Iki šiol ūkininkai padėjo Lenkijos transporto įmonėms blokuoti Medykos pasienio kontrolės punktą nuo 9-os iki 20-os valandos, bet dabar tokios priemonės bus taikomos visą parą iki sausio 3 dienos.

Lapkričio 6-ąją protestą pradėję vairuotojai reikalauja, kad Ukrainos įmonėms, vežančioms krovinius, būtų išduodami komerciniai leidimai, taip pat jie nori, kad būtų sustabdytas po plataus masto Rusijos karo Ukrainoje įsteigtų įmonių veiklos leidimų galiojimas.

Tarp protestuojančių ūkininkų reikalavimų – subsidijos ir lengvatinės paskolos.

Be lengvųjų automobilių ir tolimojo susisiekimo autobusų, šiuo metu per sieną leidžiama vykti tik sunkvežimiams, vežantiems humanitarinę pagalbą ir karinę įrangą.

Dėl protestų, kurie palietė ir Korčovos bei Dorohusko perėjas, į Ukrainą bandantys patekti sunkvežimiai vėluoja apie 100 valandų.

Ukrainiečių pareigūnai pasmerkė lenkų protesto akcijas, kaltindami protestuotojus trukdymu teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Nepaisant to, protestų organizatorius Romanas Kondrowas (Romanas Kondrovas) įspėjo, kad ūkininkų protestai gali paaštrėti.

Jis pridūrė, kad šiuo metu kas valandą turi būti praleidžiami du sunkvežimiai.

Lenkijos ir Ukrainos infrastruktūros ministerijos, dalyvaujant Europos Komisijos atstovams, derėjosi dėl krizės sprendimo, tačiau kol kas susitarti nepavyksta.

Pirmadienį Medykos kontrolės punkte laukė apie 1,4 tūkst. sunkvežimių, o Korčovos kontrolės punkte leidimo įvažiuoti į Ukrainą laukė apie 530 sunkvežimių, pranešė naujienų agentūra PAP.

Šio mėnesio pradžioje pradėta blokada trijuose pagrindiniuose sienos su Ukraina perėjimo punktuose dabar išsiplėtė iki pietų Lenkijoje esančios Medykos perėjos, nes Varšuvos ir Kijevo derybose nepavyksta pasiekti kompromiso.

Medykos perėjoje prie protestuojančių sunkvežimių vairuotojų prisijungė vietos ūkininkai, kurie teigia, kad dėl importo iš Ukrainos krito grūdų kainos.

„Šiandien esame čia, Medykoje, ir pradedame tris dienas truksiantį įspėjamąjį protestą prieš padėtį žemės ūkyje ir transporto sektoriuje“, – sakė vietos ūkininkų protesto lyderis Romanas Kondrowas (Romanas Kondrovas).

Ūkininkai pareikalavo subsidijų ir lengvatinių paskolų savo verslui paremti bei įspėjo, kad blokuos Medykos pasienio punktą po kelias valandas per dieną, o nuo pirmadienio paskelbs visišką blokadą.

„Mes palaikome savo nacionalinį transporto sektorių ir remiame vieni kitus – jie remia mus, mes remiame juos“, – pridūrė R. Kondrowas.

Protestuotojai per pasienio kontrolės punktą praleidžia keleivinį transportą, taip pat humanitarinius ir karinės paskirties krovinius.

Lenkijos ir Ukrainos infrastruktūros ministerijos, dalyvaujant Europos Komisijos atstovams, derėjosi dėl krizės sprendimo, tačiau kol kas susitarti nepavyksta.

Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė, kad maždaug tūkstantis sunkvežimių ketvirtadienį išrikiuota prie Korčovos kontrolės punkto, apie 750 sunkvežimių stovi eilėje Dorohuske ir apytikriai 620 – prie Hrebenės perėjos.

Sunkvežimiai išsirikiavo Dorohusko pasienio kontrolės punkte; protestuotojai, kaltinantys Europos Sąjungos taisyklių liberalizavimą dėl sumažėjusių savo pajamų, blokavo beveik visą krovinių eismą.

