Keičia antrąkart
„Naujovės sukelia įvairių reakcijų. Ūkininkams kyla klausimų ir lūkesčių, jie turi pastabų ir pasiūlymų, ką vertėtų pakeisti. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas nėra vien Žemės ūkio ministerijos, jis – ir žemdirbių. Juk nuo visų priklauso, kaip žemės ūkį padarysime labiau žalią, progresyvų ir tausojantį gamtą, išvengiant su logika prasilenkiančių klaidų. Nuo Žaliojo kurso reikalavimų pabėgti negalime, nes tai iš ES ateinantis teisės reikalavimas, bet galime rasti kompromisą ir sprendimų, kaip jį įgyvendinti mums patogiausiu būdu“, – sakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Šis pakeitimų paketas – jau antrasis, jis parengtas atsižvelgus į šių metų deklaravimo rezultatus. Pasiūlymai apima daugiamečių pievų atkūrimo poreikį, ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūrą, kraštovaizdžio elementų populiarinimo, kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimo koregavimą, neigiamų EK sprendimų „GAAB 5“ ir „GAAB 7“ lengvinančių sąlygų įgyvendinimą ir socialinės paramos sąlygas.
Egidijus Giedraitis / Regimanto Zakšensko nuotr.
Pakaunės specifika
„Pasikeitus referenciniam daugiamečių pievų plotui, EK reikalavimas visu sunkumu užgrius šalies ūkininkus. Deklaravimo rezultatai rodo, kad gali tekti atkurti daugiau nei 100 tūkst. ha daugiamečių pievų. Tikiuosi, kad Kauno rajonui didelės bėdos nebus, lyderius matome Žemaitijoje, Rytų ir Šiaurės Lietuvoje“, – „Kauno dieną“ patikino susirinkime dalyvavęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Šiemet, palyginti su 2022 m., šalyje 6 proc. mažiau deklaruota plotų, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai. Lietuvos tikslas – iki 2030 m. padvigubinti ekologinius plotus (iki 16 proc.), o ES – iki 25 proc.
Pasak E. Giedraičio, sprendžiant ekologinių ūkių problematiką, siūloma ekologiškai ūkininkaujantiems leisti dalyvauti visose ekologinės sistemos gamybinėse veiklose (Augalų kaita, Tarpiniai pasėliai, Neariminė, Sertifikuota sėkla), didinti ekologinių ūkių išmokų dydžius. Klausimas, ar tai taps masalu pakaunės ūkininkams, nes Kauno rajone ekologiškai ūkininkaujančių ir iki šiol buvo nedaug.
Mindaugas Maciulevičius / Regimanto Zakšensko nuotr.
„Deklaruojant pasėlius ūkininkams labai svarbu gauti didesnes išmokas. Dar neturime visos statistikos pagal rajonus, tačiau Vidurio Lietuva, kuriai priklauso ir Kauno rajonas, gaus didžiausias išmokas, nes aktyviai dalyvavo ekologinėse schemose. Šiek tiek per lengvi šiųmečiai reikalavimai priemones pavertė labai populiariomis. Ūkininkai buvo perspėti, kad dėl priemonių populiarumo išmokos gali mažėti, nes pinigų yra tiek, kiek yra, taip šiemet ir atsitiks. Dabar stengiamės dalį reikalavimų sugriežtinti, kad už didesnius įsipareigojimus žemdirbiai gautų didesnes išmokas, o kitus palikti tokius, kokie ir buvo. Tikimės, kad pasieksime susitarimą, jog sprendimas įsigaliotų nuo kitų metų, žinoma, Žemės ūkio ministerijai tenka nelengva užduotis, nes Europos Komisija nori, galiotų nuo 2025 m.“, – kalbėjo viceministras.
Dar neturime visos statistikos pagal rajonus, tačiau Vidurio Lietuva, kuriai priklauso ir Kauno rajonas, gaus didžiausias išmokas, nes aktyviai dalyvavo ekologinėse schemose.
Pasak E. Giedraičio, Kauno rajono žemdirbiams aktualiausi Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, ypač septintasis. „EK atmetė Lietuvos siūlymą įtraukti atsėliavimo (tų pačių augalo auginimo dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke) galimybę ne didesnėje nei 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje. Todėl ūkininkams liks galioti dabartinė išimtis – atsėliuoti galima tik pasėjus posėlį (tarpinius augalus) ir išlaikius jį dirvoje bent šešias savaites. Mes toliau tęsime derybas, kad būtų leista atsėliuoti bent nedideliame plote“, – patikino Žemės ūkio ministerijos atstovas.
