Namus griaunantys potvyniai ir žemės nuošliaužos penktadienį niokojo Japoniją, kai daugiau upių išsiliejo iš krantų ir dingo bent 23 žmonės, tarp jų du vaikai, o dar per 100 tūkst. buvo priversti evakuotis.

Perspėjimas dėl smarkių liūčių liko galioti dalyje šiaurės Japonijos, bet potvynis jau pradėjo slūgti labiausiai nukentėjusiame Džioso mieste, kuriame buvo išvartyta medžių ir nuplauta namų – kai kada dar nespėjus iš jų pasitraukti žmonėms.

Žuvo bent trys žmonės, tarp jų 63 metų moteris, kurios namas buvo sutraiškytas užgriuvusios žemės nuošliaužos, o kita – kai potvynio srautas nunešė jos automobilį. Dar bent 28 žmonės buvo sužeisti, iš jų aštuoni sunkiai.

Tarp dingusiųjų buvo du aštuonmečiai, o potvyniai plito šiaurės kryptimi, Mijagio prefektūroje, kurios pakrantę 2011 metų kovą nuniokojo žemės drebėjimas ir cunamis, nusinešęs beveik 20 tūkst. žmonių gyvybių.

Kai kurie išgelbėti žmonės penktadienį pasakojo, kad nauji potvyniai jiems atgaivino prisiminimus apie tą katastrofą.

Sraigtasparniai siuvo virš kaimiško Osakio miesto, esančio už 350 km į šiaurę nuo Tokijo, kai rudi dumblėti Šibujo upės vandenys užliejo ryžių laukus ir namus, o gelbėtojai guminėmis valtimis gabeno žmones į saugias vietas.

Kiti, laukiantys, kada bus išgelbėti, mojavo rankšluosčiais iš užlietų namų viršutinių aukštų arba išsigandę žiūrėjo į kylantį vandenį.

Atvejis, kai ant vieno Japonijos paplūdimio užplaukė daugiau negu 150 plačiasnukių delfinų, paskatino nuogąstavimus, kad gali pasikartoti iš pažiūros niekaip su tuo nesusijusi katastrofa – itin smarkus povandeninis žemės drebėjimas, 2011 metais sukėlęs milžinišką cunamį, kuris nusinešė apie 19 tūkst. gyvybių.

Nors nėra jokių mokslinių įrodymų, kad šiuos įvykius sieja koks nors ryšys, daugybė interneto komentatorių atkreipė dėmesį, kad 2011-aisiais apie 50 plačiasnukių delfinų buvo išmesti į Japonijos paplūdimius likus šešioms dienoms iki žemės drebėjimo, kurio sukeltas cunamis taip pat nuniokojo Fukušimos atominę elektrinę.

Mokslininkai šeštadienį atliko dalies žuvusių delfinų skrodimus, kai 156 gyvūnai ankstesnę dieną buvo rasti dviejuose Japonijos Ramiojo vandenyno pakrantės paplūdimiuose, bet negalėjo įvardyti priežasties, kodėl jie užplaukė ant seklumų.

„Jų organizmuose neradome jokių akivaizdžių susirgimo kaip vėžys, požymių. Norime išsiaiškinti, kas pražudė tuos gyvūnus“, – Nacionalinio gamtos ir mokslo muziejaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tadasu Yamada (Tadasus Jamada) sakė visuomeniniam transliuotojui NHK.

Nors nėra jokių aiškių įrodymų, kad delfinų užplaukimas ant kranto gali būti kaip nors susijęs su artėjančiais žemės drebėjimais, ir vietos pareigūnai savo komentaruose taip pat neigė tokį ryšį, socialiniuose tinkluose buvo reiškiamos kitokios nuomonės.

„Ar ateina kitas? Būkit pasiruošę žemės drebėjimui“, – rašė „Twitter“ vartotojas maoeos40d.

Kitas prognozavo: „Mus gali ištikti didelis (žemės drebėjimas balandžio) 12 dieną.“

2011 metų Japonijos žemės drebėjimas buvo ne vienintelis atvejis, kai prieš galingus požeminius smūgius buvo aptikta ant seklumos užplaukusių delfinų arba banginių.

