Nauji užmojai
Projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ stipriai pakylėjo visą Kauno kultūrą, pristatydamas Europos profesionaliausius ir inovatyviausius kūrybinius projektus edukavo visuomenę, vietines kultūros įstaigas įkvėpė kūrybinėms permainoms. Ne išimtis ir KVLT, kurio renginiai, ypač 22-asis tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Kaunas Puppet“, tapo šio grandiozinio projekto programos dalimi.
Pernai teatras minėjo ir jubiliejinį 65-ąjį kūrybinį sezoną, taip pat leidusį įgyvendinti naujas kūrybines idėjas. Dar anksčiau naują santykį su technologijomis ir auditorija, naujas lėlių teatro galimybes leido išsibandyti ir pandemijos laikotarpis. Visos šios kūrybinės, technologinės, socialinės patirtys įprastą teatro ritmą paveikė negrįžtamai – tai tapo tarsi įsibėgėjimu šuoliui į kitą kūrybinį lygmenį.
„Mums patiems labai norisi kūrybinio skrydžio, apglėbti dar didesnę auditoriją, kad galėtume matyti, sutikti tuos žmones, kuriems mūsų teatro kūryba yra įdomi, kurie laukia naujų pastatymų, kaip esame pastebėję. Norisi dar stipriau sujungti ir pakelti visą teatro kolektyvą, o auditoriją įkvėpti leistis į naujus kūrybinius eksperimentus“, – pasakojo teatro vadovė Rasa Bartninkaitė.
Spalį žiūrovai galės išvysti lėlių teatre naują žanrą – lėlių operą. Tai Agnės Sunklodaitės režisuotas spektaklis vaikams „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ pagal puikiai žinomą švedų rašytojos Astridos Lindgren knygą. Tai bus nauja ir netikėta Karlsono nuotykių versija. Muzikos ir libreto autorius – anglų-amerikiečių kilmės kompozitorius Aubrey Lavenderis.
Artėjant žiemos šventėms Mažojoje salėje vyks vengrų režisierės Katos Csato (Vengrija) ir dailininkės Julijos Skuratovos spektaklio „Liūtas ir paukštis“ premjera. Jautriame spektaklyje pasakojama draugystės istorija, nutikusi vieną stebuklingą žiemą. Didžiojoje salėje planuojamas tikras kalėdinis detektyvas – spektaklis „Kalėdų Senelio pagrobimas“, kurį režisuos Andrius Žiurauskas, scenografiją kurs jaunoji menininkė Deimantė Kutulytė ir šią kalėdinę istoriją dainomis papuoš Stanislavas Stavickis-Stano.
2024-ųjų pradžioje mažųjų žiūrovų lauks režisieriaus Arvydo Lebeliūno premjera „Mažojo Princo rožė“, kuriame iš naujo atgims prancūzų rašytojo, piloto Antoine’o de Saint-Exupéry sukurtas legendinis personažas.
Teatro planuose ir dar vienas išskirtinis kūrybinis projektas – spektaklis suaugusiesiems „Karalius Lyras“ pagal garsiąją Williamo Shakespeare’o dramą. Ko gero, jau kiekvienas kaunietis yra apsilankęs spektaklyje „Dievų miškas“ pagal Balio Sruogos kūrinį ir įsitikinęs, kad lėlės yra labai tinkamos kalbėtis sunkiomis temomis.
Šis spektaklis suaugusiesiems sulaukė didžiulio susidomėjimo ir įvertinimų, tad ketinama ir toliau plėsti spektaklių jaunimui ir suaugusiems pasiūlą. Ir žengti dar didesnių iššūkių lydimą žingsnį imantis W. Shakespeare’o kūrybos. Spektaklį režisuos lenkų teatro režisierė, Varšuvos lėlių teatro „Baj“ vadovė Ewa Piotrowska. Lėles kurs dailininkė Giedrė Brazytė, pagrindinį vaidmenį – aktorius, režisierius A. Žiurauskas. Tai bus šiuolaikiška klasikos interpretacija. Tiesa, premjeros dar teks palaukti – ji numatoma kitais metais.
Dalyviai: šių dienų vaikai ištroškę interaktyvumo – užuot likę tik pasyvūs žiūrovai, jie nori patys įsitraukti į teatro veiksmą. / D. Stankevičiaus nuotr.
Lėlės moko lietuvių kalbos
Premjeros – tik viena iš daugelio kitų naujojo kūrybinio sezono veiklų. Teatras aktyviai užsiims ir edukacine veikla. Taip pat planuojamos gausesnės gastrolės ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir ketinama skristi į JAV.
