Mįslinga istorija, apie merginą, kuri, neva, buvo spaudžiama užmegzti santykius su kalinčiaisiais, sulaukė atomazgos. Paaiškėjo, jog mergina toli gražu nėra sistemos „suvalgyta“ nepaklusni auka, tyrimo metu nustatyta, jog  buvusi pareigūnė sulaužė duotą pataisos pareigūno priesaiką, rašoma kalėjimų priežiūros darbuotojų profsąjungų centro išplatintame pranešime.

Šioje istorijoje neišklausyta pusė – kolegos ir bendradarbiai – nesupranta, kaip galima buvo apšmeižti sistemą ir jos darbuotojus.

Pasak Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jaunesniosios specialistės (darbo stažas per 3 metus) Eglės Martinkėnaitės, bausmių vykdymo institucijos apipintos daugybe mitų ir legendų, nes eilinis pilietis neturi galimybės pamatyti pataisos įstaigų kasdienybės, gal todėl pataisos pareigūno profesija siejama su grubumu, psichologiniu bei fiziniu smurtu, patyčiomis, tačiau  šio „senovinio“ paveldo jau nebėra, dėl netinkamo pareigūnų elgesio nedelsiant pradedami tarnybiniai patikrinimai.

Anot E.Martinkėnaitės, pataisos pareigūno profesija specifinė, reikalaujanti tam tikrų asmeninių savybių, be kurių tarnauti būtų labai sunku, nes kasdien tenka susidurti su pavojingais, sveikatos ar psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, užtikrinti jų teises, spręsti problemas kompetencijos ribose. Todėl pataisos įstaigose ypač akcentuojamas komandinis darbas, bendradarbiavimas su kitomis tarnybomis, kad laiku ir profesionaliai būtų užkardyti galimi pažeidimai, neteisėti veiksmai ar net išgelbėta gyvybė.

Buvusios kolegės pilamas purvas ant kolegų, įstaigos ir neįtikėtina istorija, Eglę piktina.

Kodėl ši tema eskaluojama, kokie motyvai skatina šią istoriją skleisti ir apsimesti auka? Kas slypi už šios pasakos? Gal yra kažkoks „režisierius“, sugalvojęs šią rolę ekspareigūnei, suinteresuotas susidoroti su vadovais, mesti šešėlį ar siekiantis dar kažkokių tikslų?

„Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Kalėjimų departamento vadovybė visuomet bendradarbiauja su pareigūnais, rūpinasi ne tik fiziniu, bet ir teisiniu saugumu:  įvykiai, konfliktai, atliekamos planinės kratos visada fiksuojamos vaizdo registratoriais, kad būtų išvengta galimų melagingų interpretacijų bei skundų siekiant asmeninės naudos. Visais atvejais, jei patiriamas bet koks spaudimas, priekabiavimas (prie pareigūnių moterų), asmeninio pobūdžio pasiūlymai, vadovybė imasi veiksmų apsaugoti pareigūną nuo galimo poveikio“, – pasakojo E.Martinkėnaitė.

Pasak pareigūnės,  darbe vadovai nuolat primena apie draudžiamus netarnybinius santykius su suimtaisiais ir nuteistaisiais, simpatijų bei palankumo vieniems ar kitiems asmenims  demonstravimo pasekmes,  asmeniškumų  vengimą sprendžiant tarnybos metu iškilusias problemas.

Vertindamas jau ekspareigūnės paskleistą istoriją, Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo vyriausiasis specialistas Rolandas Jakučionis (tarnybos stažas per 10 metų) teigė, jog įstaiga visada toleravo ir skatina atvirą dialogą tarp pareigūnų ir vadovybės, todėl sulyginant visus sąžiningai ir nepriekaištingai dirbančius pareigūnus su nesąžiningais ar kitokiais pareigūnais, kurių nesąžiningumas yra tik gandų lygio, nepagrįstas jokiais faktais ar įrodymais, yra nesąžiningas.

Anot R.Jakučionio, kiekvienas prieš įsidarbindamas bausmių vykdymo sistemos įstaigoje privalo rimtai apgalvoti savo norą tapti pareigūnu, o davęs priesaiką Lietuvos Respublikai, jausti atsakomybę dėvėdamas tarnybinę uniformą.

Pasak R.Jakučionio, pasitaiko, kad dėl kasdieninio darbo, bendravimo su suimtaisiais ir nuteistaisiais, pareigūnai gali susidurti su emocija, kai nori išreikšti atjautą nuteistiesiems.

„Štai tokiais atvejais, jeigu pareigūnas laiku apie tai nepraneš savo tiesioginiam viršininkui, visos pasekmės priklausys nuo jo veiksmų, už kurios atsakys pats, o ne įstaiga arba kolektyvas, kuriame dirba. Tam, kad pareigūnai išvengtų tokių situacijų yra nuolat vedami mokymai tarnybos vietoje arba Kalėjimų departamento Mokymo centre, informuojami kaip elgtis, kur kreiptis“, - sako R.Jakučionis.