Daugiau negu 100 didžiųjų grindų žuvo, 2011 metų vasario 20 dieną užplaukusios ant seklumų atokiame Naujosios Zelandijos paplūdimyje. Dviem dienomis vėliau smarkus žemės drebėjimas supurtė antrąjį didžiausią šalies miestą Kraistčerčą.

Vis dėlto japonų pareigūnai stengėsi išsklaidyti nuogąstavimus, sakydami, jog moksliniai duomenys tokio ryšio nepatvirtina.

Kita vertus, mokslininkai iki šiol negali tiksliai paaiškinti, kodėl jūrų žinduoliai masiškai užplaukia ant seklumų. Kai kurie kelia prielaidą, kad sveiki delfinai įstringa, mėgindami padėti ligotiems arba orientaciją praradusiems gentainiams.

Kiti aiškina, kad kai kuriose vietose dėl povandeninio reljefo ypatumų iškraipomi banginių ir delfinų sonarų, kurie jiems padeda orientuoti aplinkoje, signalai, todėl gyvūnai užplaukia ant seklumų.

Įstrigę banginiai ir delfinai dažniausiai žūva nuo didelio skysčių netekimo ir perkaitimo saulėje. Gelbėtojai gali mėginti pasinaudoti jūrų potvyniais, kad nutemptų tuos masyvius gyvūnus į gilesnius vandenis.

Šią savaitę Japonija paminėjo šalį prieš ketverius metus nuniokojusio pražūtingo žemės drebėjimo ir cunamio metines. Gamtos šėlsmas tada nusinešė tūkstančių žmonių gyvybę, sukėlė branduolinę krizę ir paliko pastebimų randų šalies kraštovaizdyje. Deja, kai kurių nukentėjusiųjų vargai tęsiasi iki šiol.

Atminimo ceremonijos vyko nelaimės zonos miestuose ir miesteliuose, taip pat Tokijuje. Čia ceremonijai vadovavo Japonijos imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko. Ši nelaimė – didžiausia, ištikusi valstybę po Antrojo pasaulinio karo.

Nukentėjusieji ir savanoriai meldėsi prie vieno cunamio nuniokoto pastato šiaurės rytiniame Minami Sanriku uostamiestyje, tapusiame vienu iš daugelio paminklų, aiškiai primenančių apie stichijos siautėjimą. Visa šalis nurimo per nacionalinę tylos minutę, o perspėjimo apie cunamius sirenos pradėjo gausti 14 val. 46 min. vietos laiku – lygiai tuo pačiu metu, kai 2011 m. kovo 11 d. vandenyno dugne netoli Japonijos šiaurės rytinių krantų įvyko devynių balų žemės drebėjimas.

Požeminių smūgių sukeltos galingos bangos nuskriejo pakrantės link reaktyvinio lainerio greičiu. Per kelias minutes pajūrio gyvenvietės buvo nušluotos, o ištisos šeimos nuskendo. "Situacija dėl nelaimės aukų tebėra rimta, – per atminimo ceremoniją pažymėjo imperatorius. – Svarbu tęsti pastangas kurti saugią žemę nepamirštant šios pamokos."

Nacionalinės policijos agentūra skelbia, jog iki šiol patvirtinta, kad per tą katastrofą žuvo beveik 16 tūkst. žmonių, o dar 2,5 tūkst. tebelaikomi dingusiais be žinios. Iki šiol vis dar randama aukų palaikų. Tūkstančiams giminaičių sunku susitaikyti su netektimi, jei žuvusiojo kūnas nerastas, todėl kai kurie tęsia asmenines paieškas.

Šičigahamos miestelio paplūdimyje trečiadienį 28 policininkai ir pakrančių sargybos pareigūnai tylomis meldėsi prieš pradėdami dviejų iki šiol nerastų gyventojų palaikų paieškas. "Paplūdimyje esame radę kaulų, bet daugiausia gyvūnų, – sakė policijos pareigūnas Hidenori Kasahara. – Vis dar tikimės rasti palaikus dėl jų šeimų."

Cunamio sukelta avarija Fukušimos atominėje elektrinėje tebetemdo atmosferą Japonijoje ir yra svarbus nacionalinių debatų veiksnys. Padėtis jėgainėje išlieka pavojinga, o sudėtingas jos uždarymo procesas, kaip prognozuojama, užtruks dešimtmečius.