Jau prieš pandemiją teatras užmezgė glaudų ryšį su Vašingtono lietuvių mokykla, keletą vasarų teatro aktoriai vedė nuotolinius edukacinius užsiėmimus vaikams „Žaidžiame teatrą“. Tai paskatino ir toliau kurti svetur gyvenančių lietuvių vaikams, supažindinti juos ne vien su lėlių teatru ir mokyti pasakose užkoduotos išminties, bet ir leisti geriau išmokti lietuvių kalbą.
Užsienio šalies aplinkoje gyvenantiems vaikams yra sunku kalbėti senelių, tėvų kalba. Ypač tie, kurie yra gimę ne pirmos lietuvių kartos šeimoje, neretai praranda motyvaciją mokytis lietuvių kalbos, nes ji tampa per sunki.
„Vesdama nuotolinius užsiėmimus Vašingtone gyvenantiems vaikams stebėjau, kaip prigludę prie ekranų jie noriai klauso ir mokosi lietuviško žodžio. Kokia svarbi yra lėlė, kai ją matydami jie tampa dėmesingesni. Lietuvos kultūros atstovai vyksta į JAV, kur rengia parodas, spektaklius, kitus renginius, tačiau daugiausia jų yra skirti suaugusiesiems, o vaikai lieka užmiršti. Norint išsaugoti lietuvių kalbą, reikėtų pradėti nuo vaikų“, – patirtimi dalijosi R. Bartninkaitė.
Teatrui kilo sumanymas sukurti naują spektaklį ir jį nebe transliuoti nuotoliu, o nuvežti parodyti JAV gyvenantiems vaikams. Tai ne pirmoji KVLT kelionė už Atlanto – kitais metais sukaks 50 metų, kai teatras vyko dviejų mėnesių gastrolių po Lotynų Ameriką. Sovietmečiu ši kelionė turėjo didelę svarbą, grįžę aktoriai apie ją kalbėjo dar ilgai, dalijosi savo nuotykiais su į trupę įsiliejusiais jaunesniais aktoriais. Tada pristatyti spektakliai „Velnių malūnas“ ir „Zuikių mokykla“. Aktoriai net specialiai mokėsi ispanų kalbos, kuria vaidino šiuose spektakliuose. Sukakties proga sumanyta pakartoti tokią pat tolimą kelionę, tik jau su šiuolaikiniais pastatymais.
Ši teatro idėja sulaukė ir stipraus palaikymo JAV, kur gyvena teatro įkūrėjų Stasio ir Valerijos Ratkevičių anūkas Laurynas Misevičius, priklausantis Pasaulio lietuvių bendruomenės prezidiumui. Su jo ir JAV lietuvių kultūros tarybos pagalba lietuvių vaikai galės susitikti su KVLT kolektyvu.
Teatras jau susidėliojo gastrolių žemėlapį – nuo Čikagos, Niujorko iki Floridos, Los Andželo. Į kelionę bus vykstama keliais etapais – kitų metų pavasarį ir rudenį, tačiau paruošiamieji darbai prasideda jau dabar. Statomas spektaklis pagal lietuvių liaudies pasaką „Joniukas Aviniukas ir Našlaitė Elenytė“, kurio ėmėsi jaunosios kartos režisierė Milda Mičiulytė ir dailininkas Artūras Šimonis, kursiantis lėktuvu lengvai transportuojamas dekoracijas. JAV lietuvių vaikų lauks ir dar viena teatro dovana – edukacinė programa „Lėlė, kuri didžiuojasi, kad turi „Ė“ apie Lietuvos papročius, tautosaką. Ją kurs režisierius A. Žiurauskas.
Teatro unikalumas
KVLT ir toliau palaikys aktyvią tarptautinę draugystę su kitų šalių teatrais ir festivaliais. Šiose partnerystėse išryškėja ir tai, kuo lietuvių lėlių teatras išsiskiria tarptautiniame kontekste.
Teatro vadovė džiaugiasi pasakodama, kokių susižavėjimo kupinų nuomonių susilaukia iš užsienio lėlių teatrų vadovų ir festivalių organizatorių.
Teatro planuose ir dar vienas išskirtinis kūrybinis projektas – spektaklis suaugusiesiems „Karalius Lyras“ pagal garsiąją Williamo Shakespeare’o dramą.