Pasak Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jaunesniosios specialistės (darbo stažas 11 metų) Ilonos Lankelytės, apmaudu, kad priesaiką sulaužiusi buvusi pareigūnė formuoja neigiamą nuomonę apie bausmių vykdymo sistemą.

„Savo kalbomis ji žemina mane, mano pamainoje dirbančius pareigūnus, kitose pamainose tarnaujančius kolegas, jų artimuosius, pažįstamus. Dėl jos skleidžiamos asmeninės nuomonės apie bausmių vykdymo sistemą, viešų pasisakymų man šiuo metu gėda nepažįstamam žmogui pasakyti, kad esu pareigūnė, ir tarnauju bausmių vykdymo sistemoje“, – pasakoja I.Lankelytė.

Labai gaila, kad nepatyrusi, vos kelis mėnesius dirbusi pareigūnė kalbėjo už ir apie visą sistemą. Gėda.

Anot I.Lankelytės, jos kolektyve dirba pareigūnai turintys 30 metų darbo stažą, tačiau net jie neatsimena, kad kam nors Kriminalinės žvalgybos pareigūnai būtų siūlę „susibendrauti“ su suimtaisiais ar nuteistaisiais, ar  juo labiau – gulti su jais į lovą! Tiesa, visi pradedantys dirbti nauji pareigūnai yra privalomai kviečiami susitikti su Kriminalinės žvalgybos pareigūnais tam, kad būtų supažindinami su galimomis grėsmėmis tarnybos metu (pvz. suimtųjų ir nuteistųjų bandymais paveikti pareigūnus ir palenkti juos savo naudai).

„Esu savo tarnybos metu bendravusi su buvusiu Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininku Gintaru Zaveckiu – su mumis jis elgėsi mandagiai ir korektiškai. Galiu pasakyti tik tiek, kad ekskolegė  dirbo vos 52 darbo pamainas, o dar 13 pamainų darbe nebuvo… Tarnybos metu buvusios pareigūnės niekas iš kolegų, kurių vienu metu pamainoje dirba apie trisdešimt, neskaičiuojant kitų skyrių ir pamainų pareigūnų, nėra matęs vaikštant su asmeniniais daiktais, kurių, anot jos, negalėdavo palikti be priežiūros, kad jai ko nors „nepakištų“. Visiškas melas, kad jos tarnybos metu kiti pareigūnai su ja nebendraudavo. Bendravome visi, tačiau niekas negalėjo suprasti, kodėl ji kalba netiesą. Mano nuomone, tam, kad galima būtų objektyviai vertinti visą bausmių vykdymo sistemą, reikia turėti ilgesnę darbo patirtį, kurios ji nesukaupė“, – pasakojo I.Lankelytė.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas teigia, jog profesinės sąjungos visada gina savo narių teises, interesus, išklauso ir padeda kilus problemoms tarnyboje. Ir šiuo atveju, anot profsąjungos pirmininko, buvo kalbama su pareigūne, aiškinamasi, kas nutiko, kuo galima būtų padėti, ėmė aiškėti, jog visa istorija yra kažkokia „pasaka“.

„Kodėl ši tema eskaluojama, kokie motyvai skatina šią istoriją skleisti ir apsimesti auka? Kas slypi už šios pasakos? Gal yra kažkoks „režisierius“, sugalvojęs šią rolę ekspareigūnei, suinteresuotas susidoroti su vadovais, mesti šešėlį ar siekiantis dar kažkokių tikslų? Čia jau prasilenkiamam su bet  kokiomis etikos normomis. Labai liūdna, kad jaunas žmogus, galimai, „pasimovė“ ant įtartinų asmenų kabliuko, taip susigadindamas reputaciją, apjuodindamas kolegas, įstaigą, jos vadovus. Labai pikta, kad nepagrįstos kalbos, padaro žalą likusiems dirbti, pakenkia įstaigos reputacijai, bausmių vykdymo sistemai“, – sakė V.Jagminas.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas vertindamas situaciją, teigė, jog keista, kad buvusi pareigūnė viešojoje erdvėje kalbėjo ir kritikavo įstaigą, kurioje nedirbo nė vienos dienos (Praveiniškių pataisos namus).

„Jeigu nedirbai, negali kalbėti. Reikia mažiausiai penkerius metus padirbėti, kad suprastum, pamatytum ir suvoktum situaciją.  Labai gaila, kad nepatyrusi, vos kelis mėnesius dirbusi pareigūnė kalbėjo už ir apie visą sistemą. Gėda,“ – sakė LRITĮPS pirmininkas.

Konstitucinis Teismas antradienį paskelbė, kad Seimo narys K. Pūkas pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai, įtariama, seksualiai priekabiavo prie jo padėjėjomis norėjusių įsidarbinti ar šias pareigas ėjusių merginų.

