didelių potvynių ir žemės nuošliaužų trečiadienį, slinkdama per Japonijos vidurio regioną.

Gaisrų ir stichinių nelaimių valdymo agentūra nurodė, kad 15 žmonių buvo sužeisti per „Etau“ siautėjimą, o iš jų dvi moterys smarkiai nukentėjo, kai buvo parblokštos stiprių vėjų.

Pietų Korėjoje sekmadienį buvo atšaukti vietinio susisiekimo skrydžiai, nes pietvakarinėse provincijose siaučia taifūnas „Chan-hom“, jau pridaręs nemažai žalos Kinijoje.

Dėl audros buvo atšaukta 60 skrydžių, jungiančių Seulą su pietvakarinės pakrantės miestu Josu ir šalies pietuose esančia kurortine Džedžu sala, pranešė oro uosto pareigūnai. Tarptautiniai skrydžiai nebuvo paveikti.

Perspėjimas dėl stipraus vėjo galioja šalies pietiniuose ir vakariniuose pakrančių rajonuose, kur iki 11 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku iškrito iki 197 mm kritulių.

Kinijoje pareigūnai evakavo daugiau kaip milijoną žmonių taifūnui šeštadienį siaučiant rytinėje pakrantėje, kur buvo paralyžiuotas transportas ir nusiaubti pasėliai, nors pranešimų apie aukas nebuvo.

Didžiulės bangos talžė pakrantę Venlinge, labiausiai nukentėjusios Džedziango provincijos rytuose, o labiau į šiaurę, Šaosingo mieste, žmonės gelbėdamiesi nuo potvynio ropštėsi ant ekskavatorių ir lipo virvėmis.

Provincijos valdžia apskaičiavo, kad ekonominiai audros nuostoliai, ypač – žemės ūkio sektoriuje, gali viršyti 1,9 mlrd. juanių (273 mln. eurų), pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Kol Pietų Kinijos jūroje Pekinas stato smėlio sieną, Kinijos simboliu laikoma Didžioji kinų siena, kadaise saugojusi šalį nuo klajoklių iš Mongolijos ir Sibiro antpuolių, pamažu griūva. Ekspertai jau skambina pavojaus varpais.

Didžioji kinų siena – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) saugoma vieta. Tokia ji paskelbta dar 1987 m. Tačiau kinų siena gali išnykti, jei nebus imtasi priemonių šiam architektūros šedevrui apsaugoti.

Siena griūva ne tik dėl to, kad ją veikia natūralios klimato sąlygos, bet ir dėl žmonių veiklos. Pasitaikė atvejų, kai buvo vagiamos plytos ir akmenys, kurie vėliau panaudoti statant namus. Statiniui kenkia ir tai, kad kasmet ant jo būriuojasi tūkstančiai turistų.

Didžioji kinų siena nėra vientisa. Ji taip pat nėra matoma iš kosmoso, kaip kad buvo ilgai galvojama. Paprasčiausiai ji per siaura, kad būtų matoma.

Siena yra suskirstyta į tam tikras sekcijas. Bendras tų sekcijų ilgis – stulbinamas. Jos tęsiasi tūkstančius kilometrų nuo Kinijos rytinių iki vakarinių provincijų. Pagal 2009 m. balandžio mėnesį kinų valstybinių įstaigų skaičiavimus, sienos ilgis – 8,8 tūkst. km. Į šį skaičių įtraukti ir 2,2 tūkst. km natūralių užtvarų: upių ir kalnų.

Pasak kitų skaičiavimų, įvairių sienos sekcijų ilgis gali siekti net 9–21 tūkst. km. Mat kai kurios sienos sekcijos neišliko iki šių laikų, nors ir galima aptikti jų pėdsakų. Kad ir kaip būtų, tai – ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje, nors šiuo metu yra restauruota tik keli kilometrai šios sienos.

Sienos statybos prasidėjo maždaug 221 m. pr. m. e. Ming dinastijos metais (1368–1644 m.) siena buvo smarkiai patobulinta ir pailginta. Vietoje senų molio ir žemės pylimų buvo suręsti mūriniai įtvirtinimai. Skaičiuojama, kad Ming laikais buvo pastatyta net 6,3 tūkst. km sienos.

Tarp jų – daugiausia turistų lankomos sienos sekcijos į šiaurę nuo Kinijos sostinės Pekino.

Deja, pasak skaičiavimų, apie 1,9 tūkst. km sienos nuo tų laikų sunyko. Tai apie 30 proc. visos kinų sienos. Kai kurias statinio atkarpas smarkiai paveikė klimatas. "Net jei Didžioji kinų siena ir yra pastatyta iš plytų, tai nereiškia, kad ji gali atlaikyti lietų ir vėją. Kai kurie įtvirtinimai – labai silpni ir jie gali sugriūti vos per vieną vasarinę audrą", – įspėjo Dongas Yaohui, ekspertas.