„Dažnai yra stebimasi lietuvių kuriamų spektaklių švaria estetika ir tuo, kad mes kuriame spektaklius ir patiems mažiausiems žiūrovams – kūdikiams. Daug kur esame pristatę Birutės Banevičiūtės kurtą spektaklį kūdikiams „Pasaulėliai“. Užsienio kontekste jis atrodo novatoriškas. Daug kas stebisi, kaip į veiksmą scenoje gali būti įtraukti tokie maži vaikai, o ir kartu gali dalyvauti jų tėvai, koks įdomus atsiranda jų tarpusavio ryšys“, – sakė R. Bartninkaitė.
KVLT viešųjų ryšių ir projektų koordinatorė, teatrologė Urtė Grigaliūnaitė itin aktyviai domisi lėlių teatro menu ir užsienyje vykstančiais lėlių teatro ir objektų festivaliais. Štai ir šį mėnesį ji keliaus į lėlininkystės sostine laikomą Šarlevilio miestą Prancūzijoje. Čia vyks vienas didžiausių pasaulyje tarptautinių festivalių „Festival Mondial des Théâtres de Marionnettes“, organizuojamas jau daugiau nei 60 metų, į kurį suvažiuoja lėlių teatrai iš viso pasaulio, pristatantys savo naujausius kūrybinius sumanymus.
Festivalis svarbus dar ir tuo, kad į jį vykstama it į spektaklių mugę, kur galima apsižvalgyti, ką būtų galima vėliau pakviesti apsilankyti savo šalyje rengiamame festivalyje. Gausiai lankydamasi ir kituose tarptautiniuose lėlių teatro festivaliuose U. Grigaliūnaitė pastebi keletą kitų ryškių skirtumų, kuo lietuviška lėlių teatro mokykla yra kitokia svetur.
„Kartais, vykstant į kitas šalis, gali atrodyti, kad užsienio spektakliai bus kažkuo ypatingesni, bet iš tiesų taip manyti neteisinga – einame gana tolygiai, nenusileidžiame savo kūrybinėmis idėjomis, unikalia istorija ir patirtimi, turime labai įdomių lėlių teatro kūrėjų, kurie įdomūs ir užsienio žiūrovams. Skirtumas toks, kad didesnėse valstybėse lėlių teatrai turi savo statusą ir auditoriją, o Lietuvoje lėlių teatras dažniausiai vis dar suprantamas kaip skirtas vaikams. Lietuvos lėlių teatre dažnai galima sutikti skirtingų lėlių tipų viename spektaklyje, o kitose šalyse nemaža dalis teatrų ar trupių specializuojasi vienoje kurioje technikoje, pvz., marionečių, bunraku ar kt., todėl natūralu, kad kai kurių technikų išmanymo lygis gali skirtis. Kita skirtybė – esame stipriai prisirišę prie teksto, užsienio festivalių programose yra ieškoma universaliai suprantamos, vizualinės kalbos, ir šiuo atveju lėlių teatras tam yra labai palankus žanras“, – įžvalgomis dalijosi U. Grigaliūnaitė.
Interaktyvumo poreikis
Šių dienų vaikai visur yra labai panašūs – smalsūs, nors jiems sunkiau sekasi išlaikyti dėmesį nei ankstesnėms kartoms, jie atviresni interaktyviems spektakliams, kuriuose gali įsitraukti į veiksmą, liesti, kalbėti. Tokių spektaklių ir apskritai teatro viešose, netradicinėse erdvėse poreikis Kaune sparčiai auga. Prie to prisidėjo renginiai, vykę miestui tapus Europos kultūros sostine ir kiekvieną vasarą Kaune ir Kauno rajone rengiamas tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, kuriame gausu viešose erdvėse vykstančių dalyvaujamojo pobūdžio šiuolaikinių scenos menų spektaklių.
KVLT pastebi kintantį visuomenės požiūrį ir į lėlių teatrą. Kilo idėja imtis bendro projekto su ispanų gatvės teatro kūrėjais, kuri reali taps galbūt jau artimoje ateityje. Kaip ir dar daugelis kitų įdomių sumanymų, kurie numatyti dar kitiems kūrybiniams sezonams.
„Noriu teatro kolektyvui ir žiūrovams palinkėti kūrybinio įkvėpimo, pasitikėjimo savimi, drąsos svajoti, kurti, nes viskas prasideda nuo svajonės. Jeigu neleisime sau svajoti, sustosime. Kaip byloja visos pasakos, jei turi drąsos ir gerą širdį, tau tikrai pasiseks“, – palinkėjo R. Bartninkaitė.
