Jungtinės Valstijos ir kelios Europos valstybės patarė piliečiams nedalyvauti masiniuose renginiuose ir vengti turistų lankomų vietų Stambulo centre dėl padidėjusios teroro grėsmės.

Bent septynios Europos šalys saugumo sumetimais uždarė savo konsulatus Stambule plačiajai visuomenei.

JAV konsulatas lieka atidarytas, nes jis nėra miesto centre ir būtų mažiau pažeidžiamas teroro išpuolio atveju.

Perspėjimai dėl saugumo buvo paskelbti padidėjus diplomatinei įtampai, susijusiai su Turkijos atsisakymu leisti Švedijai ir Suomijai prisijungti prie JAV vadovaujamo NATO gynybos bloko.

Ši įtampa padidėjo po protestų, per kuriuos praėjusį mėnesį prie Ankaros ambasadų Stokholme ir Kopenhagoje antiislamiškai nusiteikęs ekstremistas sudegino Korano kopijas.

Turkijos pareigūnai reiškia vis didesnį nusivylimą Vakarų saugumo perspėjimais.

Turkijos policija, remdamasi vienos neįvardytos Vakarų šalies žvalgybos duomenimis, šios savaitės pradžioje suėmė kelis asmenis, tačiau ginklų nerado.

Praėjusį savaitgalį Ankara tarsi keršydama paskelbė įspėjimą dėl kelionių į JAV ir Europą.

Diplomatinis šaltinis sakė, kad Užsienio reikalų ministerijos susitikime dalyvavo Belgijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos, Šveicarijos ir JAV ambasadoriai ir aukšto rango atstovai.

Vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) ketvirtadienį pasmerkė Vakarų šalių konsulatų uždarymus kaip bandymą kištis į gegužės 14 dienos Turkijos prezidento ir parlamento rinkimų kampaniją.

Jis ir kiti pareigūnai užsiminė, kad Vakarų šalys perspėjimus dėl saugumo paskelbė norėdamos paspausti Turkiją, kad ši sušvelnintų kritiką dėl Korano protestų ir išspręstų ginčą dėl NATO.

„Jie vykdo psichologinį karą prieš Turkiją, – teigė S. Soylu televizijai NTV. – Jie bando destabilizuoti Turkiją.“

Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) valdančiosios partijos vyriausiasis atstovas spaudai apkaltino Vakarus „neatsakingais pareiškimais“.

„Kai kurios ambasados ir konsulatai daro pareiškimus, kuriais kelia susirūpinimą dėl mūsų šalies saugumo sąlygų, – tviteryje rašė partijos atstovas Omeras Celikas (Emeras Čelikas). – Toks neatsakingas elgesys yra nepriimtinas.“

Socialiniame tinkle „Twitter“ ji pranešė, kad Chaskėjaus kapinėse buvo suniokoti antkapiniai paminklai, ir pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota vandalų padarytos žala.

„Šis reikalas su visomis nuotraukomis ir naktį padarytais įrašais buvo perduotas atitinkamoms institucijoms; mes tikimės, kad šio vandalizmo kaltininkai bus kuo greičiau sučiupti“, – priduriama bendruomenės pareiškime.

Vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) tviteryje pasmerkė šią „šlykščią“ ataką.

„Du kaltininkai buvo sulaikyti kruopštaus Stambulo policijos departamento darbo dėka, tyrimas tęsiamas“, – sakė jis.

„Tiems, kurie tokiais provokaciniais išpuoliais bando sugriauti mūsų vienybę ir solidarumą“, niekada nepasiseks, pridūrė ministras.

Stambulo gubernatoriaus biuras pareiškime nurodė, kad penki 11–13 metų amžiaus nepilnamečiai suniokojo 81 antkapį žydų kapinėse.

„Išnagrinėjus stebėjimo kamerų įrašus nustatyta, kad kapinėse buvo sunaikintas 81 antkapis, o incidentą įvykdė 11–13 metų vaikai“, – sakoma pareiškime.

Įtariamieji „buvo sulaikyti, o tyrimas tęsiamas. Perduodame geriausius linkėjimus mūsų žydų tautybės piliečiams“, priduriama jame.

Krikščionių ir žydų kapinės daugiausia musulmoniškoje Turkijoje neretai tampa vandalų aukomis.