Tokia teismo išvada leidžia tęsti parlamentaro atžvilgiu pradėtą apkaltos procedūrą.

Teismui padarius išvadą, kad asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimas balsuoja, ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai.

Seimas dar gegužę kreipėsi į KT išvados dėl K. Pūko veiksmų, tačiau procesas strigo dėl Seimo nario ilgalaikės ligos.

Seimo specialioji komisija yra konstatavusi, kad K. Pūkas neetišku elgesiu diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą, nes bendraudamas su jo padėjėja dirbusia bei Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vietos siekiančiomis merginomis veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba pažemino kandidačių orumą, diskriminavo jas dėl socialinės padėties.

Gruodžio 5 dieną Seimas panaikino K. Pūko teisinę neliečiamybę, kad prokurorai galėtų jam pateikti įtarimus galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.

Apkalta bus svarstoma sausio 12 dieną

Parlamentaro K. Pūko apkalta bus svarstoma sausio 12 dieną, sako Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė.

„Kai Konstitucinis Teismas parengia savo išvadą ir ją paskelbia, artimiausiame posėdyje apie tai informuojami Seimo nariai ir ne anksčiau kaip per septynias dienas surengiamas posėdis šiuo klausimu. Tai būtų, ką mes ir planavome, pratęstoje sesijoje, ir sausio 12 mes grįžtame prie šio klausimo“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Baškienė.

Klausiama, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija balsuos dėl K. Pūko mandato, R. Baškienė teigė mananti, kad frakcija „įsiklausys į KT nutartį“, bet pridūrė, kad „kiekvienas Seimo narys atsako už savo balsą, juolab, kad apkalta vykdoma slaptu balsavimu“.

Neabejoja, kad mandatas bus panaikintas

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir daugelio Seimo frakcijų vadovai sako manantys, kad parlamentaro Kęstučio Pūko mandatas bus panaikintas, Konstituciniam Teismui nusprendus, kad jis pažeidė priesaiką, kai per darbo pokalbius seksualiai priekabiavo prie moterų.

„Aiškiai Konstitucinis Teismas pasisakė, kad pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką. Šiandien po pietų paskelbsime išvadą ir sausio 12 dieną teiksime darbotvarkėje.  Manau, kad taip (Seimas panaikins mandatą – BNS), pasitikrinti buvo galima, vienareikšmiškos nuomonės buvo, kad būtų panaikinta neliečiamybė“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

Didžiausios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sakė, kad frakcija atskirai nesvarstys pozicijos dėl K. Pūko, bet balsavimas „bus vieningas“.

„Čia sprendimo nebus vieningo (kaip balsuoti – BNS), bet manau, kad balsavimas bus vieningas , tiesiog vertybine prasme abejonių mums nekyla. Nedarysime to diskusijos objektu, tai pažemintų Seimo narius. Neabejoju, kad balsuosime vieningai“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sakė, kad frakcija pozicijos dėl K. Pūko mandato nesvarstys, bet balsuos už K. Pūko pašalinimą iš Seimo.

„Aš manau, kad Seimo nariai turbūt kiekvienas turėjo pakankamai laiko susidaryti nuomonę, kaip vertinti situaciją. Frakcijoj nemanau, kad reikės priimti kokį nors įpareigojantį sprendimą. Aš tikiu, kad frakcijos kolegos yra susidarę panašią nuomonę, mes palaikysime apkaltą“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis BNS sakė, kad frakcija „palaikys Konstitucinio Teismo sprendimą“.

„Šįryt frakcijoje dar nežinojome Konstitucinio Teismo sprendimo, bet kai anksčiau vyko Seimo komisijos darbas, buvo apsispręsta elgtis, kaip pasakys Konstitucinis Teismas“, – sakė A. Palionis.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas svarstė, kad socialdemokratai „neturės argumentų nepritarti Konstituciniam Teismui“.

„Dar nesame susipažinę su pačia argumentacija, bet mūsų kolegė Dovilė Šakalienė dalyvavo teikiant medžiagą ir dalyvavo kaip šalis teisme, manau, kad pritarsime Konstitucinio Teismo išvados pagrindu teikiamam siūlymui“, – žurnalistams sakė J. Olekas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pažymėjo, kad frakcija iš pat pradžių palaikė apkaltos procesą. „Man atrodo, kad vienareikšmiai balsuosime, visada palaikėme tą apkaltos procesą, abejonių nebuvo. Manau, kad dabar tuo labiau.“, – žurnalistams sakė E. Gentvilas.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė, kad frakcija turėtų balsuoti už K. Pūko mandato panaikinimą.

„Mes buvo apsisprendę kilusio skandalo atveju, jei Konstitucinis Teismas pasalys, kad buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, frakcija palaikys sprendimą dėl pašalinimo iš Seimo“,  – žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sakė negalinti pasakyti frakcijos pozicijos, kol klausimas neapsvarstytas, tačiau, anot jos, „gali nuomonės ir išsiskirti“.