Nors jėgainės operatorė "Tokyo Electric Power Co." (TEPCO) sėkmingai pašalino panaudoto branduolinio kuro strypus iš saugyklos, jai vis dar sunku suvaldyti nuolat didėjantį radioaktyviomis medžiagomis užteršto vandens kiekį. Po tos katastrofos Japonijoje buvo palaipsniui išjungti visi atominiai reaktoriai. Dabartinio šalies premjero Shinzo Abe's vyriausybė ir didelė dalis pramonės sektoriaus atstovų pageidauja, kad atominės jėgainės būtų vėl įjungtos, nes brangu pirkti iškastinį kurą, kurio kaina susieta su JAV doleriu, ypač tuo metu, kai jenos kursas smunka. Visuomenė po Fukušimos tragedijos abejoja dėl tokio žingsnio.

Branduolinės energetikos priežiūros agentūra iki šiol yra leidusi įjungti keturis reaktorius dviejose elektrinėse, bet jie gali pradėti veikti tik po kelių mėnesių, kai baigsis konsultacijos su visuomene, o vietos valdžia sutiks su tokiu žingsniu.

Japonijos žmonės baiminasi dėl radioaktyviosios taršos poveikio sveikatai. Tiesa, Londone įsikūrusiame Imperijos koledže dirbanti skydliaukės vėžio specialistė Gerry Thomas, 1992-aisiais tyrusi 1986 m. Černobylio branduolinės elektrinės katastrofos poveikį sveikatai, pažymėjo, kad žmonių susirūpinimas yra kiek perdėtas.

"Pačios spinduliuotės įtaka sveikatai buvo labai maža, bet poveikis, sukeltas nerimo dėl spinduliuotės, buvo kur kas didesnis", – aiškino mokslininkė.

Nors vyriausybė yra pažadėjusi skirti milijardus JAV dolerių atstatymo projektams, pažanga nuniokotuose regionuose – lėta. Kai kurios gyvenvietės tebėra apleistos, o tūkstančiai evakuotųjų vos suduria galą su galu. Kaip rodo vyriausybės statistika, beveik 230 tūkst. žmonių iki šiol dar negali grįžti į savo namus, įskaitant daugelį evakuotųjų iš branduolinės krizės zonos. Apie 80 tūkst. tebegyvena laikinuose būstuose.

Stiprus 6,9 balo žemės drebėjimas antradienį įvyko netoli Japonijos šiaurės rytinių krantų, dėl kurio buvo paskelbtas cunamio pavojus, pranešė JAV Geologijos tarnyba.

Šiaurinėje pakrantėje buvo pranešta apie nedideles cunamio bangas, bet pranešimų apie didesnę žalą arba nukentėjusius žmones negauta.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai tik nedidelės 10–20 cm aukščio bangos pasiekė krantus Ivatės prefektūroje už maždaug 600 km į šiaurę nuo Tokijo, šiaurės rytinėje pakrantėje paskelbtas perspėjimas dėl cunamių buvo atšauktas.

Nacionalinis transliuotojas NHK nurodė, kad tūkstančiams to regiono gyventojų po drebėjimo buvo nurodyta evakuotis.

Tiesioginėje transliacijoje iš Ivatės uostų matėsi nedidelės bangos, atsiritusios į krantą.

Daug miestų Japonijos šiaurės rytinėje pakrantėje buvo sulyginti su žeme katastrofinio cunamio, smogusio 2011 metų kovą.

„Šis drebėjimas yra pakartotinis smūgis po 2011-ųjų žemės drebėjimo, supurčiusio Tohoku regioną“, – antradienį žurnalistams sakė Japonijos meteorologijos agentūros seismologas Yasuhiro Yoshida (Jasuhiras Jošida).

Antradienį įvykusių požeminių smūgių židinys buvo apie 10 km gylyje.

Havajuose įsikūręs Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras nurodė, kad regiono lygmens cunamių grėsmės nėra, bet Japonijos meteorologijos agentūra po drebėjimo paskelbė perspėjimą dėl galimų pavojingų vandenyno bangų Ivatės prefektūroje.

Bendrovė „Tohoku Electric Power Co.“, valdanti Onagavos ir Higašidorio atomines elektrines kaimyninėse Mijagio ir Aomorio prefektūrose, nurodė, kad tų jėgainių veikla po žemės drebėjimo nesutriko.