„Norime, kad būtų atkurtos sąžiningos konkurencijos taisyklės“, – naujienų agentūrai AFP Dorohuske sakė vienas iš protesto akcijos organizatorių Rafalas Mekleris.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES panaikino leidimų Ukrainos transporto bendrovėms įvažiuoti į bloką sistemą.

Lenkijos įmonių teigimu, dėl tokio žingsnio į šį sektorių plūstelėjo ir jų pelną sumažino konkurentai iš Ukrainos.

„Jų išlaidos, susijusios su sunkvežimio aptarnavimu, vairuotojo samdymu, verslo įkūrimu ar socialinio draudimo mokėjimu, yra daug mažesnės“, – AFP Dorohuske sakė vienos transporto įmonės savininkas Marekas Oklinskis.

„Jie mažina kainas ir perima krovinius, kuriuos anksčiau veždavome“, – pridūrė jis.

Protestuotojai panašiai blokavo Hrebenės ir Korčovos perėjimo punktus, žadėdami praleisti keleivius ir transportą su humanitarine ar karine pagalba.

Lenkijos infrastruktūros ministerija pareiškė, kad Varšuva, remdamasi ES taisyklėmis, negali patenkinti protestuojančių bendrovių reikalavimų ir atkurti Ukrainos vežėjams išduodamų leidimų sistemos.

„Susitarimą sudarė ES (...), todėl praktiškai Lenkija negali atnaujinti leidimų sistemos su Ukraina, kol minėtas susitarimas nepasibaigs“, – teigiama AFP atsiųstame ministerijos pareiškime. Jame protestuotojai raginami nutraukti blokadas.

Anonimiškumu ir necenzūruojamu turiniu garsėjančioje rusų sukurtoje programėlėje buvo kalbama apie dešimtis ar net šimtus sunkvežimių, susirinksiančių Vilniuje.

Čia, pagal organizatorių planą, buvo siekiama atkartoti Kanadoje vykstančią sunkvežimių vairuotojų akciją, kuri jau kelias dienas blokuoja sostinę Otavą. Tačiau į Lietuvos sostinę atvyko tik apie dešimt lengvųjų automobilių. 

Kas šio „Laisvės konvojaus“ organizatoriai, žurnalistams sužinoti nepavyko. Šeimų sąjūdžio protestų organizatoriai šio mitingo autorystės kratėsi.

„Tai yra eilinių žmonių iš įvairių regionų sugalvotas dalykas, kurį paskatino būtent įvykiai Kanadoje“, – sakė Šeimų sąjūdžio lyderis Raimondas Grinevičius.

Visi turėjo rinktis sutartoje vietoje prie Gariūnų. Rinkosi – tik be sunkvežimių. Laukti sunkvežimiai nepasirodė. Protestuotojai suvažiavo lengvaisiais automobiliais. Vieną jų vairavo mitingais pagarsėjusi mokytoja Astra Astrauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes siekiame parodyti vienybę su prieš neofašizmą kovojančia Kanada ir Europa, nes siekis per skiepų pasus priversti visus jungtis į skaitmeninį konclagerį, mes taip manome, yra neofašizmo naujoji forma“, – teigė ji.

Kokiu maršrutu nepatenkintieji suks, buvo slepiama ir nuo pareigūnų, ir nuo žurnalistų. Sunkvežimių kolonos nesulaukę protestuotojai sakė gatvių neblokuos, bet jas lengvaisiais automobiliais apvažiuos.

Devyni automobiliai pajudėjo Geležinio Vilko gatvės link apsukdami po ratą pakelėje esančiose transporto žiedinėse sankryžose.

