Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, jau įrengti aptvarai stumbrams, beveik baigta stumbrininko sodyba, įrengta ekspozicinio aptvaro apžvalgos aikštelė, nuo kurios lankytojai galės stebėti šiuos retus gyvūnus.

Gyvūnams bus įrengtos šėryklos, girdyklos, druskos laižyklos, pavėsinės nuo saulės.

Projektas inicijuotas siekiant išspręsti stumbrų, gyvenančių netinkamoje teritorijoje – Kėdainių ir Panevėžio rajonuose – populiacijos apsaugos bei valdymo klausimus.

Anot ministerijos, pastaraisiais metais stumbrų skaičius šiose teritorijose sparčiai didėjo. Gyvūnai čia gyvena intensyvios žemdirbystės teritorijose ir yra priklausomi nuo žemės ūkio kultūrų.

Jei bent dalis Lietuvos stumbrų gyventų pietų Lietuvoje, susiklostytų palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su kitų šalių stumbrų populiacijomis.

Vidurio Lietuvoje stumbrai neturi galimybių susijungti su kaimyninių šalių populiacijomis. Dėl tankaus kelių tinklo stumbrų banda laikosi izoliuotoje teritorijoje, todėl mažėja jų genetinė įvairovė.

„Jei bent dalis Lietuvos stumbrų gyventų pietų Lietuvoje, susiklostytų palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su kitų šalių stumbrų populiacijomis“, – teigiama pranešime.

Specialistai stebės aptvaruose esančius stumbrus. O jiems adaptavusis, ateityje dalį sveikų stumbrų ketinama paleisti į laisvę. 

Stumbrai – saugoma rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą.

Jai uždėtas antkaklis su siųstuvu, stumbrė yra stebima. Čia turėtų būti perkelta apie 20 stumbrų iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų.

Stumbrų perkėlimas vyksta pagal projektą „Stumbrų apsaugos priemonių gerinimas“, kurio tikslas – prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, saugant ir atkuriant nykstančią rūšį – stumbrus.

Projekto metu vykdomas nuolatinis laisvėje ir nelaisvėje gyvenančių stumbrų populiacijos stebėjimus bei tyrimai. Planuojama perkelti dalį laisvėje Vidurio Lietuvoje gyvenančių stumbrų populiacijos į laikino laikymo aptvarus Dzūkijos nacionaliniame parke. Norima, kad stumbrai adaptuotųsi naujose gyvenimo sąlygose ir vėliau juos išleisti į laisvę tinkamuose biotopuose.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, aptvaras Dzūkijos nacionaliniame parke – gana didelis, beveik 100 hektarų. Tad iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų perkelti stumbrai čia turėtų jaustis gerai bei suformuoti naują bandą. Vėliau juos planuojama paleisti į laisvę. Tikimasi, kad perkeltieji stumbrai jungsis su Lenkijos Belovežo stumbrų ir kitomis netoliese esančiomis populiacijomis.

Vidurio Lietuvoje gyvenantys girių galiūnai patiria įvaisą, kai kryžminasi artimos giminės stumbrai, tad ši saugoma rūšis ima sirgti įvairiausiomis ligomis, gresia išsigimimas. Dzūkijoje susiklostytų palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su kitų šalių stumbrų populiacijomis. Dzūkijos nacionaliniame parke jau vaikšto keletas stumbrų, imigravusių iš Baltarusijos arba Lenkijos.

Projekto „Stumbrų apsaugos priemonių gerinimas“ vykdytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, projekto partneriai – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija bei Valstybinių miškų urėdija. Numatoma projekto pabaiga – 2023 metų gegužė.