2020 metais buvo išniekinti kapai armėnų kapinėse sostinėje Ankaroje.

Šiuo metu Turkijoje gyvena apie 15 000 žydų, dauguma – didžiausiame šalies mieste Stambule.

Vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) netoli žemės drebėjimo epicentro surengtoje spaudos konferencijoje, kurią transliavo televizija, sakė, kad iš sugriautų namų griuvėsių išgelbėti 39 žmonės, tarp jų – moteris, ištraukta praėjus 14 valandų po pagrindinio smūgio. 

Sveikatos apsaugos ministras Fahrettinas Koca (Fachretinas Kodža) anksčiau pranešė, kad gelbėtojai rytinėje Elaziho provincijoje ir kaimyninėje Malatijoje toliau ieško po pastatų griuvėsiais palaidotų žmonių.

Naktį temperatūrai nelaimės zonoje nukritus žemiau nulio, ekstremalių situacijų ir saugumo tarnybų darbuotojai dalijo palapines, lovas ir antklodes. Šimtai po žemės drebėjimo namus palikusių žmonių prisiglaudė mečetėse, mokyklose, sporto salėse ir studentų bendrabučiuose. 

Žemės drebėjimas įvyko penktadienį 20 val. 55 min. vietos (19 val. 55 min. Lietuvos) laiku 6,7 km gylyje netoli Elaziho provincijos miestelio Sivridžės, nurodė Gaivalinių nelaimių ir krizių valdymo agentūra (AFAD).

Smūgio stiprumas, skirtingais vertinimais, siekė 6,5-6,8 balo.   

AFAD duomenimis, po to įvyko 228 pakartotiniai požeminiai smūgiai, kurių stiprumas siekė iki 5,4 balo.

Aplinkos ir urbanizacijos ministras Muratas Kurumas sakė, kad Sivridžėje sugriauti  mažiausiai penki pastatai, o Malatijoje – dvidešimt penki. Šimtai kitų statinių nukentėjo nuo stichijos ir yra nesaugūs.   

Anot vidaus reikalų ministro S. Soylu, 18 žmonių žuvo Elazihe, o keturi – Malatijoje. Apie 1 030 žmonių buvo sužeisti. Sveikatos apsaugos ministras F. Koca toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad 34 žmonės gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.

Televizijos reportažuose matyti, kaip ekstremalių situacijų tarnybų darbuotojai Gezino miestelyje iš namo griuvėsių ištraukė du žmones. Dar vienas žmogus buvo išgelbėtas provincijos sostinėje Elazihe, o kiti du – Malatijos provincijos miestelyje Dohanjole.

Nukentėjo ir buvo evakuotas už 110 km į pietvakarius nuo epicentro esančio Adjamano kalėjimas.

Pasak AFAD, 28 gelbėjimo komandos be paliovos dirbo visą parą. Į nelaimės vietą buvo nusiųsta daugiau nei 2 600 darbuotojų iš 39 Turkijos provincijų. Iš viso šalyje yra 81 provincija.

Ryšių bendrovės pranešė nemokamai teikiančios telefono ir interneto paslaugas žemės drebėjimo ištikto regiono gyventojams, o oro bendrovė „Turkish Airlines“ paskelbė apie papildomus skrydžius.

S. Soylu sakė, kad stichijos padarinių likvidavimo darbai tęsiami išliekant pakartotinių smūgių pavojui.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) praėjusią naktį tviteryje parašė, jog imamasi visų priemonių siekiant „užtikrinti, kad žemės drebėjimas, kuris įvyko Elazihe ir buvo juntamas daugelyje provincijų, būtų įveiktas su kuo mažiau nuostolių“.

Kaimyninė Graikija, nesutarianti su Turkija dėl jūrų sienų ir teisės eksploatuoti dujų telkinius, pasiūlė prireikus atsiųsti gelbėjimo brigadų.

Elazihas yra maždaug už 565 km į rytus nuo Turkijos sostinės Ankaros.

Turkija yra didelio seisminio aktyvumo zonoje. 1999 m. du šalies šiaurės vakarus sukrėtę galingi žemės drebėjimai nusinešė apie 18 tūkst. žmonių gyvybių.

2010-aisias per 6 balų stiprumo žemės drebėjimą Elazihe žuvo 51 žmogus.