Nelengvą chemoterapijos laikotarpį jaunai moteriai padėjo ištverti vyras Liudas. Indrė ir Liudas kartu – jau dešimt metų. Pora sakė jau seniai norėję susilaukti vaikų.

„Mano svajonė visą laiką buvo turėti vieną vaikelį, gal todėl, kad šeimoje buvau viena. Mano vyras Liudas – maksimalistas ir norėjo net penkių vaikų. Paskutinius metus iki mano ligos labai norėjom pastoti, o dabar net nežinau. Esame laimingi, turim visokių planų, visokių minčių, turime daug draugų, kurie turi vaikų, ir mes juos mylime. O ar Dievas duos, ar mėginsime ką nors daryti, nežinau. Esu gavusi moterų laiškų, kurios papasakojo susilaukusios vaikų po tokios ligos gydymo. O gal mūsų misija gyvenime visai kitokia?“ – LNK laidoje neseniai svarstė Indrė.

Instagramo nuotr. 

„Delfi“ laidoje „Kasdienybės herojai“ teigiama, jog prieš daugiau nei metus pora sau pripažino, kad natūraliai susilaukti vaikelio jiems nepavyksta, todėl kreipėsi į medikus ir pradėjo vieną po kitos daryti pagalbinio apvaisinimo procedūras.

„Tiesą pasakius, kai sužinojau, kad sergu, dar buvo toks variantas kažką pasilikti, užsišaldyti. Bet būtų reikėję tada atidėti gydymą, laukti. Gydytojas pasakė, kad tai pavojinga. Būtų reikėję palaukti dar porą savaičių. Tai būtų buvę pavojinga. Ir tada pasitarę su vyru nusprendėme, kad ne“, – atvirame interviu laidoje „Kasdienybės herojai“ prisipažino žinoma moteris, atsakydama į klausimą apie žlugusią svajonę susilaukti vaikų. 

Indrė su vyru neatmetė galimybės, jog pagalbinio apvaisinimo procedūros, kurios buvo taikomos moteriai, galėjo paskatinti vėžio augimą iki ketvirtos stadijos. Pora prisipažino, jog begalinis noras susilaukti vaikų juos buvo apėmęs pastaraisiais metais. Natūraliai nesigavo. „Galbūt šioje vietoje šiek tiek perlenkėme lazdą. Galėjo turėti įtakos (ligos) progresui tie pagalbiniai apvaisinimai“, – skaudžią tiesą pripažino Liudas. 

Instagramo nuotr. 

Laidoje teigiama, jog jei ne vėžio diagnozė, pora net nuo artimiausių  žmonių būtų slėpę, kad be medikų ir medicinos pagalbos negali susilaukti vaikų.  

„Teko iškentėti daug skirtingų smūgių: diagnozė, chemoterapija, plaukai, veidas, tai, kad neturėsime vaikučių. Ir vis turi tą įveikti“, – likimo siųstus išbandymus vardino Indrė. 

Nepaisant to, pora teigė esantys laimingi: „Turime krikšto vaikų, draugų vaikų, kuriuos mylime. Keliausim“, – džiugesio priežastis viena po kitos minėjo vėžį pažabojusi Indrė. 

„Daug dalykų nežinojau. Nežinojau, kad po tokios diagnozės ir gydymo vaistais bus sunku susilaukti vaikučių. Nežinojau, kad nuo didelių vaistų dozių keičiasi veido bruožai“, – ligos gydymo pasekmes vardino žinoma moteris. 

Po keturių chemoterapijos gydymo kursų Indrei pagaliau pavyko pasiekti remisiją. Ji tuo labai džiaugėsi ir abejojo, ar būtų ištvėrusi penktąjį. 

– Parengėte įstatymų pataisas, kurios numato, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos būtų teikiamos ir partnerystėje gyvenančioms poroms. Ir svarbiausia – vienišoms mamoms. Kodėl šios pataisos jums atrodo reikalingos?

– Ir Seime, ir visuomenėje mes kasdien girdime, kad Lietuva išgyvena demografinę krizę. Tai išgyvename ne tik mes, bet ir kitos valstybės, pavyzdžiui, latviai, estai. Iš tiesų yra svarbu peržiūrėti mūsų įstatymus ir skatinti gimstamumą. Šiandien mes turime segmentą žmonių, kurie nori ir gali susilaukti vaikų, naudojant mokslo teikiamas paslaugas. Tačiau yra pertekliniai barjerai, kurie išlikę įstatyme ir kuriuos reikėtų šiandien šalinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iki šiol, jeigu neturi partnerio, bet nori tapti mama, belieka vykti į kitą šalį, kur tai įteisinta. Berods, tą galima padaryti 16-oje Europos šalių?

– Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokios paslaugos teikiamos Latvijoje. Ir mūsų vaisingumo klinikos žvalgosi, kaip atsidaryti ten filialus, kad galėtų pasakyti klientams, jog atvažiuokite iki Rygos ir viską mes ten jums sutvarkysime. Ne paslaptis, kad medicinos turizmas vyksta. Latviai ir estai irgi žino, kad jų populiacija mažėjanti. Kad valstybė turi daryti viską, jog šeimos, kurios nori turėti vaikų, galėtų jų susilaukti. Tad šiose šalyse yra sudarytos galimybės pasinaudoti tokiomis paslaugomis ir vienišoms mamoms, ir nesusituokusioms poroms.

– Ar mes čia kalbame apie vienišas mamas, nesusituokusias poras ir, pavyzdžiui, homoseksualias poras?

– Ne, įstatymas apibrėžia nevaisingas poras. Iš principo tas įstatymo pakeitimas būtų nedidelis – išbrauktas registruotos partnerystės reikalavimas. Tai reikštų, kad užtenka gyventi poroje.

