„Laivyba mūsų šalyje jau kurį laiką išgyvena renesansą. Augantis potencialas matomas tiek pramoginės, tiek keleivinės ir krovininės laivybos sektoriuose. Naujų kodekso nuostatų tikslas – užtikrinti nacionalinių ir tarptautinių standartų nuoseklumą, dar patrauklesnę, saugesnę ir ekonomiškai efektyvią laivybą vidaus vandenų keliais“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak ministerijos, vidaus vandenyse ne komercijai naudojamiems pramoginiams ir asmeniniams laivams techninė apžiūra nuo šiol bus neprivaloma. Palengvinamos ir naujai pastatytų pramoginių laivų eksploatavimo sąlygos: įregistravus laivą per pirmus metus po jo pastatymo, techninę apžiūrą reikės atlikti tik po 3 metų. Be to, nereikės registruoti pakabinamųjų variklių, kurių galingumas neviršija 19 kW (25 arklio galių), varomų pramoginių laivų.

Išaugus asmenų, siekiančių gauti techninės apžiūros paslaugą, pagal naująją tvarką vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų atlikimas bus perduotas atestuotiems juridiniams asmenims. Iki šiol tiek techninę priežiūrą, tiek jos kontrolės funkcijas vykdė Lietuvos transporto saugos administracija. Tikimasi, kad atestuotas privatus verslas pritrauks daugiau reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų, palengvins laivų techninių apžiūrų vykdymą.

Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatas, Lietuvoje bus pripažįstami ir ES bei Europos Komisijos pripažintų trečiųjų šalių išduoti vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

Atnaujintas kodeksas aiškiau reglamentuoja ir vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimų atlikimą. Laivybos saugai užtikrinti išskiriamos atskiros keleivių vežimo rūšys (ne tik reguliarusis, bet ir užsakomasis, ir turistinis), išplečiama komercinio vežimo sąvoka.

Dauguma Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimų įsigalios gegužės 1 d., o nuostatos dėl techninių apžiūrų perdavimo atestuotiems subjektams – nuo lapkričio 1 d.