„Vertinu labai gerai kiekvieną akciją. Kuo jų daugiau bus, tuo visuomenei naudingiau. Kiek žinau, pati pradžia ir Kanadoje buvo su pavieniais vairuotojais gal iš dviejų firmų. O paskui išsirutuliojo į dabartinę situaciją Kanadoje. Tai Lietuvoje irgi kelių žmonių sugalvota, gal po savaitės ar mėnesio iškils į normalų protesto renginį“, – svarstė Šeimų sąjūdžio lyderis.

Policija tikino, kad protestui buvo pasirengusi – prieigose prie Seimo blokavo sunkvežimių eismą. Tačiau esą lietuviškasis „Laisvės konvojus“ žlugo – proteste nedalyvavo nė vienas vilkikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ta informacija nepasitvirtino – nepastebėjome nė vieno vilkiko, kuris būtų atvykęs. Vienas buvo atvykęs, bet tikriausiai nesiryžo“, – teigė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Saulius Gagas.

Leidimo protesto akcijai vadinamasis „Laisvės konvojus“ neturėjo.

Vairavimo aikštelėje tvarka, o teisės aktuose – chaosas. Tolimųjų reisų vairuotojai piktinasi ministerijos siūlomu profesionalių vairuotojų mokymu ilginimu, esą tokie pakeitimai tik dar labiau pagilintų jau egzistuojančią tolimųjų reisų vairuotojų krizę.

„Didelis klausimas, ar bus norinčių mokytis, nes viskas brangs, reikia laiko ir labai daug investicijų“, – įsitikinęs vilkiko vairuotojas Andrejus.

„Kai visa Europa ir visas pasaulis ieško kelių, kaip pritraukti vairuotojų į transporto sektorių, pas mus, Lietuvoje, truputį kita situacija. Gali įvykti taip, kad mes kaip tik atitolinsime tuos žmones nuo šitos profesijos pasirinkimo“, – sakė TTLA generalinis direktorius Povilas Drižas.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, išgirdę vairuotojų nusiskundimus, tik kraipo galvas: esą ketinimų ilginti programą nė nebuvo.

„Čia tiesiog iš dalies yra nepagrįsti darbdavių nuogąstavimai. Už ką yra atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija? Mes tikrai neturime jokio tikslo ilginti ir branginti programas, matydami, koks yra didelis poreikis šių specialistų darbo rinkoje“, – teigė švietimo viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Viena yra sakyti, kita yra pateikti ir parodyti, ar tikrai taip bus.

Švietimo viceministrės teigimu, sunkvežimių vairuotojų rengimo tvarką tikrai planuojama keisti, tačiau, atvirkščiai, nei mano vairuotojai, bus siekiama trumpinti mokymų trukmę. Negana to, grėsmės, kad drastiškai pakiltų mokymų kainos, taip pat neliktų, mat sumažinus mokymų trukmę mažės ir kreditų skaičius.

„Priėmę direktyvą, mes turėsime teisinį pagrindą sutrumpinti programas ir tuo pačiu sumažinti jų kainą“, – kalbėjo A. Kudarauskienė.

K. Vanago / Fotobanko nuotr.

„Tada viską reikia parodyti teisės aktuose, nes mes dabar to nematome“, – tvirtino P. Drižas.

„Viena yra sakyti, kita yra pateikti ir parodyti, ar tikrai taip bus“, – abejojo ir „Linavos“ generalinis direktorius Zenonas Buivydas.

Tiek Logistikos aljansas, tiek Vežėjų asociacija su pačiais vairuotojais į planuojamus pokyčius žiūri skeptiškai. Anot jų, pokyčiai apskritai nebūtini, mat praktiškai jau ir dabar viskas vyksta gana sklandžiai.

„Vėl toks pastovus vėlimasis, kada jau yra veikiantis mechanizmas, ekonominis ciklas ar mokymo, švietimo ciklas, bandoma eksperimentuoti. Norėčiau pasakyti: gal pakaks tų eksperimentų?“, – kalbėjo Z. Buivydas.

„Aišku, yra gerai tai, kaip dabar yra. Aš nematau prasmės. Čia tikra nesąmonė“, – antrino vilkiko vairuotojas Andrejus.