Visi 48 Japonijos branduoliniai reaktoriai tebėra išjungti po 2011 metų kovą smogusio žemės drebėjimo ir cunamio, sukėlusio Fukušimos atominės elektrinės katastrofą šalies šiaurės rytuose.

Japonija yra seismiškai itin aktyviame regione: šioje šalyje arba prie jos krantų įvyksta apie 20 proc. visame pasaulyje užfiksuojamų 6 balų arba stipresnių žemės drebėjimų.

Japonijoje apie 11 žmonių žuvo per smarkią žiemos audrą, apėmusią didelę šalies dalį, o meteorologai penktadienį perspėjo, kad blogi orai užsitęs.

Japonijos centrinėje ir šiaurinėje dalyje kelias pastarąsias dienas pūtė smarkus vėjas ir daug prisnigo. Pūga sutrikdė susisiekimą ir atkirto nuo pasaulio kai kurias atokias gyvenvietes.

Laikraštis „Yomiuri Shimbun“ paskelbė, kad naujausia informacija rodo, jog stichija nusinešė 11 žmonių gyvybių. Du iš jų – 79 metų vyras ir 29 metų ugniagesys žuvo įkritę į griovius, valydami sniegą.

Dar keli žmonės, daugiausiai senyvi, žuvo šiaurinėje Hokaido saloje ir regionuose prie Japonijos jūros Honšiū saloje, nurodė žiniasklaida ir pareigūnai.

Keli žmonės taip pat žuvo per eismo įvykius. Dėl pavojingų vairavimo sąlygų šalyje įvyko šimtai avarijų, per kurias dešimtys žmonių buvo sužeisti.

Pūga taip pat sutrikdė viešojo transporto darbą ir susisiekimą greitaisiais traukiniais, o keli šimtai skrydžių, daugiausiai vietinių, buvo atšaukti.

Japonijoje šią savaitę siaučiant galingam taifūnui „Vongfong“ žuvo vienas ir dingo dar du žmonės, antradienį pranešė pareigūnai.

Taifūnas anksti antradienį slinko per Rytų Japoniją, po to, kai savaitgalį pasiekė Okinavą, o pirmadienį – pietinę iš pagrindinių salų Kiūšiū, pranešė meteorologijos agentūra.

Mažiausiai 94 žmonės buvo sužeisti per taifūno sukeltas nelaimes visoje šalyje; valdžia patarė evakuotis daugiau kaip 800 tūkst. gyventojų, pranešė visuomeninis transliuotojas NHK.

Žuvęs 90 metų vyras buvo rastas griovyje ūkyje Totoryje, Vakarų Japonijoje, sakė Totorio policijos departamento atstovas.

„Įtariame, kad tas vyras vėlai pirmadienį dėl audros netyčia įkrito į griovį“, – sakė atstovas.

Šidzuokoje centrinėje Japonijoje dingo kinas, kurį savaitgalį nunešė taifūno sukeltos didelės bangos, sakė pareigūnai.

Ehimėje Vakarų Japonijoje dingo 72 metų vairuotojas, kuris drauge su savo nedideliu sunkvežimiu pirmadienį po pietų įkrito į tvenkinį, pranešė NHK.

Taifūnas, kurio vėjų greitis siekia 144 km per val., maždaug 5 val. ryto sukosi virš Fukušimos, nurodė meteorologai.

Smarki liūtis pylė ant cunamio sugadintos Fukušimos atominės elektrinės šiaurės rytų pakrantėje, bet už elektrinę atsakingos kompanijos „Tokyo Electric Power“ atstovas sakė, kad jie „negavo jokių pranešimų apie žalą ar anomalijas“.

„Sustabdėme pagrindinius darbus, bet planuojame atnaujinti operacijas, kai tik bus galima patvirtinti elektrinės saugumą“, – sakė atstovas.

Ryte audra, kurios kategorija buvo sumažinta iki ne atogrąžų kilmės žemo slėgio srities, slinko tolyn nuo Japonijos ir 3 val. Grinvičo (6 val. Lietuvos) laiku buvo virš vandenyno prie Japonijos šiaurės rytų pakrantės.