Problemų kelia ir žmogaus veikla. Tūkstančiai turistų ir vietos gyventojai taip pat gadina šį statinį. Kai kurie neturtingi kinų ūkininkai ėmė vogti plytas ir iš jų statyti namus. Tarp pavogtų akmenų ir plytų buvo labai vertingų, su istoriniais užrašais. Tiesa, Kinijoje galioja įstatymas, kad pagautieji vagiant plytas baudžiami 5 tūkst. juanių bauda. Vis dėlto sukontroliuoti vagis – labai sunku. Siena yra itin ilga ir prie kiekvienos atkarpos po policijos pareigūną nepastatysi.

Be to, pasak kai kurių istorinių vertybių apsaugos aktyvistų, nėra ir kokios nors organizacijos, kuri pasirūpintų kinų sienos apsauga.

"Problemiška, kad Kinijoje nėra institucijos, kuri rūpintųsi tik tuo, jog siena būtų saugoma. Apie žalą galima pranešti aukščiausiems provincijų pareigūnams, deja, tada viskas įstringa biurokratiniuose gniaužtuose", – pastebėjo Jia Hailin, aktyvistė. Be to, ji pridūrė,kad pastaruoju metu Kinijoje tapo populiaru ieškoti dar neatrastų sienos atkarpų.

"Tokie atradimai pritraukia tūkstančius smalsuolių, o naujai atrastos sienos atkarpos dažnai būna labai trapios ir todėl greitai sunyksta, arba būna nuniokojamos", – aiškino moteris.

Smarkių liūčių sukeltos žemės nuošliaužos nusinešė mažiausiai 21 žmogaus gyvybę arbatos auginimu pagarsėjusiame Indijos rytiniame Dardžilingo regione, bet baiminamasi, jog aukų skaičius dar gali padidėti, trečiadienį pranešė policija.

Gelbėtojai perkasinėjo tonas purvo, ieškodami dingusių gyventojų po ankstesnę naktį nuslinkusių žemės nuošliaužų, užgriuvusių ant kalvų šlaitų pastatytus namus Miriko, Kalimpongo ir Dardžilingo miestuose Vakarų Bengalijos valstijoje.

„Gelbėtojai iki šiol iškasė 13 žuvusiųjų Mirike, penkis – Kalimponge, o dar tris – Dardžilingo mieste“, – sakė Dardžilingo rajono policijos vyriausiasis inspektorius Amitas P. Javalgi (Amitas P.Džavalkis).

„Dar mažiausiai 15 žmonių yra dingę Kalimponge“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

Pakistaną apėmusi smarkios kaitros banga nusinešė jau per tūkstantį žmonių gyvybių, pranešė medikai ir socialiniai darbuotojai, o aukų skaičius tikriausiai dar didės.

Kelias pastarąsias dienas didžiausiame šalies mieste Karačyje laikantis neįprastai karštiems orams dešimtys tūkstančių žmonių patyrė šilumos smūgį arba didelį skysčių netekimą.

Jau daugiau negu 450 žmonių mirė dėl pastarąsias tris dienas Pakistano pietų regioną varginančios kaitros bangos, antradienį pranešė pareigūnai, medikams stengiantis suteikti pagalbą nukentėjusiems ligoninėse paskelbtos nepaprastosios padėties sąlygomis.

Blogiausia padėtis buvo Karačyje, kur savaitgalį oro temperatūra siekė 45 laipsnius Celsijaus. šiame uostamiestyje mirė bent 450 žmonių, o dar 8–10 žmonių gyvybių pareikalavo karščiai kitose pietinės Sindho provincijos vietose, sakė aukšto rango provincijos sveikatos apsaugos pareigūnas Sabiras Memonas.

„Daugiau negu 450 žmonių mirė nuo šilumos smūgio per pastarąsias tris dienas“, – pažymėjo jis naujienų agentūrai AFP.

Pakistano pietus dideli karščiai apėmė praėjus mėnesiui po to, kai Indiją ištiko antroji pražūtingiausia per šalies istoriją kaitros banga, nusinešusi daugiau negu 2 tūkst. žmonių gyvybių.

Karačio didžiausios ligoninės gydytoja Semi Jamali (Semi Džamali) sakė, kad jos įstaiga suteikę pagalbą maždaug 3 000 šilumos smūgį patyrusių pacientų.

„Daugiau negu 200 jų buvo atvežti negyvi arba mirė ligoninėje“, – ji sakė AFP.

Dar 67 žmonės mirė kitoje – Civilinėje – ligoninėje, pranešė jos atstovas.

20 mln. gyventojų turinčiame Karačyje dėl elektros tinklų gedimų sutriko vandentiekio sistemos darbas, pranešė valstybinė vandentiekio įmonė.

Pakistano Meteorologijos biuras nurodė, kad sekmadienį oras Karačyje buvo įkaitęs iki 43 laipsnių, o netoli sienos su Iranu esančiame pietvakariniame Turbato mieste – iki 49 laipsnių Celsijaus.

Praeitą mėnesį Indiją apėmusi didelės kaitros banga pražudė bent 2 005 žmones – daugiausiai pietinėse Andhra Pradešo ir Telanganos valstijose.

Indijoje kiekvieną vasarą miršta šimtai perkaitusių žmonių, daugiausiai neturtingų, bet šiais metais kaitros aukų skaičiaus buvo antras didžiausias per šalies istoriją.