Vis dėlto panašu, kad vežėjams ministerijos eksperimentų išvengti nepavyks.

„Mes pažymime, kad iš pricipo perkėlus direktyvą, mes parengsime trumpas, direktyvos reikalavimus atitinkančias profesinio mokymo programas“, – tvirtino švietimo viceministrė.

Kol kas, anot Švietimo ministerijos, tikimasi pakeitimus įteisinti šios sesijos metu.

Antradienio rytą transliuotuose interviu ministras pirmininkas Borisas Johnsonas tvirtino, jog gautos 127 paraiškos, taigi, užpildyta kone pusė siūlomų vizų prašymų, ir ginčijo vieno laikraščio teiginį, kad jų yra tik 27. Tačiau po kelių valandų vyriausybė patvirtino turinti tik 27 pavardes vizoms gauti ir neatsakė į klausimus apie B. Johnsono teiginį, kad skaičius beveik penkis kartus didesnis.

„Tai pasaulinė problema, ir mes kelis mėnesius glaudžiai bendradarbiaujame su šia pramonės šaka, kad suprastume, kaip galime paskatinti įdarbinimą“, – sakė atstovas spaudai.

Didžiojoje Britanijoje daugiau nei dvi savaites matomos eilės ir paniškas pirkimas degalinėse, ypač Londone ir pietryčių Anglijoje, nes iš pradžių tiekimo problemos privertė nedidelį mažmenininkų skaičių laikinai užsidaryti. Dėl ilgai trunkančio ir vis didėjančio vairuotojų stygiaus kaltinama imigracijos kontrolė po „Brexito“.

Reaguodama į tai vyriausybė dislokavo daugybę armijos vairuotojų padėti pristatyti degalus ateinančiomis savaitėmis. Praėjusią savaitę ji taip pat paskelbė, kad nedelsiant išduos benzinvežių vairuotojams 300 šešių mėnesių vizų, o iš viso – 10 500 naujų laikinų vizų sunkvežimių vairuotojams ir darbininkams paukštininkystės sektoriuje, galiosiančių vos tris ar keturis mėnesius.

Degalų mažmenininkai pranešė, kad antradienį padėtis sostinėje ir aplinkinėse apskrityse gerėjo, tik 15 proc. degalinių visiškai neturėjo degalų.

„Nariai praneša, kad dabar tiekimus pristato kariniai vairuotojai, naudojantys komercinius benzinvežius, tačiau reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų patenkinti neproporcingai paveiktų teritorijų poreikiai“, – sakė Gordonas Balmeris iš Benzino mažmenininkų asociacijos.

Kai kur nusivylimas virto pykčiu ir net smurtas pratrūko tarp vairuotojų, desperatiškai norėjusių prisipilti benzino, į darbą buvo paleistos talpos ir seni vandens buteliai.

B. Johnsonas tvirtino, kad sunkvežimių vairuotojų trūkumas yra pasaulinė problema, nors ir pripažino „ypatingą problemą Jungtinėje Karalystėje“.

Vairuotojų ir užsienio darbuotojų trūkumas sukėlė baimę dėl dar didesnio trūkumo, prekybos centrai patiria sunkumų, kad apsirūpintų prieš Kalėdas. Tačiau B. Johnsonas ir vėl atsisakė palengvinti užsienio darbuotojų atvykimo taisykles, net kai kelių sektorių, įskaitant mažmeninės prekybos ir svetingumo, vadovai pareiškė, kad jiems trūksta darbuotojų.

„Tiekimo grandinės problemą daugiausia lemia ekonomikos atsigavimas, ir jūs pamatysite, kokie puikūs yra mūsų prekybos tinklų, mūsų maisto perdirbimo pramonės logistikos ekspertai, kaip puikiai jie tvarkosi, – sakė jis. – Negalime grįžti prie senojo nesėkmingo modelio, grindžiamo mažu darbo užmokesčiu ir nekvalifikuotu darbu“.