Dėl audros buvo sustabdyta mažiausiai septynių žuvusių kalnų turistų paieška ant teberūkstančio Ontakės ugnikalnio, nuo kurio jau buvo nukelti 56 žuvusių žmonių palaikai.

Smarkiam taifūnui „Vongfong“ pirmadienį atslinkus į Japoniją mažiausiai vienas žmogus dingo, dešimtys buvo sužeisti, taip pat buvo atšaukta per 300 skrydžių, pranešė pareigūnai ir vietos žiniasklaida.

Audra, kurios vėjo greitis siekė 180 kilometrų per valanda, pasiekė sausumą apie 8 val. 30 min. vietos (2 val. 30 min. Lietuvos) laiku ties Makuradzakio miesto Kiušiū saloje, nurodė meteorologijos agentūra.

Prognozuojama, kad taifūnas slinks į šiaurės rytus virš Japonijos apie 30 kilometrų per valandą greičiu, pridūrė agentūra. Kanto regioną, kuriam priklauso Tokijas, audra gali pasiekti pirmadienio vakarą arba antradienį paryčiais.

Televizijos reportažuose matėsi Makuradzakyje vėjo nuplėšti namų stogai ir sugriautos sienos, taip pat pakrantėje dūžtančios didžiulės bangos.

Nacionalinis transliuotojas NHK pranešė, kad iki šiol per incidentus, susijusius su stichijos siautėjimu, buvo sužeisti 45 žmonės. Tarp jų buvo 23 nukentėjusieji praeitą savaitgalį, kai audra slinko pro pietines Okinavos salas.

Vietos pareigūnai paragino evakuotis daugiau negu 440 tūkst. žmonių, daugiausiai pietvakarių Japonijoje.

Šidzuokos prefektūroje centrinėje šalies dalyje trys Kinijos piliečiai sekmadienio popietę buvo nublokšti į vandenyną taifūno sukeltų didelių bangų, kai jie žvejojo pakrantėje, pranešė vietos policijos atstovas.

„Du iš jų buvo saugiai išgelbėti, bet dar vienas – 26 metų – tebėra dingęs“, – sakė atstovas.

Meteorologijos agentūra perspėjo apie gresiančias žemės nuošliaužas, potvynius, aukštas bangas ir smarkias liūtis didelėje salyno dalyje. Dėl gana drėgnos vasaros Japonijoje jau nuslinko daug žemės nuošliaužų, o Hirošimos mieste jos nusinešė per 70 žmonių gyvybių.

Taifūnas taip pat paralyžiavo susisiekimą, sutrikdydamas kelionių planus tūkstančiams žmonių visoje šalyje, baigiantis trijų dienų nacionalinei sveikatos ir sporto šventei.

Japonijos oro bendrovės atšaukė bent 372 skrydžius, o geležinkelių bendrovė „West Japan Railway“ paskelbė planuojanti vėliau pirmadienį sustabdyti visus vietinius reisus Kansajaus regione vakarinėje šalies dalyje.

Šis taifūnas atslinko praėjus savaitei po kitos smarkios atogrąžų audros, dėl kurios Japonijoje žuvo arba dingo 11 žmonių.

Šiaurės Japonijos Hokaido salą užgriuvus labai stiprioms liūtims, valdžia patarė evakuotis 900 tūkst. gyventojų.

Vandens srautai užtvindė gatves ir kelius, priversdami nutraukti eismą keliuose.

Dėl gausių kritulių buvo atšaukti skrydžiai iš Hokaido oro uosto.

Japonijos meteorologijos stotis praneša, kad šią naktį per valandą prilydavo po 10 centimetrų. Meteorologai sako, kad liūtys turėtų tęstis dar parą.

Apie nukentėjusius žmones nepranešama.

Prie Japonijos rytinių krantų, netoli Fukušimos, anksti pirmadienį įvyko du vidutinio stiprumo žemės drebėjimai, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS), bet pareigūnai nurodė, kad kol kas nėra jokio pavojaus apgadintai atominei elektrinei.

Pirmojo, 5,7 balo stiprumo drebėjimo epicentras buvo maždaug 90 km nuo Honšiu – Japonijos didžiausios ir tankiausiai apgyvendintos salos – pakrantės, o hipocentras – 22 km gylyje. Jis įvyko kelios minutės po 3 val. vietos (sekmadienį 21 val. Lietuvos) laiku.

