Apkaltos iniciatoriai teigia, kad nuslėpusi savo ryšius su rusų diplomatais I. Rozova „galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
„Yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“, – BNS sakė vienas apkaltos iniciatorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Pasirašė ir R. Karbauskis
Teikimą pradėti apkaltos procesą pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas ir kiti komiteto nariai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kiti Seimo nariai, daugiausiai iš mažumos frakcijų.
Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri teikia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
Jei Seimas balsuodamas dėl komisijos išvados nusprendžia, kad toks pagrindas yra, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais.
Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigia, kad „yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.
I. Rozova sako, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Apkaltos teikime nurodoma, kad parlamentarė „siekė suklaidinti VSD pareigūnus ir elgdamasi nesąžiningai siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijusi dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui“.
Apkaltos iniciatoriai pažymi, kad „toks Seimo narės elgesys leidžia daryti prielaidą, kad I. Rozova savo veiksmais galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Teikime sakoma, kad I. Rozova nuslėpė reikšmingą informaciją apie savo neformalius asmeninius ryšius su rusų diplomatais, „nors pati galimai teikė asmeninio pobūdžio prašymus“.
Seime jau atliekamas tyrimas dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimą atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas specialiosios komisijos teisėmis.
Tyrimas dėl I. Rozovos inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Seimas komitetui taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.
I. Rozova: negaliu suprasti to skubėjimo
I. Rozova sako nesuprantanti apkaltos iniciatyvos skubos, kol tyrimo dėl jos ryšių su rusų diplomatais neištyrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
„Aš negaliu suprasti to skubėjimo dėl apkaltos, čia Šakalienės iniciatyva, gal ji nori gauti ordiną prieš rinkimus, aš nežinau“, – BNS sakė I. Rozova.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė buvo viena iš NSGK atstovų, iškėlusių apkaltos iniciatyvą. Seimo komitetas šiuo metu atlieka tyrimą dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir turi iki balandžio 30 dienos pateikti išvadą.
„Puikiai žinot, kad iki balandžio 30 dienos turi būti atliktas tyrimas, dar du mėnesiai yra, bet jiems (NSGK nariams – BNS) arba jai (S. Šakalienei – BNS) atrodo, kad vieno pokalbio su manimi jau užtenka, kad galima pareikšti apkaltą“, – teigė parlamentarė.
Daugiau iniciatyvos parlamentarė sakė nekomentuosianti, nes nėra susipažinusi su apkaltos teikimo tekstu: „Man džiugu, kad opozicija taip aktyviai dirba, iš vienos pusės, iš kitos pusės, vis dėl to labai sunku komentuoti, kadangi apkaltos teksto aš nemačiau“.
D. Gaižauskas: opozicija pagavo save į spąstus
D. Gaižauskas, vertindamas parlamentarei I. Rozovai inicijuojamą apkaltą, sako, kad opozicija pagavo save į spąstus.
„Negaliu patikėti dar, kad opozicija, gaudydama ponią I. Rozovą, pati pagavo save į spąstus.(...) Viena iš NSGK tiriamų aplinkybių yra tai, kodėl tam tikri Seimo nariai, turėję tam tikros informacijos, nesiėmė tam tikrų veiksmų? I. Rozova yra šalia, tai visiškai kitas dalykas, tai yra, kad galimai sulaužė priesaiką, nes gauta duomenų, kad nuslėpė galimai tam tikras aplinkybes. Man atrodo, kad L. Kasčiūnas ir kiti Seimo nariai save pagavo į spąstus, nes per tyrimą, kurį atliekame, aiškinamės, kodėl jie nedarė to prieš 1, 5 metus? Apkaltos tekste jie naudoja tą patį raštą, kurį prieš 1,5 metų turėjo. Tai kas čia? Tai ne manipuliavimas?“ – Eltai sakė Seimo NSGK pirmininkas D. Gaižauskas.
Jis neatmeta, kad apkaltos iniciatyva gali būti susijusi ir su tuo, kad tyrimą atliekančiame NSGK artėja Seimo narių Lauryno Kasčiūno, Gabrieliaus Landsbergio, Virgilijaus Aleknos, Vytauto Bako apklausos.
„Taip, mes pasirašėme po apkaltos iniciatyva, bet mes sakome, kad tai turėjo būti prieš 1,5 metų. Mes ir tiriame, kodėl jūs neveikėte? (...) Kodėl tik dabar inicijuojate apkaltą, gal praregėjote?“ – stebisi D. Gaižauskas.
L. Kasčiūnas: spąstus bandė sukurti D. Gaižauskas
L. Kasčiūnas nesutinka su NSGK pirmininko D. Gaižausko išsakyta mintimi, kad esą „opozicija, gaudydama ponią I. Rozovą, pati pagavo save į spąstus“.
L. Kasčiūnas tvirtina, kad esą spąstus visiems bandė sukurti D. Gaižauskas, kai I. Rozovos klausimas buvo suveltas su visiškai, jo nuomone, nereikalingais papildomais klausimais.
Tada tas tyrimas išvis nebetenka savo prasmės ir yra diskredituotas, ir būsimos išvados jau bus diskredituotos.