Kauno rajonui labai aktualūs ir kraštovaizdžio elementai, kurie iki šiol nebuvo populiarūs ir jų, kaip ir visoje Vidurio Lietuvoje, nelabai daug. „Kad kraštovaizdžio elementai būtų patrauklesni, keičiami koeficientai, išmokos didinamos 2–5 kartus. Norime ar nenorime, nuo kitų metų jau įsigalios „GAAB 8“ ir žemdirbiai privalės 4 proc. dirbamosios žemės skirti negamybiniams plotams, tačiau per negamybinius plotus ūkininkai galės ateiti į kompleksinę ekologinę shemą ir gauti išmoką už gamybines veiklas“, – pokyčius vardijo E. Giedraitis.
Reakcija: ūkininkai dar turi daug klausimų dėl Strateginio plano pakeitimų. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Be kitų siūlymų, ketinama peržiūrėti ir pagal galimybę didinti visų kraštovaizdžio elementų užskaitos koeficientus, koreguoti siektino rodiklio reikšmę ir nustatyti maksimalius kraštovaizdžio elementų išmokų dydžius.
Viceministras pristatė ir kaip planuojama koreguoti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimą. Nuo 2024 m. neariminės žemdirbystės veikloje planuojama taikyti dvi atskiras išmokas: vieną už tiesioginę sėją ir kitą – už skutimą ir ilginti įsipareigojimo laikotarpį iki ketverių metų.
Tarpinių pasėlių veikloje taip pat žadama nustatyti du išmokos dydžius: už įsėlį ir posėlį bei už tarpinius augalus, paliktus per žiemą, – kitą.
Baus du kartus?
Nuo 2025 m. ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas ir (arba) išmokas už plotus pagal kaimo plėtros priemones, bus taikomos socialinės paramos sąlygos (SPS).
SPS įpareigoja paramos gavėjus laikytis darbo teisės ir darbuotojų apsaugos reikalavimų. Už pažeidimus bus mažinama tiesioginių ir kitokių išmokų už plotus suma. SPS kontrolė bus vykdoma pasitelkiant kompetentingų institucijų (Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos) institucijų sprendimus.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Siūloma, kad sankcijos būtų taikomos už nelegalų darbą, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus ir kt.
Žemdirbiai piktinosi, kad pagal dabartinius siūlymus už SPS nesilaikymą bus dvigubas baudimas. Viceministras sutiko, kad tai neįprasta ir niekur kitur netaikoma praktika. „Deja, tai ne nacionalinis, bet ES reikalavimas“, – leisdamas suprasti, kad vargu ar pavyks ką nors pakeisti, sakė E. Giedraitis.
Nuo Žaliojo kurso reikalavimų pabėgti negalime, bet galime rasti kompromisą ir sprendimų, kaip jį įgyvendinti mums patogiausiu būdu.
Priekaištus atmetė
Ne vienas pakaunės ūkininkas jau yra išbandęs ir naudojasi mobiliąja programėle „NMA Agro“ ir susirinkime išsakė nemažai priekaištų. Ši skaitmeninė nemokama priemonė sukurta 2017 m. siekiant padėti ūkininkams paprasčiau ir greičiau pranešti apie įvykdytus įsipareigojimus, tinkamai įvertinti savo deklaruojamų laukų būklę, surasti su išmokomis susijusią informaciją. Žemdirbiai tikino, kad, teikiant duomenis, kilo nesklandumų, pvz., negauta patvirtinimo, ar dokumentai sėkmingai išsiųsti.
Pasak NMA Kontrolės departamento direktorius Liutauro Šimkaus, diskusijoje dalyvavusio per nuotolį, Lietuvoje programėle jau naudojasi 38 tūkst. žemdirbių, padidėjęs duomenų skaičius lėmė tam tikrų nesklandumų: prieš penkerius metus 500 vartotojų atsiuntė po dešimt nuotraukų, šiemet gauta 70 tūkst. nuotraukų. L. Šimkus patikino, kad 99 proc. pranešimų NMA gavo, apie išsiuntimą per 10 sek. ekrane atsiranda pranešimas, o jei perduoti nepavyksta, informuojama, kad įvyko klaida.
Regimanto Zakšensko nuotr.
„Techninį klausimą jau išsprendėme, pranešimai išsiunčiami be atsilikimo, gautą skaičių bandome apdoroti, turime idėjų, kaip peržiūros procesą padaryti spartesnį, ateityje tam ketiname pasitelkti dirbtinį intelektą“, – sakė L. Šimkus.
NMA Kontrolės departamento direktorius kvietė teikti pasiūlymus, ką reikėtų patobulinti ir keisti programėlėje, tačiau perspėjo: „Tai yra finansai ir programavimo darbai, kurie nepadaromi per naktį ar per savaitę, o užtrunka gerokai ilgiau.“
Kauno rajono ūkininkų siūlymu, „NMA Agro“ programėlė turėtų būti personalizuota, tai leistų užtikrinti ūkio duomenų atsekamumą.
