Byloje kaltinimai pareikšti dešimčiai asmenų – devyniems vyrams ir vienai moteriai. Beveik visi kaltinamieji yra teisti, kai kurie – net dešimtis kartų, didžioji dalis jų šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Šiaulių policijos pareigūnai, nustatė didelę bendrininkų grupę, kurie atlikdami laisvės atėmimo bausmes arba būdami laisvėje, nuo 2017 metų lapkričio iki 2018 metų pradžios iš trijų šiauliečių ir vienos įmonės išviliojo keliolika tūkstančių eurų.

Kaltinamieji nusikaltimų padarymo metu tarpusavyje bendravo būdami skirtingose įkalinimo įstaigose – Kybartų pataisos namuose, Alytaus pataisos namuose bei Pravieniškių pataisos namuose.

Vienas iš kaltinamųjų atsitiktine seka, įtariama, skambindavo mobiliojo ryšio telefonų naudotojams, melagingai prisistatydamas policijos pareigūnu ir banko darbuotoju. Jis įtikindavo žmones, esą pasinaudojus jų banko sąskaitomis yra vykdomos neteisėtos finansinės operacijos, todėl siekiant apsaugoti jų pinigus, jam būtina sužinoti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis.

Kiti kaltinamieji irgi skambino atsitiktiniams žmonėms, kiti perduodavo patiklių piliečių duomenis dar kitiems kaltinamiesiems, kad pastarieji laisvėje už piniginį atlygį surastų žmonių, sutinkančių, kad į jų sąskaitas būtų pervedami pinigai.

Dar kita dalis kaltinamųjų šiuos pinigus išgrynindavo, o už tai sau pasilikdavo dalį pinigų.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad buvo nupirkta viena Šiauliuose veikusi mažoji bendrija. Žinant, jog įsteigus įmonę, kuri jokios veiklos nevykdys, bendrovė buvo perregistruota Registrų centre kartu su nauju fiktyviu direktoriumi. Pervedus pinigus į naująją mažąją bendriją, per kelis kartus buvo išgryninti daugiau nei 10 tūkst. eurų.

Nusikaltimo schemoje veikė ištisa grandinė kaltinamųjų. Be minėtų dešimties asmenų, dar 11-kos vyrų atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai atskirti. Šioje byloje kaltinami asmenys, kuriems nuo 19 iki 39 metų, savo kaltę pripažįsta.

Nukentėjusieji pareiškė civilinių ieškinių padarytai žalai atlyginti už beveik 17 tūkst. eurų sumą.

Baudžiamoji byla bus nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose. Kaltinamiesiems gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Sukurpė gudrų planą

Kaip nusikalstamos veiklos organizatoriai pareigūnų buvo įvardinti du asmenys – tris kartus teistas 51-erių kaunietis, buvęs Kraujo donorystės centro direktorius Artūras Jonas Venslauskas ir 35-erių klaipėdietis Nerijus Antanavičius, dabar gyvenantis Vilniuje.

Jų bendrininkai – du jauni vyrai – įmonės "Geldara" direktorius Darius Petrutis ir Simonas Paulauskas.

Planas praturtėti nebuvo visai naujas. Panašiai yra pelnęsi ir kiti nusikaltėliai.

Šie vyrai įsigijo veikiančios įmonės akcijų, perėmė jos buhalterinius dokumentus, elektroninių kortelių skaitytuvus, tačiau jokios veiklos nė neketino vykdyti.

Įmonės jiems reikėjo apgaudinėti telekomunikacijų bendroves bei bankus. Taip tikėtasi ir bandyta pasisavinti šimtus tūkstančių eurų bei brangių prekių.

Susivienijusi į nusikalstamą grupę kompanija naudojosi 25 užsienio šalių piliečių ir vieno lietuvio banko kortelių duomenimis. Žmonės nė neįtarė, kad jiems nepažįstami asmenys jau nusipirko ar ketina pirkti automobilių priekabų bei kitus brangių daiktų.

Demaskavo bankininkai

Gauja įkliuvo, kai įtartinas operacijas pastebėję DNB banko specialistai sunerimo. Suabejoję finansinių operacijų teisėtumu, jie užblokavo sąskaitas, kuriomis naudojosi įsigytos ir nusikaltimams vykdyti naudotos įmonės vardu dangstęsi įtariamieji.

Iki tol jie spėjo užvaldyti daugiau nei 8 tūkst. eurų. Gautus pinigus bendrininkai tą pačią dieną išsigrynino.

Vyrai pasikėsino iš DNB banko susišluoti apie 200 tūkst. eurų.

Tokia pati apgaulės schema taikyta mulkinant "Swedbank".

Į veiklos nevykdančios įmonės sąskaitą perpumpuota beveik 5 tūkst. eurų, o iš viso norėta užvaldyti beveik 38 tūkst. eurų.

Panašiai du kaltinamieji apgavo ir "Telia".

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą sukčiaujant, manipuliuojant svetimomis banko kortelėmis ir sąskaitomis kaltinamiesiems grėsė reali laisvės atėmimo bausmė.

Vakar paskelbtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už grotų liko tik už anksčiau įvykdytus nusikaltimus jau kalintis A.J.Venslauskas.

Kadangi pritrūko įrodymų, kad jis dalyvavo sukčiaujant prieš "Swedbank", šis vyras dėl trijų kaltinimų buvo išteisintas.

Tačiau už grotų jis liko, jam skirta subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šis vyras nuosprendžio klausė būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Jis pasipiktino, išgirdęs apie bausmę.

Bet teisėjas paaiškino, kad nuteistasis turės galimybę atidžiai perskaityti sprendimą ir paprašyti išaiškinimo arba parašyti skundą.

Leido pasitaisyti laisvėje

N.Antanavičius, kuris 2015 metais vedė garsiąją atlikėją Mią, sulaukė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos vykdymas atidėtas trejiems metams.

Bylą nagrinėjęs teisėjas pažymėjo, kad šis vyras laisvės atėmimo bausme baudžiamas pirmą kartą. Žinant, kad tokios bausmės atidėjimas labiau motyvuoja nebenusikalsti nei pasiuntimas už grotų, nuspręsta leisti jaunam vyrui pasitaisyti.

N.Antanavičius anksčiau buvo patekęs į teisėsaugos akiratį po to, kai per konfliktą įsivėlė į muštynes. Incidento kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, Vilniaus apylinkės teismas N.Antanavičių atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis greitai nusikalto dar kartą, todėl jam buvo skirta bausmė ir už žmogaus sužalojimą.

Bausmė subendrinta su skirtąja sukčiavimo byloje.

D.Petručiui skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas porai metų.

S.Paulauskas išgirdo, kad baudžiamas dvejų metų ir trijų mėnesių nelaisve, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Visi trys nuteistieji į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per du mėnesius turės įnešti kelis šimtus eurų siekiančias sumas.

Kompiuteriai ir telefonai, kuriais vyrai naudojosi sukčiaudami, pripažinti nusikaltimo įrankiais ir yra konfiskuotini.