„Spąstus mums bandė sukurti D. Gaižauskas, kai pradėtas parlamentinis tyrimas, kuris iki šiol vyksta, ir kai buvo Rusijos įtakos klausimai suvelti su visiškai nereikalingais papildomais klausimais: kažkas kažką žinojo ar nežinojo? Panašiai buvo daroma nukeliant tyrimą. Iki balandžio pabaigos nukeliant tyrimą buvo bandoma nuvilkinti pačią I. Rozovos apkaltą. Mes šioje vietoje padarėme labai svarbų dalyką, matydami, kad faktų po pirmos tyrimo dalies užtenka, pasiūlėme, kad reikėtų tuos dalykus atskirti ir inicijuoti specialią komisiją, kitaip tariant, kad pačios I. Rozovos klausimas nebūtų visiškai nuvilkintas. Tai čia yra esminis dalykas“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Jo nuomone, buvo bandoma paskandinti apkaltos klausimą, kad jis neįvyktų iki šio Seimo kadencijos pabaigos. „Mes dabar bandome šitą dalyką išsaugoti ir esame šia prasme sąžiningi prieš visuomenę, nes negalima, tiriant šalutinius ir niekam neįdomius dalykus, paskandinti patį I. Rozovos klausimą“, – sakė L. Kasčiūnas.
A. Mazuronis: NSGK tyrimas nebeturi prasmės
Mišrios Seimo narių grupės seniūną Andrių Mazuronį stebina ketinimai, nepasibaigus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliekamam tyrimui, inicijuoti apkaltą Seimo narei Irinai Rozovai.
„Mano nuomone, jeigu jau pradėjo tyrimą dėl parlamentaro elgesio, koks jis bebūtų, ar tai gerai, ar tai blogai, tai tam, kad būtų atsakyta į visus klausimus, yra logiška tyrimą užbaigti, suformuluoti kažkokias išvadas ir tada tų išvadų pagrindu imtis vienokių ar kitokių veiksmų“, – Eltai sakė A. Mazuronis.
Jo nuomone, šiuo metu inicijuojant apkaltą gali būti diskredituotas pats NSGK tyrimas ir jo būsimos išvados.
„Dabar vyksta tyrimas. Iki pusės kažką ištyrė, dalį medžiagos pamatė, dalies medžiagos dar nematė, apklausė dalį liudytojų, dalies liudytojų dar neapklausė ir jau formuluoja išvadas, nes apkaltos inicijavimas tai jau yra išvadų formulavimas. Tada tas tyrimas išvis nebetenka savo prasmės ir yra diskredituotas, ir būsimos išvados jau bus diskredituotos. Civilizuotai visi daro taip: pabaigia tyrimą, suformuluoja išvadas ir tada priiminėja kažkokius sprendimus. O kas dabar vyksta – tai toks skubėjimas, gal jis ir yra su pagrindu, aš nežinau, bet, mano nuomone, neatlaiko būtinų tokiais atvejais procedūrinių dalykų“, – Eltai sakė A. Mazuronis.
D. Šakalienė: apkalta yra pavėluota
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė mano, kad apkalta parlamentarei Irinai Rozovai yra pavėluota, bet geriau ją inicijuoti dabar negu niekada.
„Situacija yra tokia, kad yra žinomi duomenys, kad galima pagrįstai įtarti konkrečią Seimo narę galimai sulaužius Seimo nario priesaiką. Tie duomenys yra jau kuris laikas, kone dveji metai. Todėl manau, kad apkalta yra pavėluota, bet šiuo atveju geriau yra dabar, negu iš viso jos nedaryti. Šiuo atveju turime situaciją, kai reikėjo vakar, bet geriau padaryti šiandien, negu nedaryti visai“, – Eltai sakė D. Šakalienė.
Surinkus parlamentarų parašus dėl apkaltos Seimo narei Irinai Rozovai, pati parlamentarė sako esanti nustebinta dėl tokios skubos, dėl išankstinės nuomonės pareiškimo nepasibaigus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliekamam tyrimui.
„Man buvo labai netikėta, nes komitetas turi svarstyti, tirti tą klausimą iki balandžio 30 d., o ponia Dovilė Šakalienė kažkaip labai skuba, paskubėjo pareikšti nuomonę, kad reikia pradėti apkaltos procesą, rinkti parašus. Netikėta, per anksti, labai įdomu...“, – Eltai sakė I. Rozova.
D. Šakalienė mano, kad tai puikus parlamentarės noras, kad apkalta būtų inicijuojama po balandžio 30 d., bet tokiu atveju gali pasibaigti kadencija, ir I. Rozova neatsakytų į rūpimus klusimus.
„Sakyčiau, puikus noras. Jeigu inicijuojame specialią komisiją po balandžio 30 d. ir, tarkime, ji labai greitai atliktų savo darbą, tada apie 3 mėnesius tai užtruks Konstituciniame Teisme, tuomet I. Rozova sėkmingai pabaigs savo kadenciją, taip ir neatsakius į klausimus“, – apie galimą scenarijų kalba D. Šakalienė.
44 parlamentarai savo parašais patvirtino, kad inicijuoja apkaltą parlamentarei I. Rozovai.
Apkaltos iniciatoriai sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