Antras, 5,6 balo stiprumo drebėjimas įvyko po dviejų valandų; jo epicentras buvo kiek arčiau pakrantės, o hipocentras – 39 km gylyje. Tarp miestų, kurie buvo arčiausiai epicentro, yra Ivakis, Kitaibarakis, Namijė ir Hitačis.

Tą pačią pakrantę žemės drebėjimas ir cunamis nuniokojo 2011 metais – tada žuvo daugiau kaip 18 tūkst. žmonių ir išsilydė užlietos Fukušimos elektrinės atominio reaktoriaus šerdis. Tai buvo didžiausia atominė nelaimė pasaulyje per ištisą kartos gyvenimo laiką.

„Tokyo Electric Power Company“ („Tepco“), kuri eksploatuoja Fukušimos elektrinę, elektroniniame laiške nurodė, kad po pirmadienio drebėjimų elektrinėje neaptiko jokių anomalijų. Dvi kitos tame regione esančios elektrinės taip pat pranešė, kad jokių problemų nėra.

Japonijoje susisiekimas keliais, geležinkeliais ir lėktuvais šeštadienį dar labiau sutriko dėl naujausios smarkios pūgos, pareikalavusios bent trijų žmonių gyvybių, pranešė pareigūnai.

Dar 850 žmonių buvo sužeisti dėl smarkaus snygio ir vėjų šalyje, kurioje pūga siautėjo ir praėjusią savaitę.

Sostinėje Tokijuje snigti pradėjo penktadienio rytą ir iki šeštadienio paryčių prisnigo 26 centimetrus, praėjus savaitei po smarkiausio per kelis pastaruosius dešimtmečius snygio, per kurį šalyje žuvo 11 žmonių, per 1 200 buvo sužeisti.

Vienas vairuotojas žuvo penktadienį, jo automobiliui susidūrus su sunkvežimiu apledėjusiame kelyje Šigos prefektūroje vidurio Japonijoje. Vienas ūkininkas žuvo snieguotame kelyje apvirtus traktoriui pietvakarinėje Oitos prefektūroje, pranešė vietos žiniasklaida.

Per kitą incidentą vienas vairuotojas žuvo, trys žmonės buvo sužeisti smarkiai sningant viename greitkelyje centrinėje Šidzuokos provincijoje, nurodoma naujienų reportažuose.

Nacionalinis transliuotojas NHK paskelbė, kad apie 850 žmonių buvo sužeisti per nelaimingus atsitikimus visoje šalyje nuo ketvirtadienio vakaro, kai pūga prasidėjo vakarų Japonijoje. Kai kurie iš nukentėjusiųjų buvo ištikti komos.

Automobiliams sunku važiuoti apsnigtomis gatvėmis sostinės gyvenamajame rajone Setagajoje, o pradėjus tirpti sniegui vanduo užliejo jai kurias gatves Tokijo centre.

Televizijos reportažuose matyti šimtai keleivių, apsiklojusių antklodėmis ir miegančių ant suolelių arba grindų Hanedos oro uoste Tokijuje, kur dėl pūgos taip pat buvo sustabdytas viešasis transportas.

Šeštadienį Hanedos ir kituose rytų Japonijos oro uostuose buvo atšaukti bent 628 skrydžiai – daugiausiai vietiniai, informavo NHK. Ankstesnę dieną dėl snygio buvo atšaukti daugiau nei 260 skrydžių.

Šeštadienį paryčiais Tokijuje esančioje Motosumijošio stotyje, susidūrus dviem priemiestiniams traukiniams, buvo sužeisti 19 keleivių, nurodė pareigūnai.

Dėl audros taip pat vėlavo arba nevažinėjo greitieji traukiniai „Shinkansen“, šalyje buvo uždaryta daug greitkelių.

Dėl smarkaus snygio ir vėjo apie 187 tūkst. namų liko be elektros – daugiausiai rytų Japonijoje, nurodė NHK.

Šalies meteorologijos agentūra perspėjo dėl smarkios pūgos rytų Japonijoje ir aukštų bangų pajūrio teritorijose.

Praėjusią savaitę Tokijuje prisnigo 27 centimetrus – daugiausiai sostinėje per pastaruosius 45 metus. Didžioji to sniego dalis ištirpo, tačiau didesnės pusnys išliko.