Tuo pačiu metu orai Vakarų Lietuvoje itin skyrėsi nuo kitų regionų orų sąlygų. Molėtuose prisnigo, Tauragės rajone siautė vėjas su lietumi, o Kretingoje ir aplink Klaipėdą, pasirodo, buvo tinkamos sąlygos, kad imtų tekėti sula.

Pernai sula medžiuose ėmė tekėti net sausį. Rekordiškai ankstyvą sulos tekinimo sezoną klaipėdiečiams pavyko atidaryti sausio pabaigoje.

Kadangi sinoptikai žada sniego porciją pajūriui, neaišku, kaip sėkmingai tekės sula šį vasarį.

Dažniausiai sula pirmiau ima tekėti klevuose, kiek vėliau ir beržai pradeda duoti sulą.

Klevų sula yra žymiai saldesnė nei beržų. Prieš vartojant, patariama sulą inde išmaišyti.

Lietuviai klevų sulą vertina ir tiki, kad tai – pirmasis vitaminais ir mineralais praturtintas pavasario gėrimas.

Tikima, kad sula mažina kraujospūdį, padeda gydyti lėtines peršalimo ligas, tinka sergant anemija, medžiagų apykaitos ligomis. Teigiama, kad sula ypač padeda esant inkstų akmenligei, varginant pabrinkimams.

Nors sula ir vertinama sveikos gyvensenos mėgėjų, šis produktas gana greitai genda. Vieni siūlo sulą konservuoti, kiti rauginti, yra ir tokių, kurie ją šaldo.

Aplinkosaugininkai primena, kad valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų.

Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.

Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm.

Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniu kamščiu.

„Dar niekada taip anksti nesu gręžęs. Tokia ta žiema. Gruodį buvo šalčiai, o sausis buvo šiltas. Spėju, kad ir sausio vidury sula būtų bėgusi“, – sakė L. Makūnas.

Vyras sulą tekino iš Tauralaukyje augančio klevo, kurio kamieno skersmuo siekia arti pusmetrio.

„Svarbu, kad pliusinė temperatūra būtų. Kai naktį lengvas minusas, o dieną šilta, sula pradeda tekėti. Kai bus šalta, sula nustos tekėti. Bet medžiams tokia žiema gali būti grėsminga. Ypač jei smarkiai atšaltų“, – kalbėjo L. Makūnas.

Prileidau devynis litrus.

Jis pastebėjo, kad lazdynų pumpurai jau išbrinkę.

Ventės rage ornitologas Vytautas Jusys sausio 30 d. nufotografavo besikalantį moterišką lazdyno žiedą.

„Jau moterišką? O viešpatie. Jei atšals, šaltukas išsiskleidusius pumpurus gali nukąsti. Gali tekti susimokėti už tą ankstyvą džiaugsmą. Ankstyvas pavasaris gali nubausti atšalimu“, – būgštavo L. Makūnas.

Leonas Makūnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kol kas L. Makūnas mėgaujasi klevų sula, beržų sulos ragaus tik kovą.

„Naktį teko eiti tris kartus. Naudoju trijų litrų plastikinį indą. Nuėjęs pirmą kartą patikrinti, radau ištekėjusią per viršų. Tada jau teko keltis ir tikrinti. Prileidau devynis litrus. Bet dabar jau sula prasčiau bėga, pliusinė temperatūra laikosi tiek dieną, tiek naktį. Bet jei naktimis atšals, ji vėl bėgs“, – paaiškino L. Makūnas.

Vyras pamokė, kad, baigus tekinti sulą, būtina užkalti medžio kaiščiu kamieno žaizdą.

„Jei klevas didelis ir suaugęs, jis net nepajus, jei kibirą sulos nutekinsi. Svarbu tik žaizdą sutvarkyti“, – priminė L. Makūnas.

„Pirmiausia medžiai atbunda Neringoje, ten – šilčiausios žiemos. Bet Neringoje klevų ir beržų mažoka. Vis dėlto tikėtina, kad jau savaitgalį ar kitą savaitę sula bus pradėta tekinti“, – pastebėjo T.Zaleckis.

Pirmieji pabunda klevai, tad klevų sula ir yra tekinama pirmiausia. Kai į pabaigą eina klevų sulos sezonas, imama tekinti beržų sula.

T.Zaleckis priminė, kad sulą tekinti galima iš medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų, ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens.

„Visuose valstybiniuose miškuose galima tekinti sulą, bet ji gali būti naudojama tik savo reikmėms. Nederėtų leisti sulos neprotingais kiekiais. Reikėtų priminti ir tai, kad sula yra gėrimas, mes jį geriame, tad sulą leisti reikėtų iš tokių medžių, kurie auga miške, o ne prie kelių. Sula yra tas pats vanduo, tik jame gausu ištirpusių mineralinių medžiagų“, – paaiškino T.Zaleckis.

Miškininkai perspėja, kad už netinkamai leidžiamą sulą gali grėsti baudos.

„Negalima leisti sulos įgręžiant į vieną medį kelis latakėlius. Tai nepataisomai nualintų medį“, – sakė T.Zaleckis.

Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Skylės sulai leisti gręžiamos iš šiaurinės pusės ne aukščiau kaip per metrą nuo žemės paviršiaus.

Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis kamienuose – 3 cm.

Kai sula baigia tekėti, medžio žaizdą būtina užtepti tirštu sodo tepalu ar derva ir užkimšti mediniu kaiščiu. Tada į medį nepateks parazitinių grybų ar bakterijų ir jis nepradės pūti.

„Mes apeliuojame į sąmoningumą. Bet aš tikiu, kad žmonės yra supratingi, net nežinodami, kaip tai daryti tinkamai, jie visada gali kreiptis į girininką, kuris paaiškins tvarką“, – pridūrė  T.Zaleckis.