Sudraskė žaislą
Antradienį jauna klaipėdietė moterų pamėgtoje "Facebook" grupėje paskelbė širdį draskantį įrašą.
Vaikų turintiems žmonėms jos patirtos emocijos ir susirūpinimas – labiau nei suprantamas.
Jauna moteris pasakojo vaikštinėjusi netoli savo namų Šilutės plente su vienerių metų vaikeliu. Mažyliui dar tik metukai, jis nevaikšto, mama jį vežėsi sėdintį vežimėlyje.
Netikėtai prie vaiko pribėgo didelis vokiečių aviganį primenantis šuo. Moteris persigando, kad gyvūnas sužalos jos atžalą.
Šuns dėmesį patraukė žaislas vaikelio rankoje.
Daugelis ne vietoje ir netinkamai šunis vedžiojančių klaipėdiečių yra agresyvesni už savo augintinius.
"Šį kartą viskas baigėsi laimingai. Sudraskė tik žaislą", – sakė jauna mama.
Galima tik spėti, ką per tas kelias akimirkas ji išgyveno.
Ko gero, moteris nieko nelaukė ir suskubo namo. Tik minėtoje paskyroje ji kreipėsi į šunų šeimininkus, prašydama, kad savo augintinius jie vedžiotų su antsnukiais arba nepaleistų nuo pavadėlio.
Šįsyk vaikas fiziškai nenukentėjo. Tiesa, neaišku, ar jis neišsigando ir ar tas išgąstis vėliau neturės pasekmių.
Medikai pyksta
Vaikų ligoninės traumatologas gydytojas Džeraldas Sivickis apie traumas, kurias šunys padaro vaikams, kalbėjo piktai.
Pasak mediko, dažniausiai nukenčia vaikų galūnės, mažyliams šunys dantimis griebia ir už veiduko.
Paprastai vaikus puola svetimi gyvūnai, bet pasitaiko ir atvejų, kai savi šunys apkandžioja mažylius. Gyvūnų padarytų traumų būna nuo minimalių iki labai rimtų.
Kartais tenka patirti labai skaudžių traumų. Yra užfiksuotas atvejis, kai šuo sudraskė kūdikį.
Realybė: žmonės juokauja, kad dabar gyvūnai rečiau dėvi antsnukius nei jų šeimininkai. (Evaldo Šemioto nuotr.)
Dažniausiai vaikams tenka išgyventi skausmą dėl sunkiai gyjančių plėštinių žaizdų, kovinės veislės šuniui nieko nereiškia perkąsti mažam vaikui rankos ar kojos kaulą.
"Nesu girdėjęs, kad vaikai pultų šunis, o priešingai – kasdienybė. Noriu labai paprastai paklausti, ar mūsų šalies įstatymai leidžia šunis vedžioti be antsnukio ir pavadėlio? Ir iš jo išplaukia kitas klausimas – ką nuo ko turi saugoti – tėvai vaikus ar šeimininkai augintinius. Ko gero, kiekvienas esame išgyvenę, kai kokiame parke tiesiai į žmogų parbėga žmogaus dydžio svetimas šuo, o šeimininkas iš tolo šaukia: "Nebijokit nebijokit, jis nekanda." Ką gali žinoti, kas tam gyvuliui šaus į galvą? Čia tas pats, kas jautį paleisti ir sakyti, kad jis nedurs", – neslėpė kategoriškos nuostatos traumatologas.
Viena yra fizinės žaizdos. Psichologinių traumų žalą mažo vaiko psichikai įvertinti labai sudėtinga.
Daugelis vaikystėje sukandžiotų žmonių šunų bijo visą likusį gyvenimą.
Išgelbėtų dujų balionėlis?
Jaunos moters įrašas socialinio tinklalapio grupėje susilaukė audringos reakcijos. Ne vienas patarė panašiu atveju iškart kviesti policiją.
Pranešimo autorė patikino, kad jai tą akimirką buvo svarbu tik viena – kaip galima greičiau saugiai grįžti namo, policiją kviesti tuo metu jai nė nerūpėjo.
Kita jauna mama patikino pati neseniai du kartus pakliuvusi į panašią situaciją.
Dar vienas vyras aprašė savo prieš porą dešimtmečių įvykusią istoriją, kai jį užpuolė didelis šuo, tąsyk jam buvo sužalota galva. Iki šiol vyras prisimena, kaip jis šaukėsi pagalbos, o šuns šeimininkė nereagavo ir toliau plepėjo su drauge.
Ne vienas patarė nešiotis specialų dujų balionėlį, skirtą gintis nuo šunų.
Siūlyta ir kilus incidentui gyvūno šeimininką filmuoti išmaniuoju telefonu, o vaizdo medžiagą vėliau pateikti policininkams.
Žmonės – su antsnukiais
"Dabar tokie laikai, žmonės vaikšto su antsnukiais, o šunys karaliauja be jų. Dauguma jų problemas kelia palikti prie prekybos centrų. Nė vieno nesu mačiusi su antsnukiu", – piktinosi viena moteris.