Daugiau nei 5 000 sunkvežimių buvo priversti sustoti netoli Anglijos Doverio uostamiesčio, Prancūzijai sekmadienį dviem paroms uždraudus bet kokį susisiekimą su Jungtinė Karalyste dėl ten aptiktos naujos koronaviruso atmainos.

„Esame čia jau dvi dienas. Neturime dušo, geriamojo vandens“, – sakė lenkė Patricia Szeweczyk (Patricija Ševečyk), viena iš įstrigusių vairuotojų.

Geltoną lietpaltį dėvėjusi P. Szeweczyk įsitraukė į ginčą su policininku, kelioms dešimtims protestuotojų užblokavus žiedinę sankryžą šalia Manstono oro uosto Kente, esančiame pietryčių Anglijoje.

Kilus grumtynėms vairuotojai susistumdė su policija ir pasipiktinę šaukė.

Jie skundėsi, kad yra priversti laukti nepakeliamoms sąlygomis ir kad jiems nėra atliekami testai dėl koronaviruso.

Vairuotojai negavo jokio maisto, o sąlygos pasišildyti valgį sunkvežimių stovėjimo aikštelėje yra „pavojingos“, skundėsi P. Szeweczyk.

Policija areštavo mažiausiai vieną vyrą, bet galiausiai pareigūnams pavyko įtikinti protestuotojus grįžti į savo transporto priemones ir laukti testų, leisiančių jiems tęsti savo keliones, sakė ten esantis vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Kento grafystės policija nurodė reagavusi į „neramumus“ Manstone ir Doveryje.

„Vienas vyras buvo areštuotas dėl trukdymo viename greitkelyje Doveryje. Jis tebėra sulaikytas“, – nurodė policija.

Susisiekimo departamentas, prižiūrintis aikštelę Manstone, nurodė aprūpinsiantis vairuotojus maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis.

Tūkstančiai vilkikų buvo nukreipti į nebenaudojamą oro uostą, Prancūzijai dviem paroms uždarius savo sienas, siekiant apsisaugoti nuo naujos, labiau užkrečiamos atmainos koronaviruso išplitimo.

Trečiadienį Manstone buvo apie 3,8 tūkst. sunkvežimių, o dar 1 242 – kitose laukimo vietose, nurodė Vairuotojų ir transporto priemonių standartų agentūra.

„Matome iš „Sodros“ duomenų, kad nedideliu tempu, bet vairuotojų skaičius jau mažėja nuo praeitų metų vidurio. (...) Iš esmės šio sektoriaus plėtra Lietuvoje sustoja dėl Mobilumo aspekto, ir įmonės tolesnį augimą planuoja Vokietijoje, Lenkijoje, kitose šalyse. Užsieniečių vairuotojų artimiausiu metu bus mažiau ir atvykstančių žmonių skaičius mažės“, – pirmadienį Delfi laidoje „Piniginiai reikalai“ sakė T. Povilauskas.

Tačiau, ekonomisto teigimu, bendras darbuotojų skaičius šiais metais dar gali padidėti, jei ekonomikos augimas sieks 2,5 proc., kaip prognozuojama dabar.

„Darbuotojų skaičius praeitais metais augo beveik visuose eksportuojančiuose sektoriuose. Tai yra IT sektorius, kas yra paslaugų centrai, taip pat apgyvendinimas, statybos. Naujausi duomenys rodo, kad laisvų darbo vietų skaičius yra vienas didžiausių nuo krizės laikų“, – sakė jis.

Pasak T. Povilausko, niekas neturi realių duomenų, kaip dėl koronaviruso grėsmės nukentės Lietuvos ekonomika, todėl sudėtinga daryti tikslias prognozes. Tiesa, pasak jo, prekybos apimtys kovą turėtų būti kuklesnės.

„Faktas, kad ir prekybos apimtys kovo mėnesį bus kuklesnės, bet, galvojant apie optimistiškesnį variantą, prekyba šiais metais neturėtų labai nukentėti“, – sakė jis.

Iki 50 proc. pakelti užmokestį prekybos ir tolimųjų reisų vairuotojams siūlo Kelių saugumo atlygio tribunolas. Pasak reguliuotojo, tai prisidėtų prie eismo saugumo, vairuotojai nebūtų priversti dirbti po keliolika valandų be poilsio.

Primenama, kad vien kovo mėnesį šalyje 25 žmonės žuvo sunkvežimių avarijose, transporto įmonės yra tarp penkių dažniausiai bankrutuojančių pramonės šakų, o sunkvežimių vairuotojų profesija pirmauja liūdnoje šalies savižudybių statistikoje.

Šiuo metu sunkvežimių vairuotojų atlyginimas yra 20–30 dolerių už valandą, 44 doleriai – už viršvalandžius, metinis atlyginimas – 40–70 tūkst. dolerių. Pasak M. Turnbullo, kelių eismo saugumo klausimas – tik priedanga opoziciją remiančioms galingoms profsąjungoms padidinti narių skaičių.

Gali būti skelbiami priešlaikiniai rinkimai

Australijos žurnalistai juokauja, kad sunkvežimių vairuotojai gali prisidėti prie to, kad M. Turnbullo kadencija būtų viena trumpiausių Australijos istorijoje. Vyriausybės vadovas pareiškė, kad, Aukštesniuosiuose šalies parlamento rūmuose nepritarus Kelių saugumo atlygio tribunolo panaikinimui, jis kreipsis į šalies generalgubernatorių su prašymu vykdyti vadinamą „dvigubą paleidimą“, kai paleidžiami abeji parlamento rūmai ir skelbiami priešlaikiniai rinkimai.

Balandžio 19 d. Aukštesniuosiuose rūmuose, kur lemiamą balsą turi nepriklausomi senatoriai, dar vadinami suolų keitėjais, valdančiosios Liberalų-nacionalinės partijos koalicijos siūlymas naikinti tribunolą buvo atmestas. Taip pat nubalsuota ir prieš vyriausybės siūlymą atgaivinti Australijos statybos ir konstravimo komisiją ir taip sugriežtinti statybų priežiūrą bei kovoti su korupcija šioje pramonės šakoje.

Nors valdančiosios koalicijos reitingai gerokai kritę, pats M. Turnbullas apklausose pirmauja prieš opozicijos lyderį Billą Shorteną. Leiboristų populiarumą gerokai padidino reikalavimas sudaryti Karališkąją komisiją bankų veiklai tirti.

M. Turnbullas, pats stambus bankininkas, tokios komisijos sudarymui nepritaria, bet balandžio 19 d. sugadino banko „Westpack“ 199-mečio jubiliejaus šventę, sveikinimo kalboje priminęs kaltinimus šiai vienai iš keturių stambiausių Australijos finansinių institucijų dėl neteisėtų vidaus machinacijų.

100 tūkst. benamių ir 150 tūkst. tuščių būstų

Australijoje yra 100 tūkst. benamių ir 150 tūkst. tuščių namų bei butų. Tai toli gražu ne apleisti, benamių lizdais tapę gyvenami plotai, o puikiai prižiūrimi nauji arba atnaujinti investavimui skirti namai ir butai. Dauguma – geruose ar net prestižiniuose Sidnėjaus ir Melburno rajonuose.

Sidnėjuje 90 tūkst. metų metus tuščių stovinčių būstų atrasta Naujojo Pietų Velso universiteto Miesto ateities tyrimų centrui pradėjus ieškoti priežasčių, dėl kurių jauni dirbantys australai nebegali įsigyti nuosavo būsto.

Pasak Australijos instituto, dėl to kalta „atbulinio bėgio“ (negative gearing) paskolų mokesčių sistema. Tai tokia paskola, kai nuomai įsigytas būstas neneša pelno ir jo savininkas dėl to moka mažesnius mokesčius. Todėl investuotojams į gyvenamąjį plotą labiau apsimoka visai negauti pajamų, išlaikyti būstą tvarkingą, o kainai pakilus – pelningai parduoti, pasinaudojus papildomomis mokesčių lengvatomis.

Vidutinė namo kaina šalyje yra 650 tūkst. dolerių. Paskolą apmokėti pajėgus tik asmuo, uždirbantis ne mažiau kaip 100 tūkst. dolerių per metus. Jaunimas iki 30 metų vidutiniškai uždirba 30 tūkst. per metus. Tyrimai rodo, kad būsto kainos didžiuosiuose Australijos miestuose jau septynerius metus pakyla beveik 55 procentais kasmet. Apie 10 proc. naujų būstų įsigyja užsienio investuotojai, daugiausia iš Kinijos.

Paštininkais tapo „dronai“

Australijos paštas, dėl interneto sumažėjus laiškų, įskaitant ir įvairiausias sąskaitas, srautui, vis daugiau užsiima siuntinių pristatymu. Kad jis vyktų kuo sklandžiau ir greičiau, nutarta į darbą įkinkyti skrajojančius robotus – „dronus“.

Saugų „paštininko“ nusileidimą garantuoja parašiutas, aplinkinius perspėjančios šviesos ir garso signalai. Skraidyklę su 5 kg dėže nuo pagrindinio kelio paleis ir pultu valdys bei ekrane jo kelionę stebės pašto mašinos vairuotojas.

Bandymai atliekami negyvenamoje vietovėje, prižiūrint Civilinės aviacijos saugumo valdybai. Jei viskas vyks sklandžiai, metų gale bandymai bus pratęsti ir du kartus per savaitę siuntiniai bus pristatomi 50 tolimų kaimo vietovių, kur sodybos dažnai už kelių kilometrų nuo pašto dėžutės.

Tokių vietų gyventojus vilioja perspektyva elektroninėje parduotuvėje užsisakytas prekes atsiimti savo kieme. Apsipirkdami internetu australai per metus išleidžia apie 14 mlrd. dolerių.

Kritikuojamas dėl tokių bandymų atgaivinti savo vadovaujamos įstaigos veiklą Australijos pašto vadovas Ahmedas Farou atsikerta automobilio tėvo Henry Fordo žodžiais: „Jei būčiau klausęs žmonių, ko jie nori, jie būtų sakę: greitesnių arklių.“

Naujas banknotas australams – „šlykštus“

„Stabdykit tuos akacijų vėmalus“, „Atrodo kaip kengūros kaka“, „Darželinuko piešinys“, „Šlykštus“ – tokiais žodžiais socialinių tinklų lankytojai sutiko Australijos rezervų banko paskelbtą naują penkių dolerių banknotą. Žmonės kviečiami netgi pasirašyti peticiją prieš naująjį pinigą.

Yra ir tokių, kam nepatinka, kad ant australiško pinigo paliktas karalienės Elizabeth II portretas. Iš tikrųjų nuo 49 metus gyvuojančio penkių dolerių alyvinės spalvos kupiūros naujasis piniginis ženklas skiriasi didesniu permatomu elementu, ryškesniu ir didesniu skaičiumi  ir Brailio rašto iškilumais, nurodančiais jo vertę. Ypač daug protestų sukėlė ryškus piešinys, vaizduojantis geltonus Habardo akacijos žiedynus ir paukštelius – rytinius smailiasnapius medsiurbius.

Mažai kas žino, kad naujasis banknotas atsirado dėl kitos peticijos, kurią parašė ir, surinkęs 57 tūkst. parašų tuometiniam valstybės iždininkui Joe Hokey, įteikė 14-metis Sidnėjaus gyventojas Connoras McLeodas. Neregys berniukas atstovauja 370 tūkst. australų, turinčių regėjimo negalią. Šie žmonės neretai būna neskrupulingų asmenų apgaunami.

Neregiams skirti iškilumai, nacionalinio Australijos medžio akacijos ir žemynui būdingų paukščių atvaizdai puoš ir likusias australiškų dolerių kupiūras.