Suvedę prisijungimo duomenis ir PIN kodais patvirtinę sukčių inicijuotas operacijas, dalis iš jų neteko pinigų. SEB banko Prevencijos departamento vadovas Audrius Šapola įspėja, kad tokių vadinamąja socialine inžinerija paremtų atakų, kai suklaidinti nukentėjusieji patys sukčiams atskleidžia savo duomenis, ateityje tik daugės.
Sukčiavimo bandymų skaičius nuolat auga, o sukčių naudojamos schemos tampa įvairesnės ir efektyvesnės. Palyginti su įprastomis vagystėmis, rizika įkliūti sukčiaujant elektroniniais kanalais yra daug mažesnė.
„Modernių technologijų ir interneto laikai sukčiavimu besiverčiantiems asmenims yra labai palankūs. Per labai trumpą laiką ir nepatirdami beveik jokių išlaidų sukčiai gali išsiųsti tūkstančius kenkėjiškų el. laiškų ir suklastotų trumpųjų žinučių. Skambučiai telefonu užtrunka kiek ilgiau, tačiau net ir viena užkibusi auka atperka sugaištą laiką, todėl šis sukčiavimo metodas tebėra populiarus“, – pastebi A. Šapola.
Pašnekovas įvardija dar vieną šiuo metu sparčiai populiarėjančią sukčiavimo schemą – sukčiai skambina atsitiktiniais numeriais ir atsiliepusiems gyventojams siūlo itin palankias investavimo galimybes. Dažniausiai skambintojai būna rusakalbiai, prisistatantys investavimo paslaugas teikiančios įmonės atstovais.
„Patikėję lengvo uždarbio galimybe žmonės atiduoda ne tik santaupas, bet ir skolintus pinigus, todėl išviliotos sumos būna labai didelės. Kalbame ne apie tūkstančius, bet dešimtis tūkstančių eurų. Deja, bet tokiais atvejais dažnai nepadeda net ir bandymai įspėti, nes asmuo tiesiog atsisako tikėti, kad yra apgaudinėjimas, ir prašo netrukdyti pasinaudoti pasitaikiusia proga uždirbti“, – pasakoja A. Šapola.
Situacija Lietuvoje prieš penkerius metus, pasak eksperto, buvo geresnė, nes sukčiavimo bandymų buvo mažiau, dabar jų sparčiai daugėja.
„Daugelis mūsų dabar yra bet kam lengvai pasiekiami, apie mus yra labai daug viešai prieinamos informacijos, kurią sukčiai panaudoja personalizuodami atakas. Taip jie išvilioja pinigus iš internete antrosios pusės ieškančių asmenų ar, apsimetę potencialiais darbdaviais, specializuotuose socialiniuose tinkluose susiranda aukų. Be to, sukčiai tyčia labai dažnai skubina auką kuo greičiau imtis veiksmų, nes skubantis, susijaudinęs žmogus lengviau pasiduoda emocijoms ir nustoja racionaliai mąstyti. Sukčiai yra išties įgudę manipuliuoti žmonėmis ir jų emocijomis“, – aiškina pašnekovas.
Planuodami atakas sukčiai taip pat stengiasi specialiai parinkti laiką, kai žmogus bus skubantis ir pavargęs ar, atvirkščiai, atsipalaidavęs, mažiau dėmesingas, todėl susisiekia po darbo valandų, savaitgaliais. Gerai suplanuotos atakos suklaidina net ir tuos žmones, kurie yra daug kartų girdėję apie sukčiavimą.
„Tobulėja technologijos, tačiau kartu su jomis tobulėja ir sukčiai. Taip, kai kurios naujos technologijos padės geriau užkirsti kelią tokiai veiklai, tačiau atsiras ir naujų būdų sukčiauti. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, o jų taikiniu gali tapti kiekvienas iš mūsų. Dėl to turėtume būti budrūs ir kritiškai vertinti tiek gautus pasiūlymus, žadančius greitą uždarbį ar geidžiamą prekę už ypač mažą kainą, tiek ir kiekvieną prašymą atskleisti savo duomenis. Niekas, nei banko, nei policijos ar kitų institucijų atstovai, neturi teisės prašyti atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenis. O jei jungiatės prie interneto banko, patikrinkite jo adresą (ar sutampa su oficialaus puslapio adresu), arba geriausia patys jį suveskite adreso laukelyje“, – pataria SEB banko Prevencijos departamento vadovas.