– Nebūgštaujate, kad atsiras žmonių, kuriems tokios pataisos nepatiks. Sakys, kad tokia galimybe galės pasinaudoti, tarkim, dvi poroje gyvenančios moterys, norinčios tapti mamomis.

– Suprantu, kad ir Seime yra ponas Petras Gražulis arba Agnė Širinskienė, kurių kadencijos pagrindinis tikslas neleisti ko nors, nesvarbu ko, homoseksualiems žmonėms. Tačiau šiandien mes kalbame apie kelis šimtus ar net kelis tūkstančius vienišų moterų, kurios gali ir nori turėti vaikų. Ir dabar čia svarbiausia yra jos, o ne kieno nors baimė ar asmeninė fobija, kad koks nors homoseksualus žmogus įgis kokią nors teisę.

Šiandien mes kalbame apie kelis tūkstančius vienišų moterų, kurios gali ir nori turėti vaikų. Ir dabar čia svarbiausia yra jos, o ne  kieno nors baimė ar asmeninė fobija, kad koks nors homoseksualus žmogus įgis kokią nors teisę.

 

–  Ar ši pataisa – Laisvės partijos, ar ji yra derinta ir su jūsų koalicijos partneriais?

– Šiandien ši pataisa įvesta į sistemą. Tai reiškia, kad Seimo nariai jau gali pasirašyti po teikimu. Na, ir trečiadienį turėtume pamatyti, kiek tų Seimo narių iš įvairių frakcijų palaiko tokią pataisą.

– Kaip manote, ar daug bus pritariančiųjų?

–  Na, kaip Reprodukcinės sveikatos grupės Seime pirmininkė noriu pasakyti, kad tema nėra nauja ir diskutuota ne vieną kartą. Tad manau, kad palaikančiųjų tikrai bus.

– Kaip manote, su kuo bus sunkiausia susitarti? Ar tikitės opozicijos palaikymo?

– Na, demografijos klausimu kalba visos frakcijos Seime. Neseniai turėjome  opozicijos organizuotą konferenciją dėl demografinės situacijos Lietuvoje, į kurią buvo įtrauktas ir migrantų klausimas, ir kaip skatinti mūsų šeimas susilaukti vaikų. Manau, kad šiandien kiekviena frakcija Seime turi būti suinteresuota pašalinti perteklinius barjerus. Kitos mažos valstybės tą supranta, kad kiekvienas pilietis yra svarbus.

– Ar yra paskaičiuota, kiek moterų iš Lietuvos vyksta į jūsų minėtą Latviją, kad gautų tas pagalbinio apvaisinimo paslaugas? Ar šiuo metu yra didelis toks vienišų mamų poreikis?

– Sunku dabar būtų pasakyto tikslų skaičių, kiek vienišų moterų norėtų pasinaudoti tokiomis paslaugomis. Manome, kad galbūt iš pradžių kreiptųsi tik keletas, bet ateityje šis skaičius tikrai padidėtų.

– Kada galima tikėtis šio projekto patvirtinimo?

– Tikiuosi, kad pavasarį pavyks šį projektą pateikti, o tada priklausys nuo Seimo, kaip greitai jis sugebės jį apsvarstyti ir pritarti. Tikiuosi, nuo kitų metų pokytis jau galėtų pradėti veikti. 

Šio sprendimo šalininkai sako, kad jis šalyje užtikrina dar didesnę lygybę, o kritikai sako, kad sprendimas griauna šeimos vertybes.

Teismas nusprendė, kad draudimas dėl galimybių vienalytėms poroms ir vienišiems vyrams susilaukti vaikų pasinaudojant surogatinių motinų paslaugomis privalo būti panaikintas per šešis mėnesius. Toks teismas sprendimas yra daugiau nei dešimtmetį trukusios teisinės kovos rezultatas.

Izraelis yra laikomas viena iš pirmaujančių šalių Artimuosiuose Rytuose užtikrinant LGBTQ žmonių teises. Tarp šalies parlamentarų yra keletas savo seksualinės orientacijos neslepiančių parlamentarų. Tačiau iki šiol homoseksualios poros ir vieniši vyrai negalėjo susilaukti vaikų, kuriuos būtų išnešiojusios kitos moterys.

Dėl to poroms tekdavo vykti į tokias šalis, kaip Indija, Nepalas, Tailandas ir Jungtinės Valstijos. Surogatinė motinystė Izraelyje buvo įteisinta dar 1996 metais. Iš pradžių tai buvo leidžiama tik heteroseksualioms poroms, o vėliau buvo leista ir vienišoms moterims.

Dėl teisės homoseksualioms poros susilaukti vaikų padedant surogatinėms motinoms 2010 metais į teismą kreipėsi gėjų pora Etai (Etajus) ir Yoavas (Joavas) Arad-Pinkas. Po pirmos nesėkmės jie vėl kreipėsi į teismą 2015 metais jau kartu su kitomis LGBTQ grupėmis.

Pernai Aukščiausiasis Teismas nurodė parlamento nariams per 12 mėnesių nutraukti diskriminacinę surogatinės motinystės politiką ir nurodė, kad homoseksualių porų ir vienišų vyrų neįtraukimas prieštarauja konstitucijai. Tačiau tuomet surogatinės motinystės išplėtimui pasipriešino itin konservatyvūs Kneseto nariai.

Po kovą įvykusių parlamento rinkimų parlamentarai ir toliau negalėjo nieko priimti.

„Mes negalime susitaikyti su tebesitęsiančia didžiule žala žmogaus teisėms dėl dabartinės surogatinės motinystės tvarkos“, – teismo nutartyje rašo Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Esther Hayut (Ester Hajut).