Į diskusiją įsitraukęs vyras ėmė aiškinti, kad mamytės dažniausiai nosis sukiša į telefonus ir nemato, kaip vaikai bėga prie šunų.
Keli žmonės tikino, kad nuo palaidų, be antsnukių vedžiojamų šunų yra nukentėję jų tvarkingai vedžiojami augintiniai.
Labradorų veislės šunį turinti moteris, kuriai teko apkandžiotą savo augintinį ne kartą vežti pas veterinarijos gydytoją, įsitikinusi, kad agresyviai besielgiančių gyvūnų šeimininkus gali sudrausminti tik piniginės baudos. Arba smurtas.
Kita irgi panašiai tikino, kad jos auginamą Stafordšyro terjerą, kuris paprastai priskiriamas kovinei veislei, taip pat dažnai užpuola palaidi šunys.
Kenčia ir gyvūnai
Veterinarijos gydytoja chirurgė Aistė Balcieriūtė-Lapinskienė patikino, kad maždaug 10 ar 15 proc. visų veterinarijos klinikos pacientų yra palaidų šunų apkandžioti šuniukai.
Veterinarė neslėpė, kad kartais gyvūnų patiriamos traumos yra tokios rimtos, kad šeimininkai nespėja jų atvežti į kliniką.
Sudraskyti gyvūnai pakeliui nugaišta. Kai kuriems tenka atlikti itin sudėtingas operacijas.
"Istorijos – labai įvairios. Dažniausiai būna šeimininkų kaltė – jei žmonės tinkamai elgtųsi, šuniukai vieni kitų nepasiektų. Mūsų šalyje šunys yra prastai socializuoti. Man pačiai teko stažuotis užsienyje, neseniai lankiausi JAV, ten nemačiau nė vieno agresyvaus šuns. Ten su šuniukais dirbama nuo pat mažens, kad jie priprastų prie žmonių ir gyvūnų, kad jie priprastų ir nerodytų agresijos. Pas mus, deja, taip nėra. Mūsų žmonės šuniuką nusiperka, jį padeda ant lovos ir tada jis kaip gyvena, taip gyvena, jo elgsena priklauso nuo instinktų", – konstatavo A.Balcieriūtė-Lapinskienė.
Veterinarijos gydytoja pati augina ne vieną šuniuką ir yra pastebėjusi, kad jos augintiniai nesupranta, kodėl yra puolami.
Gydytoja tikino, kad gyvūno elgesys visada priklauso tik nuo žmogaus.
Laisvai laigyti negali
Diskutuodami apie šunų savininkų atsakomybę "Facebook" vartotojai klausinėjo vieni kutų: ar už keturkojų vedžiojimą be antsnukio ir pavadėlio numatomos baudos?
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vadovas Saulius Valiulis patikino, kad valdininkai gali taikyti administracinę teiseną, vadovaudamiesi gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis.
Saulius Valiulis / Redakcijos archyvo nuotr.
Pirmą kartą paprastai tik įspėjama. Jeigu žmogus netinkamai reaguoja į pastabą, jam gali būti skirta bauda nuo 30 iki 120 eurų.
Antrą kartą įkliuvę netinkamai besielgiantys gyvūnų šeimininkai gali būti baudžiami 120–230 eurų bauda.
Dažnas žmogus, sulaukęs priekaištų dėl to, kad keturkojį paleidžia laisvai bėgioti ir neužsega jam antsnukio, puola aiškinti, kad gyvūnas yra dresuotas ir nepiktas.
"Daugelis ne vietoje ir netinkamai šunis vedžiojančių klaipėdiečių yra agresyvesni už savo augintinius. Į mūsų darbuotojų pastabas jie reaguoja neadekvačiai. Dažnai sako, kad jo šuo mažiukas ir išvis nekanda. Įstatymas sako, kad žmogus, laikantis šunį, privalo gerbti aplinkinius ir užtikrinti, kad žmonės būtų saugūs", – tvirtino S.Valiulis.
Įstatymas aiškiai sako, kad viešose vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, o kovinių veislių ar didesni – dar ir su antsnukiu.
Laisvai leisti bėgioti šunims ne jų vedžiojimo aikštelėse nevalia.
Pasak Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininko Gintauto Mačiulaičio, dažniausiai žmonės pareigūnams skundžiasi dėl lakstančių palaidų šunų, kurie lodami puola praeivius arba dviračiais važiuojančius žmones.
Yra buvę keletas atvejų, kai šunys žmonėms įkando. Itin rimtų incidentų, sunkiai šunų sužalotų žmonių, per pastaruosius keletą metų neužfiksuota.
Šių metų pradžioje Klaipėdos policijos pareigūnai pradėjo porą ikiteisminių tyrimų dėl, kaip įtariama, šunų apgadintų automobilių.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį, grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei sukėlusio gyvūno savininkams gresia bauda iki 120 eurų, jei pažeidimas įvykdomas pakartotinai, bauda gali išaugti iki 230 eurų.
Faktai ir statistika
Administracinė atsakomybė už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą taikyta:
šiemet – 26 asmenims;
2019 metais – 95 asmenims;
2018 metais – 86 